„Villa Savoye“ – vienas žymiausių ankstyvojo modernizmo pastatų. Būtent ją projektuodamas, šveicarų kilmės prancūzų architektas Le Corbusier (tikr. Charles Edouard Jeanneret) pirmą kartą aiškiai suformulavo 5 garsiuosius „tarptautinio stiliaus“ principus.Jie šiuolaikiniams architektams žinomi nuo studijų laikų, o žymiosios vilos fasadai bei planai – iš architektūros vadovėlių.
Tačiau paveikslėliai, nors ir padeda suvokti pastato architektūrą, visgi neleidžia nustatyti su objektu individualaus santykio. Būdamas Paryžiuje, negalėjau susilaikyti neišsukęs iš turistų atkakliai minamų takų, kad patikrinčiau, ar garsiosios „gyvenamosios mašinos“ architektūrinė kalba vis dar nepasenusi. Tuo labiau kad ramų +į, kuriame yra garsioji vila, iš Paryžiaus pasiekti galima netgi viešuoju transportu.
ATVIRA MODERNIZMO GERBĖJAMS
Architektas Le Corbusier garsiąją vilą pasiturinčiai Savoye šeimai suprojektavo kaip savaitgalio namą. Vilos vieta neatsitiktinė – iš stogo terasos atsiveria vaizdingas Senos upės slėnio peizažas. 1931 metais užbaigtoje statyti 2 aukštų viloje su eksploatuojamu stogu šeimininkai ilsėdavosi iki pat 1940-ųjų, kol Prancūziją užklupo karas.
Savoye vilos privalumus greitai įvertino ir kariškiai – savo būstines joje buvo įsirengę tiek vokiečiai, tiek amerikiečiai. Kai karo nuniokotas pastatas atiteko vietos jaunimo centrui, šis buvo pasiryžęs vilą nugriauti (kažkas pažįstama)… Vis dėlto prancūzų architektūrinės bendruomenės bei paties Le Corbusier ryžtingomis pastangomis pastatą tuomet išsaugoti pavyko.
Prancūzų paveldosaugos specialistams, skirtingai nei jų kolegoms iš Lietuvos, klausimo, ar naująjį paveldą reikia saugoti, nebekyla jau seniai – vieną charizmatiškiausių pasaulyje modernizmo vilų prancūzai istoriniu paminklu paskelbė dar 1965-aisiais. Na o 1997-aisiais užbaigę restauraciją, prancūzai ją pritaikė muziejui. Nors tai nėra pats populiariausias Paryžiaus regiono muziejus, lankytojų jam netrūksta – mielai lankosi tiek patys prancūzai, tiek ir moderniosios architektūros mėgėjai iš viso pasaulio.
BŪTI ARCHITEKTŪROJE
Nuo 1928 iki 1931 metų projektuota bei statyta Savoye vila anuomet radikaliai paneigė užmiesčio namo sampratą – Le Corbusier čia realizavo „dėžės erdvėje“ principą. Į žaliuojančią pievą grakščiomis kolonomis besiremiantis baltas namas dvelkia architektūrine harmonija ir prancūziška elegancija. Lakoniškos architektūrinės formos, humaniškos proporcijos iš karto ima žadėti nekasdienišką architektūrinę patirtį. Įspūdis interjere dar labiau sustiprėja – vidaus erdvių, rampų ir laiptų subtili geometrija skleidžia architektūros bei šviesos žaismės harmoniją. Išlikti abejingam neįmanoma. Estetinės patirties autentiškumą garantuoja ir kruopštus restauratorių darbas – atkurtas namo konstruktyvas, apdaila, detalės, interjero koloristika ir net į savo vietas sugrąžinti baldai. Tai matydamas ypač aiškiai supranti, jog nekilnojamojo turto ekspertai neteisūs, pastatus vertindami tik sausa skaičių kalba. Pastatas gali būti meno kūrinys, kurio vertė neįkainojama!
MODERNIZMAS SENSTA, ŠEDEVRAI – NE
Savoye viloje nesunku įsitikinti, kad XX amžiaus pradžioje Le Corbusier suformuluota architektūrinė raiška aktuali iki šiol. Be abejo, prieš 80 metų Poissy išbandyti architektūriniai sprendiniai bei formos neišvengė transformacijų, tačiau tikrai ne dėl to, kad modernizmo estetika būtų pasirodžiusi negyvybinga ar išsemta. Greičiau dėl stilistinio nenuoseklumo, piktnaudžiavimo saviraiška ir nepasotinamo „naujumo“ katilo.
Savoye vilą palyginčiau su prancūzų automobilizmo pasididžiavimu „Citroen DS“ (diz. F.Bertoni). Kaip ir ši pokaryje meiliai „deive“ vadinta, automobilių inžinerijoje bei dizaine laiką pralenkusi mašina, Le Corbusier kūrinys modernios architektūros istorijoje įspaudė itin gilų pėdsaką. Sugretinus jos architektūra dar ir dabar atrodytų šviežiau už daugelį šiuolaikinių „modernių“ vilų, kaip ir tas drąsusis 6-ojo dešimtmečio „Citroen’as“, gatvėje dažnai be gailesčio nustelbiantis pažangių technologijų prifarširuotus išsipūtusius nūdienos „Mercedes’us“.
Iš turistų pramintų takų išsukti verta vien tam, kad tai suprastum…
Nuotraukos: Almantas Bružas.
{module Vidinis}