Pernai Vilniaus žemėlapis pasipildė 17 meno kūrinių. Pastarieji 3 menininkų kūriniai baigti įgyvendinti prasidėjus žiemai ir pasakoja apie mūsų santykį su miestu, gamta ir pačiais savimi. Instaliaciją „Meno takas“ galima pamatyti Šnipiškėse, o „Nematoma jungtis“ ir „Atramos“ – pasiekiamos būnant Užupyje.
ATSIRADO NETIKĖTA MENO FORMA
Šnipiškių rajone, Linkmenų gatvėje, atsirado netikėta meno forma – meniniai kanalizacijos dangčiai. Projektas subūrė keturis šiuolaikinius gatvės menininkus ir iliustratorius (Artur Širin, Justine, Shirin, Timotiejus Norvilas ir Pijus Čeikauskas (Pijin)), kurie sukūrė unikalaus dizaino dangčius, juos paversdami žaismingais mažosios architektūros elementais, derančiais su aplinka.
Linkmenų gatvėje nebelieka dar sovietinę simboliką turėjusių elementų, o šis neinvazinis sprendimas tapo vizualiniu aplinkos akcentu, skatinančiu smalsumą ir atradimo džiaugsmą.
Rasų seniūnijoje, Drujos tilto šlaite, įgyvendintas įvietinto meno kūrinys „Nematoma jungtis“. Menininkas Vladimir Ionov kviečia pažvelgti į miestą per gamtos procesų prizmę.
Didelio formato instaliacija, sukurta iš grybienos plokščių, vizualizuoja nematomus ryšius tarp gamtos ir urbanistinės aplinkos. Kūrinys ne tik estetiškai įsilieja į aplinką, bet ir edukuoja – jis supažindina su grybienos potencialu tvarumo, ekologijos ir net statybinių medžiagų srityse. Pasirinkta vieta leidžia kūriniui natūraliai kisti, reaguoti į drėgmę ir aplinkos sąlygas, taip pabrėžiant gyvos medžiagos idėją.
Trys Drujos tilto atramos tapo drobe sienų tapybos darbui „Atramos“. Joris Malūkas ir Vladimir Ionov tilto atramas pavertė pasakojimais apie grybų pasaulį: nuo atpažįstamų rūšių iki retai pastebimų, tačiau ekosistemai itin svarbių organizmų. Organinės formos ir šiuolaikiška tapybos stilistika subtiliai įsilieja į urbanistinį kontekstą, skatindamos praeivius susimąstyti apie miesto ir gamtos tarpusavio priklausomybę.
GYVYBIŠKAI SVARBI EKOSISTEMOS DALIS
Miestuose, tarp betono ir asfalto, slypi nematoma, bet gyvybiškai svarbi ekosistemos dalis – grybiena. Ji tarsi požeminis internetas jungia augalus, perneša maistines medžiagas ir padeda miškams bei parkams klestėti.
Atskirtiems segmentams naudotos skirtingo apdirbimo (substrato, degimo laiko, grybienos) plokštės. Šalia tekančių upių ir ant šlaito susikaupianti drėgmė padės augti neužfiksuotuose segmentuose esančiai grybienai.
Vilniaus savivaldybės kuruojama programa „Kuriu Vilnių“ per šešerius metus įgyvendino jau 63 šiuolaikinio meno projektus. Pernai meno programa keitė savo formą ir kūrybines idėjas menininkai kviesti įgyvendinti miesto parinktose ar gyventojų pasiūlytose vietose. Daugiausiai dėmesio skirta miesto skverams, gyvenamųjų namų sienoms.
Vilniaus – Žaliosios Europos sostinės metais meno programa paskelbė atskirą gatvės meno konkursą „Žaliosios sostinės istorijos“. Menininkai galėjo teikti piešinių pasiūlymus keturioms gausių gyventojų srautų sulaukiančioms miesto erdvėms pagyvinti. Piešiniai turėjo atspindėti tvarų Vilnių bendrąja prasme ir vaizduoti vieną iš šių sričių: tvarų judumą, energetinius sprendimus ar žaliąsias transformacijas. Šio konkurso metu menininkai sukūrė 7 piešinius skirtingose sostinės erdvėse.
Meno rėmimo programa „Kuriu Vilnių“ veikia nuo 2018-ųjų. Įgyvendintus projektus galima atrasti Vilniaus laisvalaikio žemėlapyje ir Vilniaus DNR duomenų bazėje.
Parengta pagal Vilniaus m. savivaldybės informaciją.
Titulinė nuotrauka: „Meno takas“ Šnipiškėse. Foto: Vilniaus m. savivaldybės.
„Atramos“, I.Malūkas ir V.Ionov. Foto: Vilniaus m. savivaldybės.
„Nematoma jungtis“., V.Ionov. Foto: Vilniaus m. savivaldybės.
