Šiandien, po 10 metų oficialiai, atidaryta katedros varpinė. Tai yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementas, viena iš Vilniaus senamiesčio vertikaliųjų dominančių, tapusi miesto simboliu. Visą dešimtmetį ji buvo uždaryta, o pastaruosius 3 metus truko architektūros tyrimai ir restauravimo darbai.
VIENAS SENIAUSIŲ IR GRAŽIAUSIŲ BOKŠTŲ
Nuo gegužės 16 (penktadienio) ryto lankytojams atveriamoje varpinėje Bažnytinio paveldo muziejus organizuos ekskursijas, edukacines programas, šviečiamojo pobūdžio renginius. Čia dirbs Vilniaus katedros požemių administracija.
Kaip paveldo katedros varpinė ypač vertinama dėl tūrio, dekoro elementų, autentiškų konstrukcijų. XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalimi. Iki šių dienų išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas. XVI a. gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą įgijo XIX a. pradžioje. Iš varpinės – vieno seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų – atsiveria graži panorama.
Vilniaus katedros varpinės rekonstrukcijos ir tvarkymo darbus iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Atkuriant šį paveldo objektą, įgyvendintas projektas „Katedros varpinės tvarkybos darbai – remontas ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“, kurio bendra suma 969.636 litai, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 816.907 litai. Ekspozicijos įrengimą rėmė: Vilniaus arkivyskupija, Kelno arkivyskupija, LR kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“.
ATVERS VILNIAUS PANORAMĄ
Vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas. Komiksų mėgėjai galės susipažinti su Vilniaus įkūrimo legenda žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą „Gedimino sapnas“. Virtuali kelionė „Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!“ pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras padės lankytojams susipažinti su miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais. Katedros varpinės aukštis – 52 m, su kryžiumi – 57 metrai.
2002 m. Vilniaus katedros aikštėje buvo pašventinti ir užkelti šeši nauji varpai – Kelno arkivyskupijos dovana Vilniaus katedrai ir miestui. Atsidėkojant Kelno arkivyskupui Joachimui Meisteriui, didžiausias varpas pavadintas šv. Joachimo vardu. Kitiems varpams suteikti Lietuvos ir Vilniaus globėjų vardai: Šv. Kazimiero, Šv. Stanislovo, Šv. Elenos, Šv. Onos ir Pal. Jurgio Matulaičio. Didžiausias varpas sveria 2595 kg, mažiausias – 464 kg. Vilniaus katedros varpais skambinama kviečiant šv. Mišioms, per iškilmingas procesijas, svarbius religinio gyvenimo įvykius.
Parengta pagal Bažnytinio paveldo muziejaus informaciją.
