Ankstų birželio 26-osios rytą iš Vilniaus geležinkelio stoties išbildėjęs traukiniu vakarų kryptimi, SIKON'as pakeliui aplankė Klaipėdą, o ketvirtadienio pavakarę įsmeigė savo vėliavą Pervalkos pamaryje. Tuomet Kuršių nerijoje prasidėjo 4 dienų trukmės architektūros fiesta, kurios jos dalyviai nepamirš dar ilgai. Šįkart buvo gvildenama ribų tema, o pirmoji vieta ir pagrindinis prizas atiteko „5-ai komandai“ (A.Baužys, E.Janutauskas, S.Simonavičiūtė, A.Šarkauskas) už darbą „Riba tai iliuzija“.
PRASIDĖJO VISAI KAIP PIRMASIS
Studentų Idėjų Konkursas (SIKON) šiemet susiruošė tolimai kelionei traukiniu iš Vilniaus į Pervalką. Galima sakyti, kad šiemet SIKON (visai kaip ir pirmasis) prasidėjo ne atvykus į veiksmo vietą, o pakeliui – traukinyje. Ilgos kelionės metu dalyviams nuobodžiauti neleido mokslinį darbą apie SIKON istoriją parašęs M.Bliujus. Jis savo pasakojimais „užvedė“ – supažindino dalyvius su šio konkurso specifika, atsiradimo istorija ir davė naudingų patarimų siekiant originalių sprendimų.
Kelionė pralėkė nepastebimai greitai ir įdienojus „sikonistai“ jau lipo iš traukinio vagonų Klaipėdoje. Čia juos pasitikę vietos architektai M.Daukšys ir V.Dapkevičius pravedė ekskursiją po Klaipėdos parodų rūmus ir palinkėjo gero vėjo plaukiant į Pervalką. Vėjas ir oras SIKON‘ui buvo tikrai palankus ir ketvirtadienio popietę „sikonistai“ jau kėlė kojas iš laivų, po truputi pradėdami ręsti stovyklavietę Pervalkos pamaryje.
VEIKLOS NETRUKO NEI DIENĄ, NEI NAKTĮ
Šiemet veiksmo vieta architektams pasiūlė ne tik vaizdingus, įkvėpimą skatinančius ir į paveldosaugos sąrašus įtrauktus kraštovaizdžius. Stovyklavietėje veiklos netruko nei dieną, nei naktį. Dienomis „sikonistai" sportavo, maudėsi, klausėsi paskaitų, kurias pravedė istorikė doc. dr. N.Strakauskaitė, fotografas S.Slavinskas, skulptorius A.Šnaras, architektas V.Balsys, menininkas – filosofas R.Diržys. Naktimis dalyviai idėjų paieškas derino su poilsiu arba gyvai grojusių muzikantų koncertais. Kaip ir kiekvienais metais – šiemet SIKON‘o ašimi tapo kūrybinės dirbtuvės, tik šį kartą ne dvidešimt keturių, o trisdešimt šešių valandų trukmės.
Kalbant apie idėjų paieškas, šiais metais „sikonistams“ teko kietas riešutas. Šiųmetiniame SIKON‘e nebuvo temos, buvo tik problematika – ribotumas – pagal kurią kiekvienas dalyvis turėjo susikurti sau užduotį. Nors užduotis buvo ganėtinai paslaptinga, įvairiapusiška ir ,iš pirmo žvilgsnio, artimesnė filosofijai nei architektūrai, sekmadienio rytą dalyviai pasiūlė išties įsimintinų ir novatoriškų darbų.
Sekmadienio rytą išaušo oficialioji renginio diena ir nuo pat ryto į „sikonistų“ stovyklavietę plūdo svečiai. Pirmiausiai pasirodė komisijos nariai – architektai G.Natkevičius ir doc. L.Naujokaitis, jiems įkandin fotografas S.Slavinskas, tapytoja doc. L.Puipienė ir Neringos savivaldybės atstovė G.Žemaitienė. Neilgai trukus į kiemą žengė, galima sakyti, SIKON‘o krikštatėvis ir vienas iš konkurso įkūrėjų prof. G.Čaikauskas. Vėliau išgirdęs apie sujudimą Neringoje atvyko ir pats meras D. Jasaitis. Komisija ir kiti renginio svečiai įsigilinę apžiūrėjo darbus, kurių buvo 16 ir atėjus sekmadienio popietei po ilgų pasitarimų paskelbė 27-ojo SIKON laureatus.
Šiemet komisija apdovanojo net 8 darbus.
RIBA TAI ILIUZIJA?
Pirmą vietą ir pagrindinis prizas atiteko „ 5-ai komandai“ (A.Baužys, E.Janutauskas, S.Simonavičiūtė, A.Šarkauskas). Šis darbo devizas buvo „Riba tai iliuzija“. Susmaigstę pagalius mariose dalyviai sukūrė staigaus gilėjimo optinę iliuziją, nors iš tikrųjų vandens lygis toks pat.
2-ojoje vietoje liko komanda „Sikurortas“ (M.Kazlauskaitė, O.Runovič, G.Stogis, D.Traškinaitė, I.Vilkaitytė). Jie atliko performansą, kurio pagrindinė mintis buvo, kad žmonės patys susikuria įvairiausias ribas arba jos yra primetamos kitų. Minėdami ribojantį dalyką, jie tėkšdavo dažų potėpį ant „celofano“ ir tokiu būdu tarsi tapė ribų paveikslą, kurį vėliau suplėšė išsilaisvindami nuo jų.
3-iąją vietą užėmė „Transcendentai“ (V.Andriušytė, K.Buzaitytė, K.Lučinskas, T.Marcinkevičius, G.Varnelis). Jie namelyje ant kopėčių kvietė pažvelgti į „kitokį pasaulį iš gegutės lizdo“.
SUKEITĖ VILNIAUS IR NERINGOS OBJEKTUS
4-oji ir 5-oji vietos atiteko dviems komandoms „Kormoranams“ (M.Arlauskas, A.Janušas, H.Jurevičius, J.Laurukėnaitė, V.Narušis, M.Tautvydas, V.Vaičikonis), kurie atliko „performansą“ leidusį žiūrovams pajusti savo moralines ribas ir „Varstotui“ (L.Atas, K.Kazlauskas, K.Nenartavičius, S.Petraitytė, K.Žiliukas), kuris pasirodymo metu parodė kaip plokštuminis objektas tampa erdviniu.
Komisijos paskatinimo ir dėmesio susilaukė dar 3 komandos. „Archaosas“ (S.Budzinauskas, G.Gajauskaitė, R.Mitkutė, I.Saladžinskaitė, G.Vaitkevičiūtė), kurie pasiūlė sumaišyti Vilniui ir Neringai būdingus objektus ir apkeisti juos vietomis, „4+2 nematomi“ (E.Radėnaitė, R.Rakickaitė, B.Sakalauskaitė, K.Uosytė) pavaizdavo nematomus, bet jaučiamus ryšius tarp konteksto ir objekto pasirinkusios plūduriuojantį trikampį, o komanda „Chasing Boundaries“ (V.Bernatavičiūtė, A.Budrytė, M.Kildaitė, M.Klavs, R.Simulytė, I.Žemaitytė) atliko tikrą filosofinę analizę apie ribas ir kur jas galima aptikti tiek gamtoje, tiek gyvenime.
