Rudens Lygiadienis, rugsėjo 22-oji, sutampa su gražia ir iškalbinga baltų tautoms istorine paralele – 1236-iųjų metų Saulės mūšiu – kai lietuviai ir latviai veikė išvien ir tas veiksmas buvo kaip reta naudingas ir rezultatyvus. Ir nors amžių tėkmėje baltiška vienybė netapo tvirtu lydiniu – niekada nevėlu prie šios aktualios temos grįžti. Ypač – rugsėjo 22-ąją, Baltų vienybės dieną.
Lietuvos ir Latvijos seimai dar 2000-aisiais rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena būtent remdamiesi įspūdinga Saulės mūšio istorine paralele prieš 778 metus.
BALTIŠKA KOALICIJA ĮVEIKĖ KRIKŠČIONIŠKĄ KOALICIJĄ
Kalavijuočių ordino sutriuškinimas prie Šiaulių, anot istoriko R.Batūros buvo toks stiprus, „kad iš vokiečių jungo net išsivadavo Rytinė Žiemgala, paskui sukilo kuršiai ir saremiečiai estai. Kalavijuočių ordinas patyrė triuškinantį smūgį ir jau nepajėgė atsigauti.“ Kaip žinia, jau po pusmečio, popiežiaus nurodymu, Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino dalimi ir faktiškai dingo iš istorijos.
Žinoma, esminė Saulės mūšio našta gulė ant žemaičių ir jų kunigaikščio Vykinto pečių. Tačiau reikšmingą darbą kautynėse nuveikė ir Lietuvos raiteliai bei kuršiai. Istoriko R.Batūros teigimu, nemažą dalį koalicinėje kalavijuočių 3000–4000 vyrų kariuomenėje be Vakarų europiečių sudarė rusiškos Pskovo bei Naugardo kariaunos ir šauktiniai iš pavergtų tautų: estų, lyvių, žiemgalių. Anot XIII amžiaus metraštininkų, iš Saulės mūšio grįžo tik kas dešimtas kryžeivis, o tarp 60-ties kritusių riterių liko ir pats Ordino magistras Folkvinas iš Naumburgo.
SINCHRONIŠKOS SIGNALINĖS UGNYS – REIŠKIA VIENYBĘ
Taigi, šiandien, per Rudens Lygiadienį, nuo 20-os iki 21-os valandos, vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka. Tuo metu visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir visame pasaulyje uždegs signalines ugnis ant kalnų, piliakalnių bei kitose, su baltų istorija susijusiose vietose.
Nors ir nėra šiandieną tiksliai žinoma, kokia buvo baltiškoji signalinių ugnių „gramatika“, tačiau įvairiuose istoriniuose šaltiniuose esti liudijimų, jog baltiškoji „morzės abėcėlė“ buvo pakankamai ištobulinta ir informatyvi. Signalinių ugnių kalba Lietuvoje, Latvijoje ir Prūsijoje buvo naudojama daugelį šimtmečių – istorinėmis dienomis verta ją prisiminti.
Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu ant daugelio kalvų – vienybė, pergalė!
NESENSTANTYS UGNIES ŽEMĖLAPIAI
Pernai Baltų vienybės ugnies sąšaukoje dalyvavo ugnys ant 100 piliakalnių ir kitų reikšmingų kalvų. Panašus mastas numatomas ir šiandien. Norintiems aktyviai dalyvauti pagelbės sąšaukos koordinatoriai.
Rudens Lygiadienis – ideali proga su signaline ugnimi aplankyti vietas, kuriose savo amžinuosius ženklus paliko baltų gentys: Prūsai, Bartai, Galindai, Nadruviai, Natangai, Sembai, Varmiai, Jotvingiai (Sūduviai), Skalviai, Kuršiai, Žemaičiai, Aukštaičiai, Lietuviai, Sėliai, Žiemgaliai, Latgaliai.
