Audrys Karalius

REDAKTORIAUS STULPELIS: Diena, kai buvome didelė tauta

2020-01-13
Audrys Karalius

Tą sausio naktį, tiksliau paryčiais, Eurika Masytė dainavo Laisvę gal penkioliką kartų Kauno savivaldybės didžiojoje salėje, spengiant viltingai tylai.
Įrašas sukosi it begalinė mantra, o žinių iš Vilniaus vis nebuvo. Radijas tylėjo. Mes irgi. Žinojome, jog Vilnius verda, tačiau privalėjome nepalikti atsarginio miesto-tvirtovės.
Kaunas įtempęs raumenis laukė kankinančioje nežinioje…
Po dešimties metų traukinio Kaliningrad-Maskva kupe, ties baltosios butelio pabaiga, sovietų generolas S.J.A., iki 1993 tarnavęs Kaune, detaliai paaiškins, kodėl Kaune lemtingu momentu nebuvo imtasi jokių karinių veiksmų ir koks jo nuopelnas tame neutralume. Prisipažinsiu, ko gero nėra saldesnio komplimento, kaip priešo generolo tostas “Už lietuvius, kurie tą sausį atstovėjo savo!”
Pažadėjau naktinio kupe tet-a-teto neišduoti, tik pasakysiu, jog generolo versija labai panaši į tiesą. Juolab, kad ją beveik paraidžiui vėliau patvirtino ir Algirdas Patackas (AtA), 1991-ųjų žiemą faktiškai ėjęs Kauno karinio komendanto pareigas ir susitikęs su visais, Kaune dislokuotų CCCP dalinių vadais.
Tą vakarą ir naktį, palikęs besilaukiančią žmoną ir du pipirus bendrabutyje, praleidau Savivaldybės pastato viršutiniame, šeštajame aukšte, Kauno vyriausiojo architekto kabinete.
Per langą vis lįsdavau ant plokščio stogo patikrinti situacijos. Miestas nemiegojo. Buvo neįprastai gyvas. Zujo mašinos, švietė langai. Apačioje, Savivaldos aikštėje rinkosi žmonės. Apie vidurnaktį jų buvo jau nemažai. Pildėsi ir Laisvės alėja, veikė net kavinės. Kauniečiai pašokę iš miegų skubėjo ginti to, kas miestui svarbiausia – savo valdžios. Meras Vidmantas Adomonis, ko gero, tapo vieninteliu istorijoje Kauno meru, už kurį kauniečiai stojo mūru ir buvo pasiruošę aukoti savo gyvybes…
Laukimo naktis visada ilga. Budėjimo nežinioje naktis – dar ilgesnė. Slogi ir sekinanti. Geriausia ją trumpinti kokia nors veikla. Ypač, kai tau trim ir jūra iš esmės dar iki kelių.
Desantininkai, aišku, nusileis iš malūnsparnio ant plokščio Savivaldybės stogo ir puls pastatą per mano kabineto langą. Jie turi papulti į pasalą. Būtų nedovanotina gėda, kad būrys, šturmavęs Kauno vyr.architekto kabinetą, jį užimtų be nuostolių.
Kadangi Saulius Gricius (AtA) (vicemeras, vadovavęs Savivaldybės gynybai) nurodė budėti savo darbo vietoje, tad ėmiausi stiprinti man pavestą fronto ruožą. Po keletos valandų, svetingai į stogo terasą švietęs langas, buvo kruopščiai aprūpintas savadarbe inžinerine fortifikacija, parengta intervencinės gyvosios jėgos naikinimui smulkiu mastu.
Aišku, iš dabartinės perspektyvos žvelgiant, fortifikacija labiau panašėjo į „Vienas namuose“ inovacijas, tačiau, esu tikras, rusų desantininkai tuo filmu kaučinti nebuvo, todėl neabejotinai būtų įstrigę neribotam laikui.
Prisimenu, jog vėliau, po poros sausio budėjimo savaičių grįžęs į darbą, turėjau dieną kitą gražios veiklos, kol išardžiau savo paties fortifikacines konstrukcijas. Tačiau kaži koks neiššauto šovinio kartėlis visgi liko…
Tuomet viskas atrodė kitaip. Tuomet viskas ir buvo kitaip.
Lietuva iš tiesų buvo mūsų. Arti kiekvieno. Sava, vienintelė, paskutinė… Kaunas – taip pat.
Lyginant 1991 sausio Lietuvą su šiandienine – daug paprasčiau suvokti skirtumus, kai lygini ranka pasiekiamus, asmeniškus dalykus, o ne aukštas abstrakcijas. O tų skirtumų daug. Todėl turiu prisipažinti, kad vargu ar neužmirštuolėmis apsibarstęs prezidentas, o juolab, meluose ir arogancijoje mirkstantis Kauno mylmeras, galėtų šiandien tikėtis mano (ir maniškių) stovėjimo mūru po jų langais pavojaus akivaizdoje. Ir jie žino kodėl. Kaip šauksi, taip atsilieps, sako tauta. Ir ji teisi. Netgi tada, kai rikiuojasi prie išvykstančio lėktuvo trapo.
Visada yra papildomų sąlygų, primindavo bičiulis Jurgis Gimberis (AtA). Ir jų nevalia ignoruoti. Ypač ten, viršuje…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Audrys Karalius

REDAKTORIAUS STULPELIS: Diena, kai buvome didelė tauta

2020 sausio 13Be komentarųAudrys Karalius

Tą sausio naktį, tiksliau paryčiais, Eurika Masytė dainavo Laisvę gal penkioliką kartų Kauno savivaldybės didžiojoje salėje, spengiant viltingai tylai. Įrašas sukosi it begalinė mantra, o žinių

Laisvės paminklas Šiauliuose

TAUTOS LAISVĖ IR REIKŠMĖ: Diskusija apie paminklo Šiauliuose idėją

2019 vasario 11Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė pagaliau pradėjo įgyvendinti ilgai puoselėjamą paminklo Tautos laisvei idėją. Šia proga rytoj Saulės mieste rengiamas susitikimas-diskusija su dr. Dainiumi Razausku ir menotyrininku

images_phocagallery_4246_sau13_paro_1601_4246_e01_xxx

LAISVĖS GYNIMO NAKTIS://FOTOGRAFIJŲ PARODA „PROSPEKTO“ GALERIJOJE

Sausio 13-osios išvakarėse „Prospekto“ fotografijos galerijoje, Vilniuje atidaroma paroda „Laisvės gynimo naktis“. Paroda primins Lietuvos istorijai lemtingus ir įtampos kupinus 1991 metų sausio įvykius. Daugiau

images_pulsas_foto_4243_pozer_fo_160100_e01_xxx

SAUSIO 13-AJAI ATMINTI://R.POŽERSKIO FOTOGRAFIJŲ PARODA APIE MŪSŲ KELIĄ Į LAISVĘ

Šiandien Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Klaipėdoje atidaroma Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesoriaus, fotomenininko Romualdo Požerskio paroda „Lietuva 1988–1993 m. Sausio 13-ajai atminti“. Ji skirta

images_phocagallery_2836_forec_viln_1401_2836_forec_fo_140100_e02_xxx

LIETUVA.SAUSIS://LENKŲ FOTOMENINIKO M.FORECKIO PARODA IR KŪRYBOS VAKARAS

Artėjant sausio 13-ajai, daugėja renginių, skirtų pažymėti 1991-ųjų sausio įvykiams bei Laisvės gynėjų dieną. Vienas iš jų – LR Seimo II rūmų parodų galerijoje eksponuojama

images_phocagallery_1731_balta_drab_1204_1731_balta_dr_120400_e01_xxx

TAUTINĘ ESTETIKĄ ĮVERTINO SVETUR//KOLEKCIJA „BALTAI“ UŽĖMĖ 2-ĄJĄ VIETĄ

Lietuviškos drabužių kolekcijos „Baltai“ tautinė estetika įvertinta svetur. Ką tik vykusiame Baltijos valstybių 11-ojo mados konkurso „Baltic Fashion Award“ finale šiai kūrybinio susivienijimo „Studija LT“

images_straipsniu_foto_1482_sausio13_tit

RAUDONASIS IMPORTAS//ATSITIKTINIŲ SUTAPIMŲ KULTŪRINĖS PARALELĖS

Sausio 13-oji tampa labiausiai intriguojanti nacionalinė šventė. Kuo ji labiau tolsta istorijos perspektyvoje, tuo įdomesni ir mažiau nuspėjami darosi šventiniai kontekstai. Vis daugiau randasi „atsitiktinių

images_phocagallery_836_BALPAR_110410E_836_gelunas_a_1011_kaa

ŠACHMATINĖ NAVIGACIJA//KODĖL SLEPIAMAS TARPKONTINENTINIS PROJEKTAS

Vakar, Tarptautinės parodos BALDAI užkulisiuose, gana netikėtomis aplinkybėmis ėmė ryškėti  kito, su baldais mažai ką bendra turinčio, projekto kontūrai. Pagrindinį LITEXPO organizuotos parodos prizą už

images_phocagallery_Sausio_13_AK_e

PLIKOMIS RANKOMIS//IŠSIGELBĖTI GALIMA TIK KARTU. PO VIENĄ – IŠSIVAIKŠČIOTI

Diena, kai atstovėjome, buvo mūsų vyriškėjimo diena. Paaugliškai paviršutiniškas,  išsibarstęs, kompleksuotas, sunkiai besiorientuojantis tautos kūnas tvirtėjo akyse ir kaip niekad buvo vieningas ir pasiryžęs. Mūsų

images_pulsas_foto_veliav_LT_110100_www_e01

LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA// SAUSIO 13-OSIOS RENGINIAI LIETUVOJE

Prieš 20 metų sausio 13 dieną lietuviai prieš sovietinius tankus kūnais stojo ginti šalies laisvę. Nuo to laiko jau 19 metų kiekvieną sausį šalyje minima