7-ajame dešimtmetyje Amerikoje pradėtas kurti žemės menas (angl. „Land Art“) – Vakaruose gana plačiai paplitusi ekologiška meno rūšis, kuri yra mėgstama visuomenės. Kad žemės meno objektai gali pritraukti tuntus meno mylėtojų ne vien už jūrų marių, bet ir Lietuvoje patvirtino ką tik Raudondvario dvaro sodyboje įvykęs tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art Raudondvaris“. Savo kūrinius šio dvaro sodybos parke paliko Lenkijos, Olandijos, Taivano, Kanados, Italijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos ir Lietuvos menininkai.
DVARO SALĖ SUNKIAI TALPINO LANKYTOJUS
Apie pusę amžiaus pasaulyje žinomas žemės menas pastaruoju metu vėl tampa populiarus. Prie to ypač prisideda jo ekologiška prigimtis bei parodų salių nereikalaujantis demokratiškas charakteris, atitinkantys šiandieninės visuomenės požiūrio į aplinką tendencijas bei poreikius. Ir tai nenuostabu, nes žemės menas paprastai pasižymi gyviesiems organizmams būdingu laikinu charakteriu – laikui bėgant jis keičiasi, o galiausiai – išnyksta.
Rugpjūčio pradžioje Kauno pašonėje prie Nevėžio įsikūrusios istorinės Raudondvario dvaro sodybos parkas buvo tapęs meno dirbtuvėmis po atviru dangumi – jame kūrė 22 menininkai iš 10 pasaulio šalių. Dvaro rūmų sodybos svečiai 5 dienas galėjo betarpiškai stebėti kaip parko pievelėse bei po medžiais gimsta žemės meno objektai. Rugpjūčio 10 dieną galėjo pamatyti jau baigtus kūrinius bei iš jų autorių lūpų sužinoti jų idėją ir net patys įvertinti kūrinius – išrinkti geriausią.
Iškilmingame festivalio „Land Art Raudondvaris“ darbų bei jų autorių pristatyme sausakimša dvaro rūmų salė vos sutalpino šio pas mus dar gana neįprasto meno gerbėjus bei norinčius su šia meno rūšimi dar tik susipažinti iš arčiau. Tarp žiūrovų buvo galima pastebėti žinomų Kauno kultūros veikėjų, vietos jaunimo, šeimų su vaikais.
TRIŪSĖ 11 MENININKŲ KOMANDŲ
Žemės meno festivalį „Land Art Raudondvaris“, parėmus Kauno rajono savivaldybei, Raudondvaryje surengė Marijus Gvildys. Sukviesti įvairių šalių menininkus jam pavyko pasitelkus Pablo Picasso mokinį žinomą šveicarų menininką Peterį Hessą, kuris jau 14 metų organizuoja vieną garsiausių žemės meno festivalių Grindelvalde (Šveicarija).
Lietuviškame žemės meno festivalyje dalyvavo 22 kūrėjai iš 10 pasaulio šalių: G.Meneguzzi, M.Jablonski (Lenkija), G.Schiks, A.Schumann (Olandija), Ch.Men-Pei, V.Chahg (Taivanas), M.Bergeron, F.Provencher (Kanada), V.Antonuccio, M.Calbini (Italija), M.Hess-Boson, E.Bianco (Šveicarija), J.Pasqual, M.Jesus (Ispanija), W.Cardot, N.Pascal (Prancūzija), K.Lanauskas, L.Puodžiukaitė-Lanauskienė bei J.Ramanauskas, A.Kažemėkaitė (Lietuva), R.Steigauer, V.Kazanskiy (Rusija).
Dalyviai Raudondvario dvaro sodybos parke kūrė iš vietinių gamtinių medžiagų – pagalių, vijoklių, medžių šakų, šaknų ir pan. Daugumos jų įkvėpimu akivaizdžiai buvo paties dvaro architektūra, aplinka, istorija. Beje, glaudus ryšys su aplinka – svarbi žanro sąlyga.
GERIAUSIA IŠRINKO LIETUVIŲ INSTALIACIJĄ
Rondondvario dvaro parke 11 menininkų komandų (Lietuvai atstovavo 2 komandos) per 5 dienas sukūrė 11 žemės meno instaliacijų. Jas organiškai papildė dvaro rūmuose surengta festivalio kuratoriaus M.Gvildžio personalinė floristikos paroda „Gvildynė“. Žinomas Kauno floristas joje pristato iš įvairių augalų, medžių žievės ar net vaisių sukurtas originalias menines kompozicijas bei dekoracijas.
Žemės meno festivalio „Land Art Raudondvaris“ atidarymo vakaro lankytojai balsavo už labiausiai patikusius darbus. Jie geriausia išrinko Lietuvos pirmosios komandos – skulptoriaus K.Lanausko ir L.Puodžiukaitės-Lanauskienės – žemės meno instaliaciją. Nuo kitų festivalio dalyvių darbų pastarasis kūrinys skyrėsi savo nestatišku charakteriu, kurį lėmė autorių panaudotos virvės.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas festivalio atidarymo renginyje prisipažino nė nedvejojęs, kai buvo pasiūlyta žemės meno festivalį rengti Kauno rajone, Raudondvaryje. Ir jis tikrai neprašovė – atgimstantis Raudondvario dvaras neabejotinai tapo dar patrauklesnis ir įdomesnis tiek Raudondvario gyventojams, tiek kauniečiams, tiek ir iš svetur atvykstantiems turistams.
TAMPA KULTŪROS IR TURIZMO ŽIDINIU
Dėka ką tik praūžusio žemės meno festivalio Raudondvario dvaro sodyba greta savo istorinės auros įgavo ryškesnį meninį-kultūrinį atspalvį. Šis renginys savotiškai pratęsė kultūrinę veiklą dvaro šeimininkų Tiškevičių, kurie garsėjo kaip meno mylėtojai ir mecenatai. Benediktui Emanueliui Tiškevičiui priklausiusiame dvare buvo rengiami koncertai, vaidinimai.
Renginys, ko gero, atitinka ir ilgalaikius tikslus Kauno rajono valdžios, kuri dvaro sodybą mato kaip svarbų rajono kultūros ir turizmo židinį.
Visai neseniai dvaro sodybvietės ledainėje atsidarė Kauno rajono turizmo informacijos centras, o kitais metais buvusiose dvaro arklidėse turėtų pradėti veikti ir „Menų inkubatorius“. Čia jau planuojami kultūriniai renginiai.
Iki šiol Lietuvoje galėjome stebėti tik pavienius bandymus kurti žemės meną. Reikia tikėtis, kad šis žemės meno festivalis „Land Art Raudondvaris“ bus ne vienetinis, bet testinis projektas, o Raudondvario rūmų parkas ateityje įgaus ryškesnių bei įvairesnių meninių akcentų.
