Visi pamename, kaip prieš gerą pusmetį, Jungtinė etikos komisija, sudaryta iš Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos, nagrinėjo LAS narių Donaldo Trainausko ir Dariaus Baliukevičiaus paklausimą LAS etikos komisijai – ar architektas Kęstutis Pempė nepažeidė profesinės etikos pasirašydamas sutartį ir pateikdamas projektinius pasiūlymus VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybai, prieš tai neinformavęs Pašilaičių parapinės bažnyčios Vilniuje architektūrinių pasiūlymų konkursą laimėjusios autorių grupės.
Ta pati Jungtinė etikos komisija nagrinėjo ir LAS bei LAR nario Kęstučio Pempės prašymą LAR profesinės etikos tarybai, kuriame buvo prašoma paaiškinti, ar jo paties elgesys minėtoje situacijoje galėjo prieštarauti profesinės etikos nuostatoms.
Tuomet Jungtinė architektų etikos komisija balsų dauguma nusprendė, kad architektas Kęstutis Pempė pažeidė profesinės etikos nuostatas, įtvirtintas Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 4.11 punkte ir LAS patvirtintų Architekto profesijos etinių principų 6.1 punkte.
MORALĖ. ATRAMOS TAŠKAI
Ar buvo pažeistos moralės normos ir ar yra architektūrinė moralė, kuo ji skiriasi nuo bendrųjų moralės normų?
Tuomet, diskusijų metu, gavau štai tokį klausimėlį. Tai labai geras klausimas, nenorėčiau sugadinti jo savo atsakymu, todėl pirmiausia bandžiau pats išsiaiškinti – kas gi yra ta moralė? Ypač – architekto profesinė moralė.
Mes visi nuo pat gimimo vien savo buvimu esame kažkaip morališkai atsakingi kitiems žmonėms. (Hailji, Užupio respublika)
Moralinės normos – elgesio taisyklės, nusistovėjusios visuomenėje pagal žmonių požiūrį į gėrį ir blogį, teisingumą, pareigą ir garbę.
Tai – kultūros sandaros elementas, stabilizuojantis visuomeninę sistemą, susiformavęs keičiant tradicijas ir kategoriškumus, atitinkantis konkrečios kultūros ir laikmečio moralės supratimą.
Taigi, moralumas – vadovavimasis tam tikrais standartais.
Amoralu – visa, kas sėja blogį. Kas vykdoma, nepaisant dorovės ir sąžinės reikalavimų. Kas kelia nepasitikėjimą, įtarumą, kuria barjerus, griauna vientisumą ir tt.
Immoralus žmogus – neturintis moralės jausmo. Abejingas teisingumui ar neteisybei asmuo (kūdikis ar nusikaltėlis).
Nemoralus – nepriklausantis moralės sričiai. Pavyzdžiui, negyvi objektai, daiktai ar tyrimų sritys.
TEISĖ IR MORALĖ AR MORALĖ IR TEISĖ?
Teisė nebūtinai turi būti suvokiama kaip moralės pagrindas. Veikiau priešingai – moralė eina iki įstatymo, o teisė sankcionuoja moralę – t. y. teisė paverčia moralę kodeksu, kurio laikymąsi užtikrina atpildo ir bausmių sistema. (Pagal „Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdas, svarbiausios distinkcijos“).
Nietzsche moralę suprato kiek kitaip – nėra objektyvios, visuotinai įpareigojančios moralės. Kiekvieno moralė yra tokia, kokia reikalinga jo gyvenimiškiesiems tikslams ir kokia atitinka jo jausmus bei simpatijas. Kiekvieno moralė yra tokia, kokia yra jo prigimtis. Dėl to, anot filosofo, skiriasi stipriųjų ir silpnųjų moralė. Suprask, yra ponų ir vergų moralė.
KONKURSAI IR MORALĖ
Bet grįškime prie konkretaus įvykio… Žinau ne vieną atvejį, kai iš konkursą laimėjusių architektų, vienokiu ar kitokiu būdu, nugvelbė užsakymą ir projektą realizavo kiti, lygesni už lygius, architektai. Yra ir kitų, ne itin garbingų būdų gauti užsakymą: projektavimo kainų dempingas, ryšiai, kyšiai ir tt.
Ar tai architektūrinės moralės subjektas? Vargu. Nepaisant netgi, kad architektūriniai konkursai skirti būtent pastato geriausios architektūrinės idėjos paieškai.
Apskritai, daugeliui konkursų, o tuo labiau – viešo pirkimo konkursams, būdingi etikos ir moralės pažeidimai. Ne tik tarp architektų, bet ir tarp kitų profesijų atstovų vyksta kova dėl užsakymų ir, deja, ne visada sąžininga ar net teisėta.
Taigi, „šitoje vietoje“, kaip sako politikai, profesinės moralės požymių nesimato.
ESMĖ LIKO DEKLARACIJOSE
Ieškojau kitose vietose dokumentų, kurie apibrėžtų architekto profesinę veiklą, jo teises, fizinę ir moralinę atsakomybę.
Architekto veiklą reglamentuoja: LR Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, LR Autorinių ir gretutinių teisių įstatymas, Europos architektų tarybos (EAT) architektūros politikos gidas ir kiti dokumentai.
Kaip žinia, LAS inicijavo ir parengė metmenis dokumento, kurį, pripažindama, kad architektūra yra vienos svarbiausių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatas, atspindintis estetinę, meninę, socialinę, ekonomonę, techninę bei politinę–ekonominę visuomenės raidą, 2005 m. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Architektūros krypčių aprašo.
Po to, 2006-aisiais, patvirtino jo įgyvendinimo priemones, apibrėžiančias nacionalinius LR visuomenės veiklos prioritetus ir ilgalaikius architektūros siekius.
Deja, iki šiol nepasistengta įgyvendinti įvardintas nuostatas – jos taip ir liko bevaisėmis deklaracijomis popieriuje.
Visos valstybinės institucijos – Kultūros, Švietimo ir mokslo, Aplinkos ministerijos – kurioms deleguotas šių socialinių, kultūrinių, meninių nuostatų įgyvendinimas, neskiria tam pakankamai dėmesio. Arba bando suktis techniškomis priemonėmis, tenkinančiomis tik vienos suinteresuotų žmonių grupės poreikius.
ARCHITEKTŲ „ŠTAMPAVIMO“ MORALĖ
Lietuvos universitetų 4 padaliniuose išleidžiamų architektų skaičius pastaruoju metu išaugo iki 200 (!). Reikalui esant, prie jų gali prisijungti ir 25 VGTU statybos inžinieriai, neoficialiai rengiami pagal specialią programą.
Lietuvos aukštosioms mokykloms yra kuo „didžiuotis“ – jos kasmet išleidžia aštuoniskart daugiau architektų negu Latvija ir daugiau nei dešimtkart daugiau negu Estija.
Gal ir ne visi gaus darbą, tačiau po trijų metų iškalę įstatymų ir reglamentų klausimyną, bent jau architektūrinės dalies projekto vadovo atestatą tikrai gaus.
Kaip žinia, Kultūros ministerija kuruoja kultūros paveldą, tame tarpe ir architektūros. Tačiau ministerija uoliai kratosi šiuolaikinės architektūros, kuri netrukus taip pat taps geru ar blogu paveldu.
Toks dirbtinis organiškų architektūros ryšių nutraukimas užkerta kelią bendromis jėgomis spręsti opiausias seno ir naujo problemas architektūroje. Beje, esama situacija labai patogi asmeniškų interesų turintiems veikėjams.
5 KELIO ŽENKLAI ARCHITEKTUI
Architektūrą ir urbanistiką kuruoja Aplinkos ministerija ir jos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas. Tačiau praktiškai iki šiol „kuravimą“ vykdė po ministerijos Statybos ir būsto departamento sparnu susibūrusi grupė statybos verslo draugų.
Kaip žinia, pagrindinis dokumentas, kuriuo turi vadovautis architektai – Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai. Anot Statybos įstatymo (5 str.), statinio architektūra turi būti tokia, kad:
1) neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams nustatytiems reglamente ES;
2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio;
3) atitiktų savivaldybės direktoriaus nustatytus saugomų teritorijų ir paveldosaugos reikalavimus;
4) atitiktų statinio paskirtį;
5) neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų reikalavimams.
Atrodytų, jog Statinio architektūros reikalavimai architekto moralei nepavojingi. Tai, ar statinys dera prie kraštovaizdžio ir kitus rekalavimus – sprendžia užsakovas ir savivaldybės valdininkai. Kad statinys atitiktų paskirtį, irgi suprantama – šią tiesą jau antrame kurse sužino studentai (žinoma, kartais pastato paskirtis nebūtinai išlieka ta pati statybos pabaigoje). Kad architektūra neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų reikalavimams – užduotis architektui sudėtinga. Juk kol architektūrinio projekto nėra, net neaišku, kokios tos inžinerinės sistemos apskritai bus.
ARCHITEKTŪRĄ VALDO UŽSAKOVAS
Pagal Statybos įstatymą projektas yra vienas iš techninių statybos krypčių, Statybos įstatyme trumpai ir aiškiai nurodoma architekto veiklos apimtis: „Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti be kitų nustatytų projekto dalių yra privaloma projekto architektūrinė dalis“.
Neoficialiai laikoma, kad Architektūrinė dalis sudaro 5 -10 procentų projekto vertės.
Šiuolaikinėje Lietuvoje pagrindinis veikėjas statybų versle tapo užsakovas. Jis pasirenka sklypą, jo interesus gina valdininkai, jo norus realizuoja statybininkai, projektuotojai – tame tarpe ir architektai. Valdininkai beveik visada derina „užsakovų“ projektus, kad iškilus problemai kiti valdininkai galėtų pasakyti – projektas suderintas, viskas legalu.
Šiuo metu Statybos įstatymas ir kiti reglamentai ignoruoja žmogiškąsias vertybes, ir tik nuo užsakovo požiūrio į žmogų, viešą interesą, meną, kultūrą – nemažai, o gal ir daugiausiai priklauso, kiek procentų architektūros bus pastate. Žinoma, iš tiesų nuo užsakovo priklauso ir tai, kaip pajėgs suteikta laisve pasinaudoti ir architektas. Kiek jo kūryba tenkins žmogaus ir visuomenės materialinius, dvasinius ir estetinius poreikius.
[…laukite tęsinio ]
totoI
( 2014-02-03 )
Kodėl gi ne-„Medis architektūroje’,“Architektūrinių konkursų istorija“,“Nuobodulys architektūroje“-toks įspūdis,kad disertacijos panašiais pavadinimais pilasi,kaip iš gausybės rago.
to I
( 2014-02-03 )
Tik nelieskite architekturiniu disertaciju temos. Susimildami. Palikite nors ka nors neliesto sioje zemeje.
l
( 2014-02-03 )
Mano nuomone,atskira tema galėtų būti apgintų archdisertacijų lygis.
praktikas
( 2014-01-31 )
Apie 200 naujų architektų paruošiama kasmet, tačiau kas gali paneigti,kad neretai neypatingų statinių (dabar tai-ir iki 20 metrų aukščio pastatai) architektūrinę dalį projektuoja ne architektai? Juk Infostatyba fiksuoja tik projekto vadovo atestato ar diplomo duomenis,architektas,suprojektavęs pastato architektūrą, šios sistemos duomenų bazėje neegzistuoja.
VDN
( 2014-01-30 )
2 vigis masto, kaip tikras liberastas. mazdaug, jeigu duoda pinigus, tai gi negali neimti. o jeigu jau paemei, tai ir paslauga turi atlikti. ar koki architekturos studenta, ateidamas i kas trecia paskaita, „isugdyti“, ar koki krautuvininka pagasdinti, ar koki snipiskiu sklypa ugnele isvalyti nuo lusnyno.
duok – imk. paemei – pavaryk. ir be jokio sirdies grauzimo butinai!
taigi cia absoliuti poch…istu logika. zeku taisykles. ar cia taip jau ir architektai pradejo mastyt ant Lietuvos?
to 2 vigis
( 2014-01-30 )
Taip,universitetai-irgi darbo vieta,bet valstybė galėtų finansuoti,pavyzdžiui,30 architektūros studijų vietų (po 5-8 vietas kiekvienoje aukštojoje mokyklose),kitos būtų mokamos.Mažesnis studentų skaičius,tenkantis vienam dėstytojui,manau,užtikrintų kokybiškesnį mokymą.
O šiaip,bentjau moralinis vertinimas nusižengusiems etikai turėtų būti visada,o ne pagal pavienius precedentus.
R.
( 2014-01-30 )
cia, kaip ir su visa valstybe – dar neisaugta is vaiku darzelio lygio. Atiduok paspirtuka, kol aukletoja nepamate. Geras straipsnis, gerokai pralenkia laikmeti. Gal tokie straipsniai ir pades po truputi pereiti bent i pirma klase.
2 vigis
( 2014-01-30 )
Nezinau pasaulyje nei vienos salies, kur nebutu nusikalteliu, taigi jokie teismai nera igalus sureguliuoti gyvenimo. Taigi noreti, kad architektu sajunga ar rumai viska sutvarkytu , yra mazu maziausia juokinga. Beje , kazkodel norime, kad uz mus tai darytu kiti, gal pries piktindamiesi bent jau i Rumus istokit ir savo mokesciu parodykite, kad ir jums tai rupi. Neginu pempiniu, bet kadangi architektu daugeja, tai ir problemu sia kryptim dauges taipogi, nes juk aisku, kad noras gauti darbo vercia galvoti tik apie save. Architektu rumai, kaip savireguliacinis instrumentas galetu siek tiek sutvarkyti siuos reikalus, bet su salyga, kad naryste butu visiems privaloma , taigi atsakomybe taip pat.
Ir tikriausia neverta „varyti“ ant universitetu, jiems tai tiesiog verslas, jei tokia valstybes svietimo politika.yra norinciu mokytis, tai jie ir moko. Juk tikriausiai architektai neatsisako uzsakymu patys del to, kad jau daug namu yra pristatyta ir pakankasu kaupu.:)
dc
( 2014-01-30 )
!!!
VIGIS
( 2014-01-30 )
Kiekvienas profesinis cechas gali tureti savo kodeksa, kuris papildytu oficialius istatymus ir uzkamsytu tu istatymu nereglamentuotas spragas.
Cechas turi visuotinai savo kodekso laikytis lygiomis teisemis, be jokiu pempiniu isimciu.
Visa beda, kad kiekvienas kodeksas veikia tiktai sarysyje su atsakomybe, teismu ir nuobauda.
Architektu sajunga ir Architektu rumai nera igalus tai uztikrinti. Taigi, ir turim ka turim.
Arch
( 2014-01-30 )
Viskas tiesa, bet ne vien architektų perprodukcija lemia architektūros kokybę, bet priimti įstatymai kurie leidžia projektuoti , bet kam. Tai šie vyrukai (statybininkai) projektuodami namus pagal plokščių ilgius dar ir sugeba ant „štampo“ užsirašyt , kad jie architektai su atestato numeriu be A raidės pvz.,005189.O užsakovui suprasti yra gana sudėtinga , kad jie apsišaukėliai.
j
( 2014-01-30 )
Taip, architektu perprodukcija – bet vistiek dar ikuriami papildomi institutai (Kaip Klaipedos padalinys) – kad gamintu dar ir dar daugiau neaiskiu gaminiu, pusarchitektu ar dar velnia izino ko. argi gaila – visiems po saule vietos uzteks…
svarstymai
( 2014-01-29 )
O kaip dėl konkurso,kuriame nugali dalyvis,dirbantis konkurso komisijos nario firmoje?Bet viskas gerai-jis to nežinojo….
Dėl rengiamų architektūros absolventų skaičiaus -šia tema beveik nesigirdi juos rengiančių aukštųjų mokyklų nuomonės.Gal svarbiausia-‘studijų krepšelių’ skaičius? O gal šiuo laikotarpiu valstybės parama architektūros studijoms turėtų labai ženkliai sumažėti,jau nekalbant apie architektūros inžineriją?
Sandra
( 2014-01-29 )
Užsakovas ir jam talkinantys valdininkai, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti be galo išradingi, interpretuojant ir taikant įstatyminę bazę konkrečiais atvejais. Ar papildžius/pakoregavus/sugriežtinus tam tikrus reglamentus tas išradingumas bus pažabotas? Vargu. Išradingumas kyla iš poreikio bet kokia kaina pasiekti būtent tokį rezultatą, kuris yra reikalingas (naudingas?) konkrečiam asmeniui ar jų grupei. Kokiais būdais tikslai (rezultatai) yra siekiami, priklauso nuo jau minėtos įstatyminės bazės IR siekėjo moralinių nuostatų (moralinėmis nuostatomis laikant požiūrį į žmogų, viešą interesą, meną, kultūrą, etc. – kurių buvimas/nebuvimas mano nuomone negali būti korektiškai įstatymiškai apibrėžiamas, nepažeidžaint lygiateisiškumo ir kt. svarbių principų).
Jeigu remsimės prielaida, kad pirmasis kažkiek asmens(-ų ) veiksmus ribojantis ingredientas – įstatymai – esant dideliam norui gali būti interpretuojamas taip, kaip reikalinga konkrečiu atveju, tai moralinės nuostatos ir yra tas veiksnys, kuris pastūmėja asmenį(-is) veikti tuo konkrečiu būdu. Net ir apibrėžus būtinybę turėti tam tikras moralines nuostatas įstatymiškai, jų neturintis suras būdų veikti, išradingai interpretavęs tuos įstatymus, reglamentus, etc.
Tad šiuo atveju iškyla klausimų: ar asmuo, NEsivadovaujantis tam tikromis moralinėmis nuostatomis ir savo veiksmais įtakojantis kitų individų gerovę, yra vienintelis, atsakingas už tų savo moralinių nuostatų nebuvimą? Ar skirtingi asmenys, besivadovaujantys tomis pačiomis moralinėmis nuostatomis, sieks to paties rezultato tokiais pačiais būdais (atkreiptinas dėmesys į galimus išsilavinimo/patirties/pasaulėžiūros skirtumus)? Ir kaip AŠ galiu įtakoti tų moralinių nuostatų ir požiūrio atsiradimą/pasikeitimą/išnykimą kituose asmenyse, atmetant galimybę eilinį kartą kaltų paieškoje nukreipti pirštą į JUOS – ponus valdininkus, neišmaniuosius užsakovus, blogus įstatymus ir nesupratingą visuomenę?
O.U.
( 2014-01-29 )
„… nuo užsakovo požiūrio į žmogų, viešą interesą, meną, kultūrą – nemažai, o gal ir daugiausiai priklauso, kiek procentų architektūros bus pastate.“. Šis dėsnis galioja ne tik architektūroje. Šis dėsnis apima visas mūsų visuomenės veiklos sritis. Gaila, bet taip yra. Jei organizmas serga, tai, visos jo funkcijos yra sutrikdytos, ne tik ligos židinys.
baisa
( 2014-01-29 )
Šaunuolis proferorius. Straipsnis -jėga“. lauksiu tęsinio
elp
( 2014-01-29 )
Sprendžiant pagal tai,kas vyksta aplink,vyrauja moralės supratimas pagal profesoriaus minimą filosofą Nietzsche-‘stipriųjų’ ir ‘silpnųjų ‘moralė skiriasi…
mnmn
( 2014-01-29 )
tema aktuali. paziuresim, kaip autorius sugebes uzbaigti straipsni. kokios bus isvados ir siulymai.
danute
( 2014-01-29 )
O aš jau galvojau, kad architektų brolijoje moralės nebeliko. Ne veltui prigijo terminas „pempizmas“… Viešinkit tokias mintis, gal atgausit prestižą…