images_straipsniu_foto_3367_opero_vn_141100_e01_xxx

MODERNIOS KULTŪROS ŽEMĖLAPYJE://LIETUVOS OPEROS IR BALETO TEATRUI – 40 METŲ

Ką tik sukako 40 metų, kai Vilnius įsirašė į pasaulio modernios kultūros žemėlapį – pasistatė modernius Lietuvos operos ir baleto teatro rūmus. Šis architektės Nijolės Bučiūtės kūrinys atitiko Vakaruose dar tik užgimstančią tendenciją miesto identitetą pabrėžti naujais kultūrinės paskirties objektais bei buvo bene pirmas toks architektūros objektas Sovietų sąjungoje. Dabar – tai vienas įdomiausių sovietmečio Lietuvos kultūrinės paskirties architektūros objektų.

LAUŽĖ TUOMETINIUS STEREOTIPUS

Operos ir baleto teatras 1948 metais buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių ir įsikūrė pastate J.Basanavičiaus gatvėje, kur dabar yra Lietuvos rusų dramos teatras. Jis čia veikė iki 1974 metų rudens, kol lapkričio 5 dieną buvo atidaryti nauji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai. Jie pradėti statyti 1963-iasiais.

Pastarąjį pastatą reprezentacinėje Vilniaus urbanistinėje erdvėje prie Žaliojo tilto per Nerį architektė N.Bučiūtė projektavo funkcionalistine maniera. Buvo laužomi tuometiniai teatro architektūros stereotipai – atsisakyta išorinės pompastikos ar istorinių citatų.

Kaip 1963 metais pabrėžė pati architektė, „naujasis teatro pastatas, kaip ir pats teatrinis menas, pirmiausia turėtų išreikšti nuoširdumą ir betarpiškumą žmogui, būti suprantamu eiliniam žiūrovui. Architektūrinę išraišką suteikti siekėme tik tuo, kas teatrui būtina: scena, salė, fojė, žiūrovų prieigos“.

ARCHITEKTĘ APDOVANOJO PREMIJA

Vis dėlto rūmų projektavimo eigoje atsirado daugiau reprezentatyvumo, dekoratyvumo. Buvo plačiai naudojamos individualios architektūrinės priemonės. Teatro interjero detales sukūrė dailininkas Jurijus Markejevas, scenos konstrukcijos, kita teatro įranga ir daug interjero detalių atkeliavo iš Vokietijos, Suomijos, Vengrijos. Bene įspūdingiausia interjero detalė – nuo lubų nutįsę bronziniai dekoratyviniai šviestuvai (dail. J.Markejevas), kurie atspindi viršutinių prožektorių šviesą.1974 metais architektei N.Bučiūtei buvo suteiktas LTSR nusipelniusios garbės architektės vardas.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatras dabar yra didžiausia meninė institucija Lietuvoje, reprezentuojanti operos ir baleto meną. Teatras turi baleto ir operos trupes, orkestrą, chorą. Žiūrovus teatras kviečia į dvi sales: 984 vietų Didžiąją ir 250 vietų Kamerinę. Teatro scena aprūpinta modernia įranga, baletui klojama speciali grindų danga, techninės galimybės leidžia įkūnyti originaliausius spektaklių kūrėjų sumanymus. Operos ir baleto trupių repertuarą sudaro įvairiausios stilistikos pasaulinio teatrų repertuaro veikalai, rengiami spektakliai vaikams.

Parengta pagal LR Kultūros ministerijos ir PILOTAS.LT informaciją.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

santu_kl_240600_e03_xxx

IT SOVIETMEČIO BAŽNYČIA: Klaipėda tvarkys susidėvėjusius santuokų rūmus

2024 birželio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje dar šiemet bus tvarkoma teritorija prie Santuokų rūmų, planuojama pradėti ir paties pastato atnaujinimo darbus. Vėlyvojo modernizmo estetikos rūmai – vienas iš ryškiausių to

Ministerijų pastato rekonstrukcija (arch. „Viltekta“).

REKONSTRUOS MINISTERIJŲ PASTATĄ: Akcentu taps atriumas

2023 gegužės 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Turto bankas Vilniaus miesto savivaldybei teikia derinti pastato, kuriame šiuo metu yra įsikūrusios Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, projektinius pasiūlymus. Siūloma iš esmės perdaryti

poilsio namai "Šilkas"

PALANGOS SVAJOS: Poilsio namus „Šilkas“ pritaikys prabangiems apartamentams

2021 gegužės 131 KomentarasPILOTAS.LT

Palangoje gaivinami bendrovės „Šilkas“ poilsio namai. Architektės Irenos Likšienės suprojektuotus šiuos poilsio namus nekilnojamo turto plėtros bendrovė „Reefo“ pasiryžusi pritaikyti prabangiems apartamentams „Palanga Dreams“. ARCHITEKTŲ

Mykolo Žilinsko paveikslų galerija Kaune (su architektais E.Miliūnu, S.Juškiu ), 1989 m.. Foto: ©PILOTAS.LT

PRIĖMĖ PO TEISINIU SKYDU: M.Žilinsko dailės galerija – Kultūros vertybių registre

2020 spalio 266 KomentaraiPILOTAS.LT

Neseniai posėdžiavusi Kultūros paveldo departamento Trečioji nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba nusprendė Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Naujasis pastato statusas

images_straipsniu_foto_3367_opero_vn_141100_e01_xxx

MODERNIOS KULTŪROS ŽEMĖLAPYJE://LIETUVOS OPEROS IR BALETO TEATRUI – 40 METŲ

Ką tik sukako 40 metų, kai Vilnius įsirašė į pasaulio modernios kultūros žemėlapį – pasistatė modernius Lietuvos operos ir baleto teatro rūmus. Šis architektės Nijolės

images_pulsas_foto_2865_sovie_fo_140100_e01_xxx

ARCHITEKTŪROS KODAI://DISKUSIJA APIE SOVIETINIUS LIETUVOS MIESTUS

  Vilniuje, Venclovų namuose-muziejuje bus diskutuojama apie XX amžiaus didžiųjų Lietuvos miestų architektūrą. Bus aptarti ryškiausi sovietinio laikotarpio etapai – socrealizmas, ankstyvasis ir vėlyvasis modernizmas.

images_pulsas_foto_1967_sovie_kn_120900_e01_xxx

TILTAS Į SOVIETINĘ PRAEITĮ://MONOGRAFIJOS PRISTATYMAS GALERIJOJE „101”

Ką tik išleista monografija „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ bene pirmą kartą šalies architektūrinėje spaudoje bando giliau pažvelgti į sovietinės architektūros fenomeną, nutiesti savotišką tekstinį ir vaizdinį

images_phocagallery_1525_cccp_arch_1201_1525_cccp_arch_1201bl_1525_e03_chaubin

KOSMINĖ ARCHITEKTŪRA IR AISTRA//F.CHAUBINO PASKAITA VILNIUJE

Prancūzas Fredericas Chaubinas (Frédéric Chaubin) jau senokai domisi neįprastais, simbolizmo bei utopijos dvasia persmelktais „kosminės architektūros“ kūriniais. Vienas iš šio gana neįprasto pomėgio rezultatų –