Vilniaus Šv. Dvasios gatvėje prasideda Medininkų (Aušros)–Subačiaus vartų gynybinės sienos dalies restauravimo darbai. Restauruojant Vilniaus gynybinę sieną bus siekiama išsaugoti šio fortifikacinio paveldo objekto autentiškumą ir pirminę išraišką. Vilniaus gynybinė siena kaip Vilniaus senamiesčio dalis yra pasaulio paveldo objektas.
ATSTATYS NUGRIAUTĄ SIENOS DALĮ
Dalis Vilniaus gynybinės sienos yra smarkiai suirusi: plytos sueižėjusios, vietomis nubyrėjusios, o kai kur mūro plytos ir akmenys visai iškritę. Restauravimo darbai prasidės nuo archeologinių žvalgymų. Bus atstatoma nugriauta sienos dalis, suiręs pamato ir sienos mūras, įstatomos iškritusios plytos ir akmenys. Taip pat bus restauruojamos pirminę išvaizdą išlaikiusios šaudymo angos ir lizdai. Galiausiai vietoj betoninio bus įrengiamas molinių čerpių stogelis.
Atlikus gynybinės sienos restauravimo darbus bus sutvarkyta ir aplinka: įrengtas šaligatvis, grindinys iš tašytų akmenų, lietaus kanalizacija, apšvietimas. Projekto vadovė – architektė Irena Sakalauskaitė.
Šiems darbams atlikti po 250.000 litų skyrė Kultūros paveldo departamentas iš Paveldotvarkos 2014 metų programos ir Vilniaus miesto savivaldybė. Restauravimo darbai bus tęsiami ir 2015 metais.
PASTATYTA VIENU SUNKIAUSIŲ LAIKOTARPIŲ
Vilniaus gynybinė siena pastatyta vienu sunkiausių Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu, kai per Lietuvos teritoriją žengė priešiškos kariuomenės. Akmeninės ir mūrinės Vilniaus gynybinės sienos liekanos yra XVI a. pradžios ir XVII a. pirmos pusės gynybinės architektūros statinys. Ji sumūryta pirmaisiais XVI a. dešimtmečiais miesto gyventojų prašymu ir lėšomis, kai vis didesnę grėsmę kėlė Maskvos Didžioji Kunigaikštystė ir Krymo chanatas. Iki to laiko gynyba koncentravosi Vilniaus pilyse. Didžiausius nuostolius gynybinė siena patyrė Šiaurės karo metais.
Pasak departamento direktorės D.Varnaitės, simbolinė sienų reikšmė dabar kaip niekada aktuali ir tai nėra vien gražus miesto objektas.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.
