images_phocagallery_2497_Luk_Lais_proj_foto_2497_tit_Laisve Luk

LAISVĖS PIRKIMAS SU VAROVAIS://KULTŪROS MINISTERIJA TYČIOJASI IŠ AUTORIŲ

Dar niekada Lietuvoje Laisvė nebuvo šitaip ištąsyta, išbiurokratinta, pažeminta ir devalvuota, kaip šiandien. Tam neprireikė jokios okupacinės kariuomenės ar nuožmaus spectarnybų desanto. Pasirodo, visą nešvarų darbą yra pajėgūs atlikti balti ir išmanikiūrinti savų biurokratų piršteliai – ypač, jei jiems vadovauja iškilus kultūros seržantas Birutis Š.

Šiandieną Kultūros ministerija, „įgyvendindama Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkurso sąlygų 10.5 punktą“, organizuoja diskusiją, skirtą aptarti Kultūros ministerijai pateiktus Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje projektus.

Ministerija ta proga iškilmingai pranešė, kad diskusijoje dalyvaus netgi slaptieji ekspertai vertinantys projektus ir slaptoji konkurso komisija. Kaip žinia, visame civilizuotame pasaulyje, konkursų komisijos skelbiamos iš anksto ir tampa savotišku orientyru ir garantu konkursų dalyviams – žinia, kad jų darbai bus vertinami profesionalių ir garbingų žmonių.

Taip pat Kultūros ministerija leido suprasti, kad visokie laivamaniai iš gatvės nėra pageidaujami. Diskusijos dalyviai, sekant „sena-gera“ tradicija privalėjo iš anksto registruotis pas įžymiąją konkurso ceremonmeisterę J.Krušinskaitę.

Žinoma, stebintiems ciniškai stilingą Kultūros (!?) ministerijos Laisvės paminklo viešojo „pirkimo“ istoriją, tas nenustebino. Žymiai didesnį įspūdį kultūros raguvusiam žmogui palieka konkursinių projektų sąvartynas ministerijos patalpose, pompastiškai vadinamas „ekspozicija“ arba konkursinių datų ir terminų kaitaliojimas paskutinę minutę.

PROJEKTŲ EKSPOZICIJA – SĄVARTYNAS KULTŪROS MINISTERIJOJE

Kultūros ministerija akivaizdžiai nesusidorojo su jai deleguota valstybės užduotimi. Lietuvos laisvės kovotojų monumento konkursinių projektų sąvartynas nė iš tolo neprimena pagarbios ir profesionalios meno kūrinių ekspozicijos.

KONKURSE LIKO PUSĖ PROJEKTŲ

Kultūros ministerija iki šiol dėl nesuvokiamų priežaščių laiko paslaptyje Laisvės monumento konkursinių projektų vertinimo komisiją bei ekspertus, kurie patarinės slaptąjai komisijai. Tokiu stalininiu metodu išrinkus monumentą „Laisvė“, jis turėtų būti statomas Lukiškių aikštėje… kada nors, nes nėra numatyta jokio finansavimo projektui.

ATMESTIEJI KONKURSINIAI PROJEKTAI

Kultūros ministerijos „ekspertai“ dėl įvairiausių formalių priežaščių atmetė net pusę konkursinių Laisvės kovotojų monumento projektų. Vertinimo komisija net nesvarstys projektų: „Puoselėk ir saugok“, „Vytis“, „Žvaigždė“, „Susikabinimas“, „Skydai“, „Viena mintis“, „Proveržis“, „Rerum“, „Requiem atminčiai“.

AKTUALUS PAPILDYMAS

Po publikacijos, Kultūros ministerija (J.Krušinskaitė) maloniai pranešė, kad gerb. Slaptoji ekspertų komisija nutarė svarstyti nebe 14, bet 18 projektų. Į turnyrą sugrąžinti projektai „Susikabinimas“, „Proveržis“ ir „Requiem atminčiai“. Iš aikštelės pašalinti: „Laisvės žiburys“ ir „Liepsnojantis kalavijas“. Apie priežastis ir motyvus nepranešama.

Taigi, šiuo metu monumento konkurse Lietuvos laisvės kovotojų atminčiai įamžinti dalyvauja 18 projektų: „Ramybės karalius“, „Eko laisvė“, „TMLDMŠ“, „Demokratijai“, „Išsaugota laisvė“, „Plienas ir akmuo“, „Lietuvos laisvė“, „Koplytėlė“, „Pilkapis“, „Susitaikymas“, „Laisvės žiedas“, „Šviesa“, „Laisvės motina“, „Miškas“, „Susikabinimas“, „Tautos dvasia“, „Proveržis“, „Requiem atminčiai“.

Be to, kaip informavo Kultūros ministerija (J.Krušinskaitė), gerb. Slaptoji ekspertų komisija nuo šiol nebebus slapta. Ją, anot ministerijos, sudaro: Rolandas Palekas (architektas, Lukiškių aikštės autorius), Artūras Blotnys (Vilniaus miesto vyr.architektas),Tomas Grunskis (architektas, mokslininkas), Alfonsas Vincentas Ambraziūnas (skulptorius), Algirdas Bosas (skulptorius),Kęstutis Kuizinas (menotyrininkas), Skaidra Trilupaitytė (menotyrininkė), Darius Mažintas (kultūros viceministras, komisijos pirmininkas), Janina Krušinskaitė (KM Profesionalaus meno  skyriaus vyriausioji specialistė), Justa Kalinauskienė (KM Teisės skyriaus vyriausioji specialistė), Nerijus Baranauskas (KM Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas), Anastasija Dichtiar (KM Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos sekretorė).

Komentarai

  1. Kad musu Kulturos ministerija yra dykaduoniu irstva, nieko naujo. Ji gali suzlugdyti bet koki konkursa. Bet, kad musu gerbiamieji skulptoriai yra tokio zemo lygio, as nustebinta. Pasirodo, ambicinga uzduotis ima ir nuginkluoja visus is eiles. Vaizdelis tikrai ne koks.

  2. Ar taip ziuresi, ar kitaip, ir pats konkursas, ir praktiskai visi darbai yra absoliuti nelaime. Negi sita valstybe tik tiek tesugeba? Liudna.

  3. Lryte buvo straipsnis apie tai, jog labai panašūs į ,,Išsaugotą laisvę“ sumažinti to paties autoriaus darbai kaip trofėjai buvo išdalyti sportininkams … Gal kažko nesuprantu, bet spalvų intensyvumu,,Eko laisvė“ manyje žadina prisiminimus apie 1990-uosius – masinę komercinių kioskų statybą ir juose pardavinėtas ,,kramtoškes“, guminius kamuoliukus, limonadus …

  4. “ Išsaugota laisė“- labai neblogas darbas.
    “ Eko laisvė“- ŠMC eksponas

  5. Neteisus Pilotas.lt: dalyvaudami tokiame konkurse autoriai patys iš savęs išsityčiojo, o dabar tyčiojamasi iš miestiečių, nustumdami juos nuo viešųjų erdvių rekonstrukcijos svarstymų.

  6. komissija turi google. galetu paziuret ir neskirti niekam nieko, , nebent pinigu.

  7. komisisjoje truksta konservatoriu ir socdemu, niekada nepartines prezidentes … dar henytes is kauno ir tikiu prikalbintumete brazauskiene … vat cia taij butu laisve …

  8. Sprendžiant iš Kovotojų už laisvės sąjungos pirmininko pastabų, Lukiškių aikštės paminklas skirtas ksenofobijai pašlovinti: pasak jo, „Vilniui reikia paminklo kovojusiems už laisvę todėl, kad „pavojus iš Lenkijos pusės yra labai didelis“, nes „autonomija kuriasi“.

    Jeigu minėtiems ekspertams neužteks proto ir drąsos užprotestuoti tokio paminklo užmojo ir konkurso sąlygų, šlamštas jie, o ne ekspertai.

  9. nesutinku. „eko laisve“ atrodo apskritai ne i ta konkursa atvaziavo. nesusigaudymas temoje absoliutus.

  10. Išsaugota Laisvė ir Eko Laisvė, du verti dėmesio. Visi kiti atrodo niūriai, yra griozdiški arba uždari savyje. Paminklas turi nuteikti laisvei, už ką ir buvo kovota.

  11. gėda…

  12. klaiku….

  13. Kol svarbiausiu kriterijumi bus viešojo pirkimo konkurso dalyvio psichinės sveiktatos ir teistumo pažymos ( metinės finansinės apyvartos dydžio lyg ir nebuvo reikalauta),originalesnių rezultatų tikėtis neverta.

  14. dargi manau, kad visus variantus pagaminus originalaus (numatyto) mastelio, galima būtų sujungti į bendrą skulptūrinį objektą, pasiųsti į sekančią Venecijos bianalę ir 10 m., kaip minimum, pasitelkus modernizmo mylėtojų talk-show platformą, kokiai nors istorikei moderuojant, profesionaliems menotyrininkams (pvz anglų k. mokytojui ir pan) išaiškinti novacijos ir tradicijos santykio reikšmę ir svarbą, viešųjų miesto, okupuoto nemiestiečių, ervių architektūrinei dimensijai. Veluxas ir šiaurės šalys parems.

  15. Aš tai ,,spakainasčio dėlei“ slapta parekomenduočiau juos visu pagaminti kamerinio dydžio ir po įvairias miesto erdves išslapstyti – būtų įdomus orientacinis žaidimas ,,rask laisvę“, nes, pernelyg nesigilinant į konkrečių darbų analizę, nė vienas neatrodo kaip atspindintis visos tautos (kas, iš iėjos, turėtų būti) laisvės ir tautiškumo sampratą (asmeniškai man visos tos figūrinės kompozicijos su arkliais, obeliskais, iki grotesko išdidintais tautiniais simboliais ir moterimis siaubą kelia – jei jau sekama tradicija, tai nors būtų koks naujos medžiagos panaudojimo, formos kokybės proveržis…). Akivaizdu, kad kol kas paminklas ne vienija, o skaido žmones – vadinasi gal (bent kol kas) jo nereikia (spėkim tik apžiūrėti ir prižiūrėti jau esamus) – apsiramins žmonės, gal atsiras kita skulptorių karta, kuri atras originalesnių meninių sprendimų. Nesinori nieko įžeisti, tačiau ir iš menininkų/kūrėjų pusės truputį daugiau dirbtinio triukšmo kėlimo nei noro idėjomis ir meistriškumu varžytis jaučiasi…

  16. blefuojate, kolega, bns teigdamas, kad viskas gerai. kad yra skulpturu, kurias galima realizuoti.
    viskas is tiesu yra blogai.
    neapgaudinekite saves ir visuomenes.
    na, nebent jusu uzsakymo ealizavimas jums rupi labiausiai uz viska ir nebematote skirtumu tarp juodo ir balto.

  17. jeigu pats sugalvojote sentencija, tai rekomenduociau maziau nuogam ziureti i veidrodi, nes kuo ilgiau ziuresite, tuo vis mazesnis atrodys jusu simbolis.

  18. Ir kodėl jie visi vienas už kitą didesni?
    Labai tikiuosi, kad nebus pasirinkti nei arkliai, nei gedinčios moterys, nei dangoraižio dydžio tautiniai simboliai. Kiek gi galima? Kuo mažiau patriotizmo, tuo simboliai didesni.

  19. pritariu minciai, kad labiau diskredituoti laisves nebuvo imanoma. tik prie kulturos ministerijos bukaprociu dar prideciau ir paciu skulptoriu gildijos luzerius.

  20. Tikrai, yra ne vienas dėmesio vertas darbas, todėl pritariu tai nuomonei, kad kai kurie iš jų atsirastų įvairiose Lietuvos miestuose ar miesteliuose.
    “ Laisvės motina“, “ Šviesa“, “ Lietuvos Laisvė „, “ Išsaugota Laisvė“- darbai verti išskirtinio dėmesio .

  21. visiems -kuolas, atestuotis kuo skubiau

  22. Deja, Kauno laisvės paminklui nei vienas darbas neprilygsta.
    Nematyčiau nieko blogo, jei Vilniuje būtų pastatyta Kauno laisvės kopiją.
    Iš pateiktų darbų galima pagalvoti, kad apie laisvę Vilnius nė velnio nesupranta.


  23. Perspėju, lai tik nepastato kokių kryžių, nes tuoj atsiras nuogapapių feminisčių vaidilučių, kurios tuos kryžius tuoj nupjaus !
    CHA

  24. blefas, blefas, blefas 100%
    kulturos ministerija yra absoliuciai neigali vykdyti tokiu konkursu. as nesuprantu, negi aukstesne valdzia sito nemato???

  25. Jo, net fakultete per perziuras barbai nebuna taip beviltiskai suversti vienas ant kito. Ypac „ispudingai“ darbai eksponuojasi vitrazu fone. Dugnas absoliutus.

  26. projektai viens uz kita geresni. man istrigo „ramybes karalius“. idomu ka reiskia ta nulinkusi trecia koja? dar geras „plienas ir akmuo“. toks siuolaikiskas, modernus. na o projektas „sviesa“ siek tiek nenudirbtas iki galo. autoriai kazkodel tai susinepatogino (gal Donskio?) ir nepridejo dar vieno kompozicijos pasukimo

  27. Man šiek tiek gaila, kad tiek nedaug atmetė.
    Nors, kita vertus, pritariu pranui, jog tokie kūriniai verti tiražavimo. Sostinėj gal ir netilptų, o va išdalinus
    provincijai – visiems labai palengvintume apsisprendimą kuo miestelių aikštes puošti.

    Nesakyk, Karaliau, tas birutės š. yra ne visai jau ir š…

  28. visi darbai – net ir atmestieji – yra puikūs, reikia pasigaminti visas šitas motules, stounhedžus, arklius ir kitus nepasiduodančius klasifikacijai.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

siaur_pl_241100_e01_xxx

LAISVĖ ŠIAURĖS ŠALYSE: Skaitymai Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje

2024 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pakvietė į Šiaurės šalių literatūros savaitei skirtus renginius savo skyriuose ir padaliniuose. Tamsiausiu metų laiku tradiciškai rengiamos savaitės metu vaikai

sausi_13_240100_e02_xxx

LAISVĖS GYNĖJŲ ATMINIMUI: Fotografijų lauko paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“

2024 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Tuskulėnų memorialo dvaro kieme buvo atverta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“. Paroda primena Lietuvoje vykusius tragiškus įvykius, kai 1991 metų sausio 13 dieną 14

Modris Tenisonas

JUDESYS IR ŽENKLAS: Modrio Tenisono paroda Kauno paveikslų galerijoje

2023 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune kūręs latvių kilmės režisierius, pantomimos pradininkas, avangardistas Modris Tenisonas – pirmos profesionalios pantomimos trupės įkūrėjas buvusioje Sovietų Sąjungoje. Legendinę pantomimos asmenybę pristato Kauno paveikslų

Urtė Jasenka

ATMINTIS: Jautrūs U.Jasenkos grafiniai paminklai Klaipėdos skulptūrų parke

2023 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos skulptūrų parke, Atminties labirinte (parko dalis prie Trilapio gatvės), eksponuojama jaunos menininkės Urtės Jasenkos grafikos paroda „Atmintis“. Ji skirta pagerbti žuvusius bei vis dar

Romualdas Požerskis

PASITINKANT LAISVĘ: Okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos fotografijų paroda

2023 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune ką tik atidaryta fotografo Romualdo  Požerskio fotografijų paroda „Pasitinkant Laisvę“, grąžinanti į laikus, kai Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupantų kariuomenės

Juozas Lukša-Daumantas

LAISVĖS ARCHITEKTAS: Panevėžyje atidaroma J.Lukšai-Daumantui skirta paroda

2023 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Laisvės architektas“. Paroda skirta Juozo Albino Lukšos (Daumanto) 100-osioms gimimo ir 70-osioms žūties metinėms paminėti. Architektas J.A.Lukša (geriausiai žinomas

Ukrainos nepriklausomybės diena

LAISVĖS MUZIKA KLAIPĖDOJE: Džiazo koncertas Ukrainos nepriklausomybės dieną

2022 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Su Ukrainos džiazo muzikantais glaudžiai bendradarbiaujantis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pakvietė koncertu paminėti Ukrainos nepriklausomybės dieną. Rytoj kartu koncertuos vienas garsiausių džiazo saksofonininkų iš Ukrainos

kalantinės

50-OSIOS KALANTINĖS: Romo Kalantos aukos jubiliejinis paminėjimas Kaune

2022 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 19-metis Romas Kalanta. Gegužės 13–15 dienomis Kaune sukvies specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie

Laisvė

ŠIUOLAIKINĖ AFRIKOS DAILĖ: Dėmesį kausto paveikslas dedikuotas Ukrainos kovai

2022 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos šalyse pirmą kartą pristatoma šiuolaikinė Afrikos dailė. Parodos flagmanas – Obou Gbais paveikslas „La Liberté“ (liet. „Laisvė“), dedikuotas Ukrainai, ir kartu – pasaulinei taikai.

Sausio 13

SAUSIO 13-OSIOS LIUDININKAS PROF. R.DAUGELAVIČIUS: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“

2022 sausio 13Be komentarųPILOTAS.LT

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks,

Laisvės gynėjų diena

LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA: Sausio 13-osios renginių programa Vilniuje

2022 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

1991 metų sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo

Baltijos kelias

LAISVĖS KELIAS: Prieš 32 metus per Baltijos šalis nuvilnijo taiki žmonių grandinė

2021 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Šią dieną prieš 32 metus nuo Talino iki Vilniaus nuvilnijo rankomis susikibusių žmonių grandinė – taip Baltijos valstybių gyventojai išreiškė savo laisvės ir nepriklausomybės siekį.

Lukiškių kalėjimas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

LUKIŠKĖMS ŽADA GYVYBĘ: Nuomos konkursą laimėjo mįslingasis „Aštuntas elementas“

2021 balandžio 301 KomentarasPILOTAS.LT

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą laimėjo mįslinga bendrovė „Aštuntas elementas“. Žadama Lukiškes paversti muzikos, modernaus meno, dizaino ir kultūros židiniu, tačiau nutylimos finansinės nuomos

Жыве Беларусь

ЖЫВЕ БЕЛАРУСЬ: A.Zabielavičiaus obeliskas Baltarusijos laisvės gynėjams

2021 sausio 131 KomentarasPILOTAS.LT

Sausio 13-osios išvakarėse Jono Meko vizualiųjų menų centre išeksponuotas Antano Zabielavičiaus obeliskas „Жыве Беларусь“ (liet. „Tegyvuoja Baltarusija“). Kūrinys skirtas Baltarusijos laisvės siekiams palaikyti. Nuo vakar

1991-ųjų sausis Šiauliuose

LIUDININKŲ AKIMIS: Šiauliečių virtuali galerija apie lemtingus sausio įvykius

2021 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet  Lietuva mini apgintos laisvės 30-metį. Šia reikšminga proga Šiaulių „Aušros“ muziejus suskaitmenino savo rinkiniuose saugomas lemtingus 1991 metų sausio įvykius menančias istorines vertybes ir

tenis_po_200900_e01_xxx

MUODRIS TENISONAS (1945 – 2020): Išėjo Kauno pantomimos teatro legenda

2020 rugsėjo 171 KomentarasPILOTAS.LT

Rugsėjo 16 dieną Rygoje mirė žinomas režisierius, scenografas ir profesionalaus pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas Muodris Tenisonas (Modris Tenisons). Legendinė pantomimos asmenybė įspaudė gilų pėdsaką Kauno tuometiniame

Živilė Spūdytė-Žvėrūna

30 METŲ NEPRIKLAUSOMI: Siuntų savitarnos terminalus nusagstys laisvės simboliais

2020 balandžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio proga „Lietuvos paštas“ surengė 4 LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalo apipavidalinimo konkursą „Nepriklausomi“. Ką tik paskelbti 4 nugalėtojai, kurių darbais terminaluose bus

paminklas B.Liesiui-Nakčiai

LAISVĖS KOVOMS ATMINTI: Ramygalos centre – paminklas Bronislovui Liesiui-Nakčiai

2020 balandžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius neseniai pritarė projektui, pagal kurį Ramygalos miesto centre iškils paminklas, skirtas partizanui Bronislovui Liesiui-Nakčiai atminti. Paminklui parinkta vieta istorinėje miesto

Heritas‘2020

(Į)KRAUK PAVELDĄ!: Į festivalį „Heritas“ išaugusi iniciatyva kviečia į Lukiškes

2020 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

„Heritas“ kartą per metus po vienu stogu suburia nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų specialistus, įmones, valstybines įstaigas bei visuomenę. Šiemet gegužės viduryje jis vyks

Baltijos kelias

BALTIJOS KELIAS: Lietuvos keliams suteikiamas unikaliosios laisvės akcijos pavadinimas

2020 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Artėjant vasario 16-ajai, LR Ministrų kabinetas pritarė siūlymui valstybinės reikšmės magistraliniam keliui A2 Vilnius-Panevėžys ir keliui A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga suteikti „Baltijos kelio“ pavadinimą. Taip bus įamžinta

Lukiškių kalėjimas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

LUKIŠKIŲ VIZIJA: Turto bankas rengia atvirą diskusiją buvusiame kalėjime

2020 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybės turtą valdantis Turto bankas kartu su partneriais Lukiškių kalėjime organizuoja atvirą kūrybinę diskusiją „Lukiškių vizija:“ Į atvirą renginį pakviesti įvairių sričių specialistai, suinteresuotų pusių,

Andrius Labašauskas

LAISVĖS KALVA MASTELIU 1:1: Lukiškių aikštėje – planuojamos skulptūros fragmentai

2019 rugsėjo 245 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandien Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos „Laisvės kalvos“ maketas iš karto įplieskė diskusijas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Architektuomenė“ bei kituose socialinėse erdvėse. Norintys

Felix Ackermann

MIESTO ANTROPOLOGAS F.ACKERMANN: Apie Lukiškių kalėjimo išskirtinumą ir galimą panaudojimą

2019 rugsėjo 91 KomentarasPILOTAS.LT

Kaip jau skelbė PILOTAS.LT, šį rudenį leidykla „Lapas“ pirmą kartą rengia viešų paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“. Leidyklos autoriai, talentingi mokslininkai humanitarai ir vienas menininkas įvairiais

Baltijos kelio 30-metis

BALTIJOS KELIO 30-MEČIO AKORDAS: Laisvės daina – per 2.145 radijo imtuvus

2019 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos keliui pažymint 30-metį, per Lietuvą nuvilnijo šiai reikšmingai progai pažymėti skirti renginiai bei akcijos. Viena pastarųjų – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) surengta

Romualdas Požerskis

LAISVĖS KELIAS: Unikalioji „Baltijos kelio“ akcija mini 30-metį

2019 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Rugpjūčio 23 dieną sukanka 30 metų nuo unikalios masinės Baltijos tautų akcijos „Baltijos kelias“. Per 2 milijonus žmonių rankų grandinė tuomet sujungė 620 kilometrų nuo