Goethe’s institutas Lietuvoje ir Kauno fotografijos galerija pristato parodą „Arno Fischer. Fotografija“. Kauno fotografijos galerijoje rengiama paroda pateikia vieno reikšmingiausių XX a. antrosios pusės Vokietijos fotografų ir fotografijos mokytojo Arno Fischerio (1927-2011) kūrybos apžvalgą.
ĮTAKOJO 3 FOTOGRAFŲ KARTAS
14 dieną (penktadienį) 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma paroda „Arno Fischer. Fotografija“. Arno Fischerio kūrybos retrospektyvą atidaryme pristatys jos kuratorius, menotyrininkas Matthias Flügge. Kovo 15 d. jis ves seminarą Vytauto Didžiojo universiteto studentams, kuriame išsamiau supažindins su Arno Fischerio kūryba, o taip pat pasidalins savo patirtimi kuruojant dideles parodas.
Arno Fischeris laikomas vienu reikšmingiausių XX a. antrosios pusės fotografų. Jo nuotraukos ir pedagoginė veikla Leipcige, Berlyne ir Dortmunde turėjo lemiamos įtakos trims fotografų kartoms – ir ne tik Vokietijos rytuose.
Pirmasis Arno Fischerio darbas, kuris žvelgiant iš istorinės perspektyvos atrodo vis svarbesnis, buvo kuriamas 1954–1960 m. Tai nuotraukų ciklas „Situacija Berlyne“, kuriame užfiksuotos socialinės, kultūrinės ir politinės į keturis sektorius padalyto miesto ypatybės. 1961 m. iškilus Berlyno sienai VDR kultūros institucijų biurokratai uždraudė leisti šį fotografijų albumą, nors apie jį ir buvo skelbta. Ankstyvosios A. Fischerio Berlyno fotografijos – tai išties įtaigūs ir unikalūs dokumentai, bylojantys apie miestą, paženklintą Antrojo pasaulinio karo žaizdų, Šaltojo karo metų įtampos ir isterijos. Šios nuotraukos – pirmasis parodos akcentas.
FOTOGRAFAVO MADAS IR PORTRETUS
1962 m. Arno Fischeris pradėjo bendradarbiauti su Rytų Vokietijos kultūros ir madų žurnalu „Sibylle“, aplink kurį buvo susibūrusi grupelė geriausių fotografų ir žurnalistų. Jų pastangomis šiam leidiniui dažnai pavykdavo išvengti visuotinio ideologinio monotoniškumo. A.Fischerio mados fotografijos atskleidžia teorinę VDR kultūros sampratą. Mada šiam menininkui – ne keistų dizainerio įgeidžių išraiška, o gyvenimo kultūros atspindys, tai estetinis kasdienybės apipavidalinimas, nepaisantis klasinių ribų.
Toliau parodos lankytojams pristatomi gausios A.Fischerio portretinės kūrybos pavyzdžiai. Ankstyvosios jo nuotraukos, darytos pokario Berlyne, daugiausia skirtos kultūros įvykiams, pirmiausia, kinui, muzikai ir teatrui. Vėliau menininkas nepraleisdavo progos fotografuoti užsienio žvaigždes, su kuriomis jam pavykdavo susitikti. Tarp jų – Marlene Dietrich, Juliette Gréco, Jehudis Menuhinas, taip pat daugybė aktorių ir šokėjų, režisierių ir menininkų, kurių vardai šiandien jau ne taip gerai žinomi. Lygiai taip pat kruopščiai ir atidžiai jis fotografuodavo ir nepažįstamus žmones, kuriuos laikė ne mažiau įdomiais ir vertais fotografuoti. Šiose portretinėse nuotraukose ypač išryškėja tai, kad A.Fischerio kūrybos ištakos slypi figūrinėje skulptūroje.
LANKĖSI INDIJOJE IR NIUJORKE
A.Fischeris daug keliavo – ir po VDR, ir po užsienį. Todėl ketvirtasis mūsų parodos skirsnis vadinasi „Kelyje“. Čia pristatomos VDR, Rytų bloko šalyse, Indijoje ir Afrikoje darytos nuotraukos.
1978 ir 1984 m. A.Fischeris dukart lankėsi Niujorke. 150 ten darytų nuotraukų buvo išspausdintos tik 1988 m. knygoje „Niujorko vaizdai“, kuriai tekstą parašė Heineris Mülleris. Šiose nuotraukose net ir šiandien stulbina tai, kaip intensyviai ir atidžiai menininkas stebi žmones ir situacijas šiame svetimame ir kartu patraukliame mieste. Parodoje galima išvysti ir keletą vintažinių tokių nuotraukų atspaudų.
Paskutinis parodos skirsnis apima Arno Fischerio „Polaroid“ nuotraukas, kurios darytos jo sode.
Paroda „Arno Fischer. Fotografija“ Kauno fotografijos galerijoje veiks iki balandžio 25 dienos.
Parengta pagal Kauno fotografijos galerijos informaciją.
