Vakar pavakare šį pasaulį staiga paliko architektas Valdas Ozarinskas. Nestandartinė, netelpanti į tradicinius architekto rėmus talentinga asmenybė. Paskutinis meistro darbas, praeitą šeštadienį Antano Mončio namuose Palangoje atidaryta fatališka paroda “Filtrai”, palieka aibę daugtaškių dvylikoje juodų stačiakampių…
Valdas buvo nuoseklus konceptualistas. Sąžiningas, nekonjunktūrinis, užsispyręs. Tokių architektūrinių grynuolių Lietuvoje maža. Vos keletas. Platus jo intelektas leido pakilti žymiai aukščiau buitinės – konjunktūrinės architektūros, sėkmingai įdarbinant architektūrinį mąstymą ir talentą beribėse vaizduojamojo meno erdvėse ir tampant daugelio projektų lyderiu, varikliu, ideologiniu kapitonu.
Misijos prasme V.Ozarinskas buvo tikras renesanso architektas. Laisvas, kūrybingas, plataus horizonto. Jis niekada netilpo ir net nebandė savęs įkalinti architektūrinio cecho kanonuose. Valdas buvo ryškiausia priešingybė STR’inių cecho pusbrolių minioms, besistumdančioms prie viešųjų pirkimų ėdžių.
Buvo ignoruojamas, apkalbamas, pašiepiamas. Kitų – priešingai: garbinamas, sekamas, kopijuojamas.
Buvo atpažįstamas. Tikras minimalistas. Valdo rankose kiekviena medžiaga įgydavo stebėtinai tikslų architektūrinį vaidmenį, formą ir skambesį. Buvo subtilus ir metaforiškas. Kaip paukštis. Vos juntamas, tikslus ir preciziškas. Kaip angis…
Valdas Ozarinskas ilgą laiką Šiuolaikinio meno centre dirbo direktoriaus pavaduotoju, architektu. Projektavo įvairiausių parodų erdves ir ekspozicijas. Buvo antrosios Maskvos šiuolaikinio meno bienalės tarptautinės parodos ekspozicijos architektas. Kūrė interjerus. Žymesni, smarkiai aplenkę laiką, buvo Vilniaus kavinių interjerai: “Neperšaunama liemenė” (Lazdynai, 1997) ir “NATO’s” (Arklių g., 1998). V.Ozarinskas su bendraautoriais realizavo ir skandalingąjį Lietuvos paviljoną Hanoveryje, pasaulinėje parodoje EXPO 2000. Taip pat – sukūrė Lietuvos ekspoziciją parodoje EXPO 2005 Japonijoje. Vilniuje ir Baltimorėje (JAV) V.Ozarinskas (su skulptoriumi K.Bogdanu ir S.Paukščiu) realizavo paminklą Frankui Zappa. Taip pat (su bendraautoriais) sukūrė plūduriuojančių namelių Neryje (Vilnius, dešinysis krantas) projektą. Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje asmeniškai ir su bendraautoriais. Vienas įspūdingiausių V.Ozarinsko (su A.Buču) parodinių projektų – Juoda pagalvė.
Valdas Ozarinskas gimė 1961-aisiais, Ignalinoje. 1986-aisiais baigė Vilniaus dailės akademijos Architektūros fakultetą. Nebuvo Lietuvos architektų sąjungos nariu, tačiau įkūrė ir vadovavo grupei „Privati ideologija“, žinomai savo inovacinėmis idėjomis.
Valdas Ozarinskas yra pelnęs Lietuvos instituto apdovanojimą „LT tapatybė“ (2005), teikiamą už geriausius Lietuvos įvaizdžio formavimo projektus. Taip pat – prestižinę „Hansabank“ grupės meno premiją (2006) bei kitų apdovanojimų.
Šiandieną, 19:00 švento Jokūbo bažnyčioje, Vilniuje, bus aukojamos šventos mišios už Valdą Ozarinską. Atsisveikinti su velioniu bus galima penktadienį nuo 6 vakaro – urna su Valdo Ozarinsko pelenais lauks Šiuolaikinio meno centre (Vilnius, Vokiečių g. 2). Laidotuvės šeštadienį 13:30 Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
