Susisiekimo ministerija ir Seimą kontroliuojanti dauguma toliau siautėja strateginiame transporto infrastruktūros aukštyje. Gruodžio mėnesį uoliai pasidarbavusi ardydama tarptautinį „Rail Baltica“ projektą dėl seniai suderintos trasos ūminės kilpos per Vilnių ir sulaukusi audringos Baltijos kaimynių reakcijos, nūnai sudarė aukšto lygio darbo grupę ir pradėjo stumti seną transporto nomenklatūrininkų „projektą“ – tiltą iš Klaipėdos į Kuršių neriją.
Praeitą savaitę, Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje jau darbavosi LR susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė tilto į Kuršių neriją statybos ir AB „Smiltynės perkėla“ iškėlimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto alternatyvoms įvertinti. Darbo grupės pirmininkas – susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.
Kaip praneša Jūrų uosto tarnybos, buvo svarstomos tilto į Kuršių neriją statybos ir galimos tilto į Kuršių neriją vietos.
SUSISIEKIMO MINISTERIJA VEIKIA PRIEŠ LIETUVOS INTERESUS?
Šiuo atveju stebina ne tai, kad į dienos šviesą ištraukta pora dešimtmečių transporto infrastruktūrininkų depozite marinuota absurdiško tilto į Kuršių neriją idėja, bet pats faktas, kad valstybiniu lygiu konstruojamas naujas projektas, kėsinantis į prieš 14metų pasiektą vieną didžiausių Lietuvos valstybės kultūrinių laimėjimų – Kuršių nerijos įrašymą UNESCO paveldo sąraše.
Kaip žinia, 2000-aisiais Lietuva priimdama garbingą UNESCO titulą, prisiėmė ir tam tikrus įsipareigojimus dėl unikaliosios Kuršių nerijos prieš visą pasaulį. Nuo tos dienos Kuršių nerija nebėra vien Neringos savivaldybės ar Lietuvos valstybės vidaus reikalas – Kuršių nerija tapo globalaus formato gamtos ir kultūros objektu. Taigi, valstybės, kaip šeimininko elgesys su UNESCO objektu, – priskirtinas strateginei kultūros ir aplinkos užsienio politikai.
Todėl šiandieną, kai Susisiekimo ministerijos siaurakakčiai imasi „projektų“, akivaizdžiai savo tranzitinio eismo parametrais nukreiptų prieš UNESCO objektą Lietuvos teritorijoje, kyla pagrįstas įtarimas, kad veikiama prieš Lietuvos valstybę. Panašiai, beje, kaip ir destruktyviai ardant tarptautiniu lygiu suderintas „Rail Baltica“ trasas.
TRANZITINIS EISMAS NUŽUDYTŲ KURŠIŲ NERIJĄ
Tilto į Kuršių nerijos būtinybę motyvuojant išaugusiu laivų eismu Klaipėdos jūrų uoste ir būsimu Suskystintu dujų terminalu bei tam neva trukdančia „Smiltynės“ perkėla, derėtų visų pirma pačiai Susisiekimo ministerijai prisipažinti dėl protingais terminais neatliktų namų darbų.
Visų pirma – dėl begalinio blaškymosi renkant vietą giliavandeniui jūrų uostui. Arba tiksliau, dėl ekologiškai pagrįsto, racionalaus, į ilgalaikę perspektyvą orientuoto Būtingės varianto atmetimo, pradedant pasaką vėl „iš pradžių“. Panašu, kad Susisiekimo ministerijos kavaleristai, apsiavę strategininkų šarvus, iš tiesų nekonstruoja jokių ilgalaikių strategijų, o tik tvarko jūrų uosto interesus buitiniu lygiu, gesindami „degančius klausimus“.
Kita vertus, tranzitinio eismo Karaliaučius – Klaipėda – Ryga kanalizavimas siauru siauros Kuršių nerijos kakliuku iš esmės sugriautų ir ramios kurortinės grandinėlės gyvavimą, ir turėtų žudančiai negatyvų poveikį trapiai nerijos gamtinei aplinkai. Akivaizdu, kad, Kuršių nerijos atveju, neigiamas šalutinis tilto poveikis būtų žymiai stipresnis už ministerijos prognozuojamą gydomąjį tilto poveikį jūrų uosto funkcionavimui.
Šia proga būtų galima Susisiekimo ministerijai priminti ir jos absoliutų neveiklumą, organizuojant susisiekimą su Kuršių nerijos gyvenvietėmis vandens keliais ir alternatyviomis, ekologiškomis eismo priemonėmis, kad automobilių srautai jautriame pusiasalyje būtų minimalizuoti. Bet, stebint ministerijos aistrą išimtinai sunkiasvoriams projektams, toks pasyvumas ekologizuojant eismą UNESCO paveldo objekto zonoje, visiškai nestebina.
PASAULIS TILTO – AKIBROKŠTO NESUPRASTŲ
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas profesorius Romas Pakalnis, žiniasklaidai jau paaiškino, kad „Kuršių neriją pasaulis pripažįsta kaip stebuklą dėl kultūrinio kraštovaizdžio unikalumo. Pusiasalis yra fenomenalus žmonių ir gamtos kovų bei darnos pavyzdys.“ Profesorius teigė, kad „būdami UNESCO šeimoje pasauliui skelbiame apie vertybes ir parodome, kad mokame jas saugoti. Tai – garbė, prestižas ir atsakomybė valstybei, jos įvaizdis tarptautinėje arenoje, patikimumo, solidumo, stabilumo simbolis. Įsivaizduokime, kokį smūgį valstybė patirtų, jei dėl tilto Kuršių nerija, visaip garsinanti Lietuvą, būtų išbraukta iš UNESCO sąrašo! Tai reikštų, kad valstybė nepajėgi, neįgali saugoti savo gamtos ir kultūros perlų, kuriuos vertina ir lanko pasaulio bendruomenė.“
Virgis
( 2014-01-19 )
Xebra, aš tai taip manau – kol nenueisim bent su šakėm pamojuot tilto ir kitų panašių“genialių“ projektų rengėjų panosėj, tol jie ir puoselės tokių statybų viltis.
Vilniuj sėdintiems kiti argumentai nelabai svarbūs. Liberastai su socialistais visada rasdavo bendrą kalbą ir ar vieni, ar kiti būdami prie lovio vis vien stums savo sumanymus.
Kol tu jiems į snukį nepasiūlai, tol jie užtikrinti ir nekreipia dėmesio į mus visus dėmesio. Žinoma, yra ir civilizuotas būdas – referendumas. Bet net ir tai negarantuoja, kad bus į jo rezultatus atsižvelgta. Dėl Ignalinos AE rodos viskas aišku turėtų būt, bet ne – toliau samdomi „specialistai“, kad patvirtint atomo Lietuvoje būtinybę, lyg to referendumo nė nebūta. Nori nenori, imi suvokt, jog kol ta gauja sėdės valdžioj, pavojus Nerijai (o kartu ir mums visiems) išliks.
mhn
( 2014-01-18 )
Negi ir Jūs,gerb. Redaktoriau,tokios nuomonės?:
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/estijos-susisiekimo-ministras-lietuvos-vyriausybeje-yra-kvailiu.htm
to dede
( 2014-01-18 )
labai idomios izvalgos. gaila tik, kad su nutylejimais. eilines nesamones (o gal nusikaltimo) akivaizdoje butu labai gera proga pasidalinti jusu turima informacija detaliau.
dėdė
( 2014-01-17 )
ir dar viena pastaba. pasak vietinių, ne ministerija valdo Klaipėdos miestą ir ne meras, o stambiosios laivybos ir transporto kompanijos. Jos ir ministrams gali pasakyti, ką daryti, o ko ne. Pažiūrėkit, kas valdo tas kompanijas, nustebsit. arba gal ne
dėdė
( 2014-01-17 )
prieš kelis metus dalyvavau Klaipėdos terminalo konkurse. Tada nagrinėdamas vietos medžiagą, atkreipiau dėmesį, kad tam tiltui iš esmės viskas seniai paruošta. Smiltynės gatvė Neringoje pataiko tiesiai į Baltijos prospektą Klaipėdoje ir tik paskui pasisuka į keltų prieplauką. Baltijos prospektas ne įsilieja į Minijos gatvę (kaip dabar), o tuneliu neria po ja ir išplatėja į 8 juostas ir pasibaigia niekuo. Taigi viskas paruošta arba tiltui arba tuneliui.
Tad akivaizdu, kad bandymai statyti tiltą bus nuolatiniai. Arba mes kaip visuomenė turim pareikalauti iš esmės panaikinti tokią galimybę. Kažkaip.
mnmn
( 2014-01-17 )
pasaulyje yra desimtys tukstanciu salu, kuriose ypatingai klesti turizmas, nes jos nenuzulintos transporto. mes turime vienintele kursiu nerija, kuri atitinka daugmaz tarptautinio turizmo standartus, ir ta pacia norime sudirbt del kazkieno biznio planu. absurdas, ar ne?
egleskomentaras
( 2014-01-17 )
tegul padaro pesciuju tilta i kursiu nerija ir didziuli dviraciu nuomos punkta prie jo ;}} butu kompromisas – apmazintu srauta, ir nekenktu tiek kursiu nerijai, nes tikrai ne kiekvienas vaziuotu iki pat Nidos, greiciausiai apsiribotu Smiltine :}