Tęsiasi pilietinės protesto akcijos įkvėpti Kauno architektų ir Kultūros paveldo specialistų debatai su dėl Naujamiesčio teritorijos vertingųjų savybių. Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovės D.Varnaitės ir Kultūros paveldo centro direktoriaus V.Kačinsko vadovaujama Vilniaus paveldosaugininkų delegacija ką tik apsilankė Kauno Architektų namuose, kur pademonstravo sušvelnėjusią poziciją dėl šios istorinės miesto dalies. Vis dėlto pastarasis architektų ir paveldosaugininkų susitikimas – labiau žvalgybinis.
DEBATUS PASKATINO ARCHITEKTŲ PROTESTAS
Kaip jau rašė PILOTAS.LT, Kultūros paveldo departamento siekis išsaugoti vertingąsias Kauno Naujamiesčio savybes išvirto į nerišlų ir kontraversišką „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, teritorijos bei apsaugos zonos ribų planą“. Pastarąjį dokumentą Kultūros ministras patvirtino gegužės pradžioje, tačiau Kauno architektai jį negailestingai sukritikavo. Po Kauno architektų surengtos pilietinės protesto akcijos Kauno architektų bendruomenės atstovus pas save buvo pasikvietęs ir Kultūros ministras A.Gelūnas, ir KPD direktorė, tačiau apčiuopiamų rezultatų tuomet pasiekta nebuvo. Prieš pat Architektų profesinę šventę į Kauno architektų namus sugužėjo Kultūros paveldo departamento delegacija iš Vilniaus su KPD vadove D.Varnaite ir Kultūros paveldo centro direktoriumi V.Kačinsku priešakyje. Šįkart susitikimo tikslas buvo gana konkretus – Kauno naujamiesčio vertingųjų savybių nustatymo procedūros ir jų sudėties aptarimas.
PERŽVELGĖ KAUNO ARCHITEKTŲ PASTABAS
Kauno architektų namuose įvykusiame susitikime prie apskrito stalo buvo aptarti Kauno architektūros specialistų iniciatyvinės grupės (J.Bučas, R.Miliūkštis, R.Palys, A.Kančas, G.Prikockis) parengti siūlymai dėl Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių nustatymo – dokumentacijos, savybių identifikacijos, šios miesto teritorijos pietrytinės dalies specifikos ir pan. Šie architektų siūlymai paveldosaugininkams turėtų praversti rengiant Kauno Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą – pagrindinį šios teritorijos nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentą.
Pasak Vilniaus paveldosaugininkų, pastarąjį svarbų dokumentą numatyta parengti dar iki šių metų pabaigos. Pagal visai neseniai Lietuvoje pradėtą taikyti metodiką jame žadama išskirti vertingus ir nevertingus Kauno Naujamiesčio objektus, vertingąsias savybes, pateikti ne vien teorinę, bet ir aiškią grafinę medžiagą.
BENDRAVIMAS NUĖMĖ ĮTAMPĄ
Iki šiol architektų ir paveldosaugininkų susitikimai garsėjo gana atvira konfrontacija ir monologais grįsta diskusija. Šįkart atrodė, kad griežtos KPD pozicijos nebelikę – susitikime vyravo dalykiška ir geranoriška atmosfera.
LAS Kauno skyriaus pirmininko G.Prikockio teigimu, jau pats bendravimas nuima įtampą. „Mes nieko ypatinga neprašome, o tik norime aiškumo“, – sakė jis. Visgi Kauno architektai paveldosaugininkams turėjo bendrųjų pastabų. G.Prikockis atkreipė dėmesį į tai, kad KPD tapusi savotiška represine įstaiga – žmonėms užkrauti vien reikalavimai valstybės vardu, tačiau pati valstybė finansiškai prie jų įgyvendinimo neprisideda. „Tai konflikto esmė“, – įsitikinęs architektas.
A.Kančas pažymėjo didelį poreikį šviesti visuomenę paveldosaugos srityje, o tam, pasak architekto, KPD skiria aiškiai per mažai dėmesio. Prof. J.Bučas aptarė kultūros objektų vertinimo spragas, pabrėžė urbanizuotų vietovių paveldo erdvinio karkaso įteisinimo poreikį ir būtinybę naudoti kultūros paveldo objektus. Pasak architektūros teoretiko, būtina įvardinti ne tik, kad architektūros ar urbanistikos elementas vertingas, bet ir kuo jis vertingas.
Architektas R.Palys pažymėjo, kad Kauno tarpukario architektūra yra išskirtinė ne vien Lietuvoje, bet ir pasaulyje, todėl Naujamiestyje su paveldu būtina elgtis itin atsakingai ir apgalvotai.
PAVELDOSAUGININKAI LAUKIA PASTABŲ IR NUOMONIŲ
Pasak D.Varnaitės, jei paveldosaugos dokumentai stabdytų miestų plėtrą, būtų daroma didelė klaida. „Paveldosaugą ir miesto plėtrą reikia subalansuoti“, – pažymėjo KPD vadovė. Prie Kauno Naujamiesčio urbanistinės ir architektūrinės raidos subalansavimo, ko gero, turėtų prisidėti ir pastarasis paveldosaugininkų ir architektų susitikimas. Beje, tarp Kauno architektų išdėstytų pastabų dėl Naujamiesčio vertingųjų savybių nebuvo nė vienos, kuriai paveldosaugos specialistai būtų ištarę griežtą „ne“. Vieniems architektų teiginiams buvo pritarta iš karto, apie kitus jie pažadėjo pagalvoti.
LAS Kauno skyriaus pirmininkas G.Prikockis paveldosaugininkams pasiūlė architektų pagalbą rengiant Kauno Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą. Pastarojo projektas, paveldosaugininkų teigimu, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET) turėtų būti pristatytas spalį. Ko gero, tuomet turėtų ir išryškėti Kauno architektų bei paveldosaugininkų požiūrio į Naujamiestį bei jo vertingąsias savybes tikrieji panašumai ir skirtumai. Beje, D.Varnaitė PILOTUI.LT tvirtino, kad departamentas pasirengęs įsiklausyti į visas visuomenės ar jos grupių pastabas bei nuomones ir net laukia jų. Tai taip pat byloja sušvelnėjusią KPD poziciją.
