Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

PROFESORIUS V.LANDSBERGIS: Tėvas nebeturėjo galimybių kurti modernią architektūrą LTSR

2020-07-28
Audrys Karalius

Kartą paklausiau profesoriaus Vytauto Landsbergio, kodėl jo tėvas architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, prisiekęs modernistas, grįžęs iš emigracijos į sovietinę Lietuvą, nebekūrė sau būdingos architektūros, o pasuko į paveldinės architektūros lauką?

Vytautas Landsbergis: Matai, kai tėvas 1959-aisiais per Nikitos Chruščiovo „atšilimą“ grįžo iš emigracijos Australijoje į sovietų kontroliuojamą Lietuvą, viskas buvo labai pasikeitę. Sovietai jį įsileido, tačiau akių nenuleido nė minutei.
Tėvą tuomet sujaudino du dalykai. Pirmiausia, – jis pasijuto laukiamas architektų. Pasijuto gerbiamas ir vertinamas. Be to, jauni architektai, kurie buvo pas jį dirbę, arba šiaip draugai, – išsaugojo jo knygas. Ir dargi – jie tas knygas grąžino tėvui.
Tai buvo įvairios architektūrinės ir statybinės knygos, vakarietiški architektūros žurnalai. Motina (Ona Landsbergienė, akių gydytoja), tėvui kartu su broliu Gabrieliu emigravus karo pabaigoje į Australiją, visą jo biblioteką išdalino jauniems architektams. Pirmiausia – Adolfui Lukošaičiui, kuris prieš karą buvo tėvo asistentas.
Tėvo sugrįžimas į Lietuvą buvo labai jausmingas. Kolegos architektai rodė jam didelę pagarbą. Pirmiausiai tie, kurie buvo pas jį dirbę ar kaip nors bendradarbiavę.
Grįžęs į Lietuvą, tėvas pradėjo dirbti Kauno Miestprojekte. Jis buvo labai euforiškas, džiaugėsi, kad vėl gali projektuoti savo mylimam miestui.
Bet vėliau ėmė ryškėti tam tikri dalykai, kurie nedžiugino.
Tėvas nuo seno pažinojo ir bendravo su Valerija Čiurlionyte-Karužiene (M.K.Čiurlionio sesuo).   Ši paprašė tėvo suprojektuoti priestatą prie Čiurlionio galerijos, nes jo darbai, paveikslai netelpa, nėra galimybės viso turimo fondo išeksponuoti.
Tėvas ėmėsi darbo visuomeniniais pagrindais, nes jokio finansavimo nebuvo. Nebuvo iš tikro ir jokio oficialaus užsakymo. Tik Karužienės prašymas padėti, pažiūrėti į Čiurlionio paveikslų problemą architektūriškai.
Tėvas dirbdavo po darbo prie Čiurlionio galerijos priestato, vakarais. Tardavosi su kolegomis. Net buvo savo iniciatyva padaręs projekto ekspoziciją ir viešą aptarimą. Kolegos iš principo pritarė tėvo pasirinktam keliui – priestatas lakoniškas, aiškiai kitokios architektūros nei Karo muziejaus-Čiurlionio galerijos ansamblis ir atitrauktas nuo pagrindinio pastato per tarpinę galeriją.
Bet viskas staiga pasikeitė, kai Karužienė pramušė pinigus Maskvoje.
Kažkaip ji sugebėjo susitikti su Furceva (Jekaterina Furceva, SSSR kultūros ministrė, Komunistų partijos Politbiuro narė) ir įtikinti ją, kaip mirtinai reikalingas naujas Čiurlionio galerijos pastatas, nes jo kūryba nyksta fonduose ir nėra galimybės ją parodyti užsieniečiams.
O Furceva tais laikais buvo ohoho…! Ji buvo ne tik Sovietų Sąjungos kultūros ministrė. Ji buvo dar ir artima Nikitos Chruščiovo (SSKP CK pirmasis sekretorius, faktiškas SSSR vadovas) draugė. Labai artima, taip sakant…
Žodžiu, Furceva skyrė naujam Čiurlionio galerijos pastatui Kaune pinigus ir nurodė, kurioje vietoje tas pastatas, ar priestatas, kaip jį formaliai vadino, turi būti pastatytas.
Kaip suprantu, Karužienė vežiojosi tėvo Galerijos eskizą ir visiems ten, Maskvoje, rodė. O pramušti pinigus kultūros objektui tais laikais Maskvoje – buvo didžiulis dalykas, didžiulė politika!
Tačiau Maskvos pinigai buvo ne tik didelis laimėjimas, bet ir didelis įpareigojimas. Maskva griežtai tikrino, kaip įsisavinami jos pinigai. Lėkdavo didelės galvos, jeigu būdavo vėluojama arba kaip nors negerai pavykdavo…
Vienu žodžiu, Lietuvos valdžia sukruto ir davė nurodymus Kaunui. Kauno valdžia – Miestprojektui: greitai reikalingas projektas!
Tėvas apsidžiaugė, nes Galerijos projektas buvo beveik baigtas. Bet kiti architektai sukruto – ne, taip negalima, reikalingas konkursas!
Ir suorganizavo tokį kaip ir blic konkursą. Sudarė ten kažkokią komisiją iš savų. Tėvas sako – ne, aš nedalyvausiu. Aš savo projektą esu padaręs, visi daugybę kartų jį matę, aptarę – nebeišeina man konkurse dalyvaut. Nesąžininga būtų.
Bet tas jaunimas buvo karingas, nelabai skrupulų paisė ir patys nunešė tėvo projektą į tą “konkursą”. Ir tėvo projektas, aišku, pralaimėjo.
“Konkursą” laimėjo vienas iš tų jaunų architektų Feliksas Vitas. Tai jo projektą ir pastatė 1969-ais. Tėvas labai išgyveno šitą neteisybę. Ir darbas iš jo buvo atimtas, ir dar F.Vito projektas be galo panašus į tėvo, pastatytas. Bet ką padarysi…
Dar blogiau tėvui sėkėsi Vilniuje.
Nebeatsimenu kuriais metais, (1962 m., A.K. pastaba) laimėjo jis su jaunu kolega Jonu Putna  Onkologinių klinikų Santariškėse, prie Vilniaus, architektūrinį konkursą. Ir ką, ir nestatė Vilnius jų projekto. Kas čia dabar bus, kad visokie kauniečiai mums Vilniuje projektuos, buvo sakoma… Padėjo jų projektą į stalčių, be jokių oficialių komentarų, po kurio laiko tėvo projektą ir visai “pamiršo”. Vėliau pastatė Onkologinę kliniką kažkurių Vilniaus architektų.
Tėvas labai išgyveno, nes Santariškių klinikų projektas buvo milžiniškas – viskas pragalvota iki detalių, iki smulkmenų. Daug darbo, žinių ir širdies buvo įdėta…
Tai va, atsakau į paties klausimą, kodėl tėvas grįžęs į Lietuvą pasuko į sau nebūdingą istorinės architektūros sritį. Tėvas nuėjo į paveldą, nes matė ir jautė, kad jo neprileidžia prie naujos architektūros projektavimo. Beje, dėstyti architektūros jam taip pat neleido. Laikė sovietinė valdžia, kad Landsbergis nepatikimas, susitepęs Vakaruose…
[Profesoriaus Vytauto Landsbergio liudijimas užfiksuotas Nacionaliniame M.K.Čiurlionio Dailės muziejuje, 2020.07.24.]
Titulinė nuotrauka: architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Raudondvaris, 193? m., NČD muziejaus fondas.

Profesorius Vytautas Landsbergis skiria vis daugiau dėmesio tėvo architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio veiklai. Foto: ©Pilotas.LT

Profesorius Vytautas Landsbergis skiria vis daugiau dėmesio tėvo architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio veiklai. Foto: ©Pilotas.LT

Komentarai

  1. Tame konkurse teko ir man dalyvauti. Kiek prisimenu, konkursą laimėjo V. Landsbergis, (projektas M. K. Čiurlionio namo Druskininkuose dvasioje), tačiau Kultūros ministerija projektą atmetė. Spaudžiama terminų MSPI Kauno f. valdžia neberengė naujo konkurso, o pavedė Feliksui Vitui parengti projektą, nes jis nedalyvavo konkurse. (F. Vitas man sakė, kad patiko mano konkursinis
    projektas – Juodas Kubas).

    • Dėkui profesoriui Vytautui Dičiui už savalaikį autorinį prisipažinimą.

  2. Gal “Pilotui” pavyktų sumedžioti ir paskelbti V.Landsbergio- Žemkalnio Čiurlionio galerijos priestato projektą, kad visi galėtume pamatyti kiek autentiškas F. Vito projektas?

    • Dėkui už idėją. Darbas ilgas. Bandysim susisiekti su antros V.Landsbergio-Žemkalnio parodos rengėjais, kuri, anot profesoriaus, turėtų nelabai už ilgo atsidaryti…

    • Laukiam. Gal atidarė? Gal galima palyginti?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Geltona moteris, Antanas Samuolis.

GELTONA MOTERIS: Paroda Antano Samuolio 125-osioms gimimo metinėms paminėti

2024 vasario 5Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune atidaroma vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininko Antano Samuolio paroda. Eksponuojami 45 menininko kūriniai, tarp kurių ir garsioji „Baltoji

Žinia

ČIURLIONIS 3D FORMATU: Perkūrimui pasitelkė dirbtinį intelektą

2023 gruodžio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kviečia į dialogą tarp originalių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų ir reprodukcijų, tradicinės tapybos ir moderniomis technologijomis atkurtų paveikslų. 12 M.K. Čiurlionio

Žalia

VISAGALĖ ŽALIA: Daugiabriaunė paroda Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje

2023 birželio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune atidaroma paroda „Žalia“. Ši spalva ekspozicijoje sujungia Lietuvos meną, istoriją, amatus bei gamtą ir mokslą. Pristatomi kūriniai atskleidžia įvairiausias žalios

M.K.Čiurlionis

147-ASIS M.K.ČIURLIONIO GIMTADIENIS: Kaune parengta plati renginių programa

2022 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kviečia drauge švęsti garsaus Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį. Šventės dalyvių laukia visą dieną truksianti nemokama programa. Rugsėjo 24 dieną

„Rex“, M.K.Čiurlionis, 1909 m.

PIRMĄ KARTĄ UK: Londone pristatys per 100 M.K.Čiurlionio kūrinių ekspoziciją

2022 rugpjūčio 311 KomentarasPILOTAS.LT

Pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje pristatoma žymiausio Lietuvių menininko M.K.Čiurlionio kūrybos paroda. Per 100 kūrinių ekspoziciją Pietų Londono galerijoje vainikuos vienas vėlyviausių ir žinomiausių Čiurlionio kūrinių

Paramos Ukrainai koncertas

UŽ UKRAINOS LAISVĘ: Labdaros koncertas Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje

2022 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune vyks koncertas, skirtas didvyriškai Ukrainos kovai prieš Rusijos agresiją paremti. Koncerto metu skambės Z.Bružaitės, A.Schnittke‘ės, O.Balakausko ir A.Partu kūriniai smuikui

Kauno menininkų namai

ATGAVO ORIGINALIĄ FORMĄ: Užbaigtas KMN atnaujinimo 1-asis etapas

2022 kovo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Ką tik užbaigtas Kauno menininkų namų (KMN) atnaujinimo 1-asis etapas – restauruotas pastato fasadas ir vertingosios jo detalės, įrengtas dekoratyvinis apšvietimas. Darbai užtruko lygiai metus.

Tulpės

KAUNO TULPĖS: Paroda apie liaudies kūrybos įtaka modernizmui

2022 vasario 10Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda „Kauno tulpės. Liaudies kūrybos įtaka modernizmui“ – apie tai, kaip darniai ir gražiai tarpukario miesto kultūra susipynė

Kauno menininkų namai

KAUNO MENININKŲ NAMAI ATSINAUJINS: Pradedami fasado remonto darbai

2021 kovo 18Be komentarųPILOTAS.LT

50-ies metų veiklos jubiliejų šiemet pažymintys Kauno menininkų namai (KMN) gimtadienį žada pasitikti atsinaujinę. Šią savaitę pradedamus pastato fasado tvarkybos darbus planuojama atlikti per 8

Tyrimų laboratorija

AUTENTIŠKŲ BALDŲ LOBYNAS: Aukštai įvertinta tarpukarinė Tyrimų laboratorija

2021 sausio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Įgyvendinant „Getty Foundation“ programos „Keeping It Modern“ projektą, Lietuvos modernizmo perlu vadinamas Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto A korpusas sulaukė išsamių tyrimų. Pastate

Architektūros muziejui pritaikytas Kauno centrinis paštas (arch. F.Vizbaras) galėtų tapto Europos sąjungos naujosios iniciatyvos apologetu. Foto : ©PILOTAS.LT

KELYJE Į UNESCO SĄRAŠĄ: Ar Kauno modernizmas atsistos šalia Bauhauzo?

2020 lapkričio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Kultūros ministerija ką tik gavo UNESCO Pasaulio paveldo centro patvirtinimą, kad Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka administracinius paraiškai keliamus reikalavimus. Tai reikšmingas žingsnis

Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorija

NUPJOVĖ AUTENTIŠKUS TURĖKLUS: Nustatyti pažeidimai tvarkant kultūros paveldo objektus

2020 spalio 61 KomentarasPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento paveldosaugininkai neseniai nustatė pažeidimų tvarkant vieną vertingiausių tarpukario pastatų Kaune – buvusią Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratoriją. Modernistinio pastato šeimininkai –

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

PROFESORIUS V.LANDSBERGIS: Tėvas nebeturėjo galimybių kurti modernią architektūrą LTSR

2020 liepos 285 KomentaraiAudrys Karalius

Kartą paklausiau profesoriaus Vytauto Landsbergio, kodėl jo tėvas architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, prisiekęs modernistas, grįžęs iš emigracijos į sovietinę Lietuvą, nebekūrė sau būdingos architektūros, o pasuko

Pienocentras (arch. V.Landzbergis-Žemkalnis). Foto: ©PILOTAS.LT

DAUGIAU FASADINIO BLIZGESIO: Kaunas šiemet jam atseikės 855.000 eurų

2020 balandžio 303 KomentaraiPILOTAS.LT

Kaune penkerius metus gyvuojanti istorinių pastatų fasadų tvarkymo programa jau prisidėjo atnaujinant per 100 architektūros objektų išorę. Šiemet fasadiniam blizgesiui miestas žada nepagailėti dar 855.000

Vytautas Landsbergis Žemkalnis

KPD PATIKRINIMAS: Vertinama Kauno modernizmą reprezentuojančių pastatų būklė

2020 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamentas pradėjo tikrinti Kauno modernizmo architektūrą reprezentuojančius pastatus, pažymėtus Europos paveldo ženklu. Pirmiausiai apžiūrėti architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio suprojektuoti buvusieji Prekybos, pramonės ir

KTU Tyrimo laboratorija

PAREMS KAUNO MODERNIZMĄ: KTU Tyrimo laboratorijai – Getty fondo dotacija

2019 liepos 181 KomentarasPILOTAS.LT

Getty fondas (Getty Foundation) š Los Andželo ką tik paskelbė 10 naujai remiamų modernizmo architektūros išsaugojimo projektų sąrašą. Tarp jų – naujinti bei visuomenės reikmėms

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis Raudondvaryje

LAIKINOSIOS SOSTINĖS FENOMENAS: 2 filmai apie V.Landsbergį-Žemkalnį

2019 kovo 26Be komentarųPILOTAS.LT

A. ir P. Galaunių namai Kaune, pasiilgusius filmų apie Laikinąją sostinę, kviečia ketvirtadienio kino vakarui. Šįkart bus parodyti 2 filmai apie žymųjį tarpukario architektą Vytautą

Tyrimo laboratorija

MODERNISTINIAI VARTAI: KTU atnaujins Landsbergio-Žemkalnio Tyrimo laboratoriją

2019 vasario 51 KomentarasPILOTAS.LT

Vienas ryškiausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės modernizmo pavyzdžių – Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto A korpusas – bus atnaujintas bei pritaikytas visuomenės reikmėms

V.Landsbergio-Žemkalnio archyvas

ARCHITEKTO ARCHYVAS: V.Ladsbergio-Žemkalnio archyvo paroda pasiekiama virtualiai

2019 sausio 222 KomentaraiPILOTAS.LT

Žymaus tarpukario Lietuvos architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio archyvo paroda, pernai eksponuota jo paties projektuotose Kauno „Pienocentro“ rūmuose, sulaukė daugybės šia asmenybe besidominčių lankytojų bei teigiamų atgarsių.

V.Lansbergis-Žemkalnis

ARCHITEKTO ARCHYVAS: V.Landsbergio-Žemkalnio darbų paroda „Pienocentro“ rūmuose

2018 rugsėjo 62 KomentaraiPILOTAS.LT

Kaune, „Pienocentro“ rūmuose atidaroma paroda „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas“. Šiai parodai specialiai atkuriama autentiška „Pienocentro“ rūmų trečio aukšto planinė struktūra – buvusi valdybos posėdžių salė,

Gedimino kalnas

APYSTOVOS 1981: Gedimino kalnas šaukiasi greitosios pagalbos!

2017 gruodžio 4Be komentarųVytautas Žemkalnis

Gedimino kalno irimo procesas, keliantis nūnai visuotinį nerimą, nėra kokia nors naujiena. Architektas Vytautas Žemkalnis-Landsbergis dar 1981-aisiais bandė atkreipti valdžios dėmesį į katastrofišką Gedimino kalno