Estijoje pasibaigė dar vienas reikšmingas architektūros idėjų konkursas – Pernu miesto centre suplanuoto Baltijos jūros meno parko. Šiame tarptautiniame konkurse dalyvavo 78 architektų kolektyvai iš 21 pasaulio šalies. Konkursą laimėjo Lenkijos architektūros firma „WXCA Sp zoo“ su jautriai nauja ir sena suderinančiu projektu KGAMMP.
GYVENIMĄ PRIE VANDENS GAIVINS MENAS
Baltijos šalių meno parkas numatytas kairiajame Pernu upės krante greta vienintelio automobilių tilto miesto centre. Šio Estijos miesto 2012-2025 metų plėtros planas numato skatinti regiono šalių ryšius bei gaivinti miesto gyvenimą prie vandens pritraukiant daugiau turistų. Pagal sumanymą, pastarąjį tikslą įgyvendinti turėtų padėti ir greta jo istorinio tilto planuojamas Baltijos šalių meno parkas.
Šiame parke estai planuoja išeksponuoti Baltijos šalių (Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos, bei vienos papildomos – Alando) liaudies bei profesionalų meną. Baltijos šalių meno kompleksą sudarytų meno galerija bei paviljonai. Pastarieji numatyti mobilūs – plūduriuojantys it laivai ar valtys. Juos būtų galima transportuoti.
ATSPINDI TRADICINĘ ARCHITEKTŪRĄ
Baltijos jūros meno parko architektūros idėjų konkursą surengė Naujosios dailės muziejaus fondas, bendradarbiaudamas su Estijos architektų sąjunga ir Pernu miesto valdžia. Prizinis fondas – 12.000 eurų, kurių 5.000 eurų skirta pirmajai premijai.
Autoritetingai tarptautinei konkurso vertinimo komisijai vadovavo meno istorikas Edwardas Lucie iš Anglijos. Joje dirbo taip pat architektai K.Utzonas (Danija) , P.Vapaavuori (Suomija), J.Reepalu (Švedija), I.Nikte ir M.Huimerind (Estija).
Į konkurso finalinį etapą iš viso pateko 6 autorių kolektyvai.
Pirmąją vietą ir pagrindinę premiją laimėjo lenkų architektės architektūros firma „WXCA Sp zoo“ (arch. M.Dembowska, M. Sekulska-Wronskaga). Jaunoms lenkų architektėms savo konkursiniame projekte KGAMMP pavyko jautriai pažvelgti į vietos tradicinę architektūrą. Pagrindinės meno galerijos bei paviljonų architektūra, pagal jų sumanymą, atspindi tradicinės Pernu miesto architektūros formas, kurios, beje, būdingos ir visam Baltijos jūros regionui.
KELIĄ Į VAKARUS IŠGRINDĖ KONKURSAIS
Konkurso antroji vieta ir 3.000 eurų premija paskirta projektui „Atviri įtvirtinimai“ (angl. „A Welcoming Fortification”). Jo autoriai – Londono biuro „Stanton Williams“ architektai A.Kindo, K.Keermanas, C.Ainoo, F.Bergamini.
Trečioji vieta ir 2.000 eurų premija atiteko Ispanijos firmų „Acha Zaballa Arquitectos“ ir „Bilbao Architecture Team“ komandai su konkursiniu projektu „Tuututama”.
Kol Lietuvoje dar ginčijamasi dėl architektūros idėjų konkursų svarbos, o reprezentacinių miestų objektų projektai perkami pagal viešųjų pirkimų įstatymą, kaimynai estai žengia pirmyn. Šiaurietiškai kantriai ir nuosekliai jie eina Vakarų kryptimi. Skirtingai nei pas mus, kryptinga architektūros politika šioje šalyje, atrodo, skeptikus yra nutildžiusi jau seniai. Mat vienas po kito čia rengiami (ir realizuojami!) tarptautiniai konkursai, o šiuolaikinei architektūrai bei menui – negailima valstybinio dėmesio. Tenka konstatuoti, kad architektūros srityje nuo estų atsiliekame vis toliau. Čia atsiliekame tiek, jog net ir pagaliau atsitokėję, šiaurės kaimynų nugaras jau vargiai beįžiūrėtume.
Parengta pagal Estijos architektų sąjungos ir PILOTAS.LT informaciją.
to Laimonas
( 2013-12-16 )
todel, kad estams reikia architekturos, o ne pasidalinti tarp statybininku uzsakymus ir tiek.
Kitas
( 2013-12-15 )
Sektinas pavyzdys. Geriau vėliau sekti estų pėdomis, nei niekada to ir nepabandyti…
Re:
( 2013-12-13 )
Estija-tokia pati posovietinė valstybė,kaip ir Lietuva. Gal Lietuvos aplinkos ministras (beje,buvęs architektas) galėtų nuvažiuoti į Estiją ir pasisemti gerosios patirties architektūros konkursų srityje? Stirnos stirnomis,bet ir su architektūra kažką reikia daryti. Nors teko girdėti,kad architektūrą Estijoje kuruoja Kultūros ministerija.
Laimonas Bogušas
( 2013-12-13 )
Kodėl Estijoje tarptautiniai architektūros konkursai yra norma, o mūsuose – nepasiekiama utopija?