pempė

Misionierių bažnyčia

VIETOJE MIŠIŲ – KONFERENCIJOS: Baroko šedevras verčiamas viešbučio dalimi

2017 rugpjūčio 251 KomentarasPILOTAS.LT

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Vilniaus savivaldybės ginčo dėl projektų „Misionierių namų“, „Misionierių sodai“ teisėtumo įkarštyje sostinėje pristatomas dar vienas Misionierių kalvos projektas. Architekto Kęstučio Pempės vadovaujamas Vilniaus architektūros studijos kolektyvas (VAS) neseniai parengė Misionierių

Bankas "Hermis"

SVARSTOMAS „HERMIO“ LIKIMAS: Sprendžiama dėl paveldosauginio statuso suteikimo

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės raštą, liepos pradžioje ji kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl buvusio „Hermio“

Kelių policija

GIRAITĖ YRA GRAŽU: Vieno postmodernizmo architektūros objekto paroda

2017 balandžio 192 KomentaraiPILOTAS.LT

Giraite vadinto Vilniaus kelių policijos pastato (arch. G.Ramunis, K.Pempė) gyvenime taškas jau padėtas – statinys nugriautas. Tačiau šis visuomenėje plačiai nuskambėjęs postmodernizmo architektūros grynuolio atvejis įėjo į istoriją. Atkreipti dėmesį į plačiosios visuomenės, paveldosaugininkų, miesto valdžios, architektų

lidl_vn_161200_e02_xxx

„LIDL‘O“ BIURŲ PARKAS: Iš postmodernistinės Vilniaus kelių policijos liks tik įspaudas

2016 gruodžio 198 KomentaraiAlmantas Bružas

Ką tik paskelbti biurų parko Giraitės g. 3, Vilniuje nugalėtojai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, pirma vieta ir 5.000 eurų prizas atiteko Vilniaus projektavimo firmos „DO Architects“ architektų ir specialistų komandai, kuri iš postmodernistinės architektūros buvusios Kelių

images_straipsniu_foto_4471_tit_160401.fama

POSTMODERNIZMUI ATSUKTAS VEIDAS:// KPD INICIJUOJA GRYNUOLIO ĮVERTINIMĄ

2016 balandžio 194 KomentaraiAudrys Karalius

Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu, kad tai pirmas kartas, kai postmoderniai architektūrai suteikta nedrąsi viltis būti įskaitytai

images_phocagallery_4431_polic_akci_1604_4431_tit-2_g.ramunis, k.pempe

ARCHITEKTŪRINĖ FOTOGYNYBA://AKCIJA DĖL VILNIAUS POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO

K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio ūkio laimėjimus nepriklausomybės metais. Sovietmečio architektūra tokiais atvejais in corpore nurašoma istorinių

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo problemą. Kelių policiją vėliau pabandė užtarti ir Lietuvos architektų sąjunga. Balandžio 1

images_straipsniu_foto_4408_tit_polic_xxx

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA RAGINA://K.PEMPĖS IR G.RAMUNIO PASTATĄ IŠSAUGOTI

Praeitos savaitės portalo PILOTAS.LT publikacija Prie architektūros kapo: Kodėl laidojame ta, ką turime geriausio? apie opią naujojo paveldo išsaugojimo problemą sulaukė nemengo atgarsio visuomenėje. Sureagavo ir architektų sąjunga: šiandieną LAS pirmininkas Marius Šaliamoras išplatino pareiškimą “Dėl buvusio

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_tit3_policija faambrasas

PRIE ARCHITEKTŪROS KAPO://KODĖL LAIDOJAME TAI, KĄ TURIME GERIAUSIO?

Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija prasideda galvose, tačiau ji geriausiai matyti emigracijoje ir architektūroje…

images_phocagallery_2483_tit_Etika

BAŽNYČIOS DERBIS PAŠILAIČIUOSE://K.PEMPĖS METIMAS ĮSKAITYTAS SU PRAŽANGA

Beprecedentė architektūrinės etikos problema, kilusi dėl bažnyčios Vilniaus Pašilaičiuose projekto, atrodo, sureguliuota pačių architektų jėgomis. Deja, Bažnyčios atstovai, iš esmės ir užvirę sumaišties košę, užuot bendradarbiavę su architektų jungtine Etikos komisija, pasirinko smėlėtą stručio laikyseną ir ignoravo

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

PROFESINĖS ETIKOS KLAUSIMU://2-ĄJAME POSĖDYJE NORIMA SUDĖLIOTI TAŠKUS

PILOTAS.LT anksčiau skelbė apie jungtinės Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos komisijos posėdį, kuriame svarstytas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos parapinės bažnyčios klausimas. Lietuvos architektų sąjunga neseniai informavo, kad gegužės 31 dieną numatytas dar vienas

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

DĖL PAŠILAIČIŲ BAŽNYČIOS://JUNGTINĖ ETIKOS KOMISIJA SKUNDĄ SVARSTYS UŽDARAI

PILOTAS.LT jau rašė, kad Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos statyti parapinės bažnyčios projektas nė per nago juodymą nepanašus į tą, kuris laimėjo 2007 metais surengtąjį architektūros konkursą. Skiriasi ir projektų autoriai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga (LAS), gegužės

images_phocagallery_2430_Train_pasil

ARCHITEKTAS D. TRAINAUSKAS://MUMS NIEKAS NIEKO NET NEPAAIŠKINO

Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinį konkursą 2007-aisiais laimėjusios architektų grupės vadovas Donaldas Trainauskas sakė portalui PILOTAS.LT, kad apie tai, jog bažnyčią Pašilaičių mikrorajone ketinama statyti pagal kitų architektų projektą, jis sužinojęs iš spaudos. Oficialios informacijos, kad konkursą laimėjusio

images_phocagallery_2426_Pasil_Pempe_pav_2426_tit_Pempe

ARCHITEKTAS KĘSTUTIS PEMPĖ://TAI KITA BAŽNYČIA IR KITAS PROJEKTAS

Architektūrinei bendruomenei sujudus dėl Vilniaus Pašilaičių mikrorajone statysimos Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios projekto, kurį parengė žinomo architekto Kęstučio Pempės vadovaujama grupė, portalo PILOTAS.LT redaktorius paprašė gerbiamą architektą pakomentuoti delikačią situaciją, nes prieš penkeris metus tame pačiame

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

KODĖL ARCHITEKTĄ IR BAŽNYČIOJE MUŠA://ATVIRAS LAIŠKAS DĖL PAŠILAIČIŲ

Naujoji Lietuvos sakralinė architektūra nedžiugina. Per porą pastarųjų dešimtmečių mums dar nepavyko pastatyti maldos namų, kurie tiek architektūriškai, tiek sakraliai pakiltų virš kasdienybės statinių ir įmedžiagintų kilnią dvasinę būseną, vertą Šventovės vardo. Gali būti, kad nelabai esame