Miškas

PROF. REMIGIJUS DAUBARAS: Plynieji kirtimai kenkia miškų ekosistemoms

2018-09-26
PILOTAS.LT

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams.

TYRINĖJA PLYNŲJŲ KIRTIMŲ ĮTAKĄ

PILOTAS.LT neseniai rašė, kas dėl miškų kirtimų didinimo smarkiai sunerimusi visuomenė inicijavo teisminį procesą. Kad drastiški žmonių veiksmai miškuose kenkia jų ekosistemoms sutinka ir mokslininkai.
VDU profesorius R.Daubaras jau 3 metus vadovauja projektui, kuriame kartu su Lietuvos bei Lenkijos mokslininkais tiriama pušynuose vykdomų plynųjų kirtimų įtaka visai ekosistemai – kai iškertami medžiai, suariama dirva, išvežama didelė dalis kirtimo atliekų. Pasak profesoriaus, tokios drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms, naikina retas augalų rūšis, skurdina dirvožemį, išstumia gyvūniją ir gyvybiškai svarbius vabzdžius apdulkintojus. „Plynai iškirtus mišką, jame staiga pasikeičia drėgmė, apšvietimas ir kitos sąlygos, kurios iki tol leido augalui augti – visas mikroklimatas. Dauguma augalų šito neištveria ir žūsta. Suprantame, kad plynieji kirtimai yra neišvengiami, bent jau pramoniniuose miškuose, tačiau norėjome pasiūlyti galimybes, kaip kirsti minimaliai pakenkiant ekosistemoms ir jas išsaugant. Atlikome visą kompleksą tyrimų, skirtų įvertinti retų augalų išsaugojimo galimybes“, – paaiškina prof. R.Daubaras.
Miškai sudaro apie 31 proc. žemės paviršiaus ir yra prieglobstis didžiajai daugumai mūsų planetos augalų ir gyvūnų: šiose turtingose ekosistemose yra apie 80 proc. pasaulio sausumos bioįvairovės. Tačiau miškų flora ir fauna yra sparčiai naikinama – būtent dėl kirtimų, kurie yra vienas pagrindinių faktorių, prisidedančių prie klimato kaitos ir rūšių išnykimo. Prognozuojama, kad tęsiantis dabartiniams kirtimų tempams, visi atogrąžų miškai bus išnaikinti per artimiausius 100 metų.

BŪTINA KIRSTI EKOLOGIŠKIAU

Mokslininkai šiuo metu rengia rekomendacijas privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams – kaip vykdyti kirtimus ar naujo miško įveisimą atsižvelgiant į mokslinį požiūrį ir pasirinkti tokį kirtimo būdą, kuris tausotų augaliją ir kitus ekosistemos komponentus. Pasak prof. R.Daubaro, vietos, kur randama retų ar unikalių augalų, galėtų būti išskirtos kaip saugotini plotai, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla. Tokiems saugotiniems augalams šiandien priskiriama kalninė arnika, lietuviškoji naktižiedė, vėjalandė šilagėlė ir daug kitų.
Pramoniniuose miškuose einama paprastesniu keliu – tiesiog iškertama, suariama ir pasodinami nauji medžiai. Tačiau ekspertai siūlo kirsti ekologiškiau: pavyzdžiui, palikti neiškirstus sėklinius medžius ar jų grupeles, kurie barstytų sėklas ir būtų skirti medynų savaiminiam atžėlimui. Galima taikyti ir papildomas pagalbines priemones – sodinant skatinti įvairovę, pušynų tarpuose pasodinti laukines obelis, kriaušes ar kitus medžius arba retus augalus.
Kitas opus klausimas – kirtimų atliekos, kurios dažniausiai yra surenkamos. „Tikrai nereikėtų stengtis paimti visko, kas lieka po kirtimo – smulkios šakos perpūva, suteikia geresnę terpę naujiems augalams augti. Tai natūralios sąlygos, kuriomis miškas visuomet egzistavo – todėl ir išlikdavo net neturtingose dirvose, kadangi paimdavo perpuvusias organines medžiagas iš dirvožemio. Biosintezės metu medžiai sukuria naują produktą, biomasę, kuri nukritusi ant žemės pūva ir duoda gerą augimo terpę naujiems augalams. O jei viską išnešime – skurdinsime dirvožemį“, – tikina prof. R.Daubaras.

ŠIUOLAIKINIAI KIRTIMAI TURĖTŲ BŪTI IŠMANŪS

Biologo teigimu, šiandieninės strategijos dėl miškų kirtimo turėtų būti paremtos išmaniais sprendimais – kitaip tariant, išsamiai išnagrinėtais rodikliais, tokiais kaip augavietės specifika, dirvožemio turtingumas, mikroklimatas. Lemiamus vaidmenis ekosistemose gali vaidinti daugybė faktorių, pavyzdžiui, samanose gyvenantys vabzdžiai, kuriuos plynieji kirtimai stipriai paveikia, kadangi užvertus smėliu ta vieta jau nebebus jiems tinkama. Vabzdžių, arba entomofaunos, svarbą miškams projekte tyrinėja Varšuvos universiteto mokslininkai – jie specializuojasi vabzdžių apdulkintojų tyrimuose.
Europoje pramoniniai miškai yra kertami, kaip ir visame pasaulyje – tačiau požiūris į jų saugojimą, priežiūrą yra sąmoningesnis. „Mūsų žemynas šiuo atžvilgiu yra pažangiausias, nes turi senas miškininkystės tradicijas, ypač lyginant su Pietų Amerika, kur atogrąžų miškai yra kertami be saiko, be proto ir be atsakomybės. Bet reikia pradėti nuo savęs – miškas užima trečdalį Lietuvos teritorijos ir jis mums reikalingas, jo galėtų būti ir daugiau. Matome daug dirvonuojančių laukų, kur galėtų augti miškas“, – pasakoja VDU Botanikos sodo profesorius.
Šiandien dažnai pamirštami miškų privalumai – jie grynina orą, skatina augalų produkcijos kiekį, sukuria aplinką, kurioje gali įsikurti laukiniai augalai ir gyvūnai. Jos netekę augalai išnyksta, o gyvūnai yra išstumiami į jiems svetimą terpę – miestus, žmonių apgyvendintas teritorijas, kur nėra jiems tinkamų sąlygų. Į miestus dėl prarasto miško vis dažniau yra išstumiamos lapės, kiaunės.

NEGALIMA Į MIŠKUS ŽIŪRĖTI KAIP Į DARŽĄ

„Miškas yra daugiafunkcė terpė: ji skirta ir žmogui pailsėti, ir gyvūnui susirasti maisto, augalams augti, o tada vabzdžiams apdulkintojams yra ir kur susirasti nektaro – tai visa bioįvairovė. O jei iškirsime ir padarysime kaip monokultūras žemdirbystėje, kai visame lauke vien rugiai, tai nieko nebeliks. Neturime teisės žiūrėti į miškus kaip į kokį daržą, kuriame tik atėjai ir pasėjai, ką nori“, – sako prof. R. Daubaras.
Parengta pagal VDU informaciją.
Titulinė nuotrauka: VDU.

Vytauto Didžiojo universiteto prof. Remigijus Daubaras plynuosius kirtimus tyrinėja jau 3 metus. Foto: VDU

Vytauto Didžiojo universiteto prof. Remigijus Daubaras plynuosius kirtimus tyrinėja jau 3 metus. Foto: VDU

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Medžių gynėjai

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARĖ: Kauno medžių gynėjai yra teisūs

2018 spalio 113 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gavo rimtą pamoką – Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutarė, kad visuomenės atstovai, gynę viešą interesą ir kovoję prieš masinį dendrocidą Kauno mieste

Miškas

PROF. REMIGIJUS DAUBARAS: Plynieji kirtimai kenkia miškų ekosistemoms

2018 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PADAVĖ VYRIAUSYBĘ Į TEISMĄ: Visuomenė kyla prieš miškų kirtimą

2018 rugsėjo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Dėl miškų kirtimų didinimo smarkiai sunerimusi visuomenė inicijuoja teisminį procesą. Advokatas Saulius Dambrauskas vakar padavė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ skundą teismui,

M.Survila

ITALAI NUSILENKĖ „SENGIREI“: Įteiktas Lessinia filmų festivalio auksas

2018 rugsėjo 51 KomentarasPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau rašė, kad Mindaugo Survilos kurtas dokumentinis filmas „Sengirė“ tapo vienu laukiamiausių šių metų lietuvišku filmu. Ką tik šį unikalų lietuvišką filmą itin aukštai

„Re:formatų“ festivalis

REFORMATŲ SKVERO PROJEKTAS: 13 organizacijų reikalauja stabdyti

2018 rugpjūčio 1610 KomentarųPILOTAS.LT

Rugpjūčio 9 dieną Vilniuje įvykusioje karštoje Vilniaus savivaldybės diskusijoje su visuomene visuomenininkai, architektai, įvairių sričių specialistai, bendruomenių atstovai išsakė daug kritikos Reformatų skvero projektui, taip

Jūratė Tutlytė

DOC. DR. JŪRATĖ TUTLYTĖ: Kaune planuojami kultūrinių ir kūrybinių inovacijų sprogimai

2018 liepos 10Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune siekiama įkurti vieną pirmųjų Lietuvoje ir Baltijos šalyse kultūrinių ir kūrybinių inovacijų kompetencijos centrų. Planuojama, jog jame aukščiausio lygio tyrimus vykdys Europos ir pasaulio

Galerija be sienų

GALERIJA BE SIENŲ: Nukirstas miestas – persodintas žmogus

2018 gegužės 8Be komentarųPILOTAS.LT

Baigiamame statyti Kauno Paveikslų galerijos baseino paviljone startuos projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“. Projektą pradės paroda bei diskusija „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“. Čia

Medžių kirtimas

SUSTABDĖ „EUROREMONTINĮ“ KIRTIMĄ: Nupjauti pasmerktų Šilutės medžių būklę vertins iš naujo

2018 balandžio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Šilutiškiams pavyko sustabdyti beatodairiško „euroremontinio“ medžių kirtimo mašiną. Kaip praneša „Šilutės žinios“, prieš vietos valdžios sumanymą sukilę miestiečiai pasiekė, jog pasmerktų nupjauti Lietuvininkų ir Tilžės

Miškas

SKELBIAMAS NACIONALINIS MIŠKASODIS: Sužaliuos ąžuolų giraitės ir 100 ha miško

2018 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje skelbiamas nacionalinis miškasodis. Paskutinį balandžio šeštadienį organizuojamas renginys yra skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui, o jo metu bus pasodintos kelios ąžuolų giraitės ir net 100

VDU Kultūros dienos

VDU KULTŪROS DIENOS: Menų fakultetas atsiveria miestui

2018 balandžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto pernai inicijuotos „VDU Kultūros dienos“ sulaukė didelio miesto bendruomenės susidomėjimo – jų renginiuose apsilankė per tūkstantį dalyvių. Sėkmės įkvėptas, besiformuojančią

Echosistemos

ECHOSISTEMOS: Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje įsikurs potyrių erdvės

2018 balandžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinės kultūros dienos proga Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje įsikurs potyrių erdvės. Plačioje, visuomenei atviroje renginių programoje siūloma permąstyti supančią aplinką, patirti save ir kitą,

Sengirė

ODĖ LIETUVIŠKAI SENGIREI: M.Survilos dokumentinis filmas renka pilnas sales

2018 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Net 12 metų Mindaugo Survilos kurtas dokumentinis filmas „Sengirė“ netikėtai tapo vienu laukiamiausių šių metų lietuvišku filmu. Tai vizualiai įtaigi odė lietuviškai sengirei bei itin

City Tree

ŠIUOLAIKINIO MIESTO MEDIS: Vienas įrenginys valo orą it visas medelynas

2018 kovo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Londonas išbando pažangią miesto oro filtravimo technologiją, kuri gali pakeisti šiuolaikinių miestų pavidalą. Čia įrengtas „Miesto medis“ (City Tree) neįtikėtinai efektyviai iš oro išvalo žalingas

miska_fr_e05_xxxjpg

ATGAL Į GAMTĄ: Paryžius planuoja užveisti 1.350 ha mišką

2018 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš kelis dešimtmečius Paryžius urbanistikoje padarė tikrą perversmą – dangoraižius vietoje miesto centro pradėjo statyti jo pakraštyje įkurdintame Defanso verslo rajone (pranc. La Défense). Ambicingą

VDU Mokslo ir studijų daugiafunkcs centras

KOVOS UŽ MINTIES LAISVĘ: VDU steigia demokratijos plėtros tyrimų centrą

2017 gruodžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) atidaromas akademiko Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Vandenilinės bombos išradėjas politinis disidentas A.Sacharovas vertinamas kaip vienas drąsiausių sovietų režimo kritikų,

Sengirė

LIETUVIŠKOS SENGIRĖS POEZIJA: M.Survilos dokumentinį filmą olandai sutiko ovacijomis

2017 lapkričio 291 KomentarasPILOTAS.LT

Olandijoje neseniai baigėsi 30-asis Amsterdamo tarptautinis dokumentinių filmų festivalis (IDFA). Lietuvai jame atstovavusį režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinį filmą „Sengirė“ didžiausio pasaulyje dokumentinio festivalio žiūrovai sutiko

Žaliosios miestų erdvės

ŽALIŲJŲ ERDVIŲ AKTUALIJOS: Aplinkos ministerijos seminaras-konferencija

2017 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Žaliųjų miesto erdvių tvarkymas didžiuosiuose šalies miestuose šiais metais sulaukė ypatingai garsaus rezonanso. Aplinkos ministerija imasi iniciatyvos formuojant požiūrį į urbanizuotų teritorijų želdinių apsaugą ir

Medžių genocidas

IŠBANDYMAS DEMOKRATIJAI: Teismas stoja į medkirčių pusę

2017 spalio 203 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei Centre, Panemunėje ir kituose rajonuose iškirtus šimtus medžių, mieste kilo protestų ir piketų banga, kurioje dalyvavo žinomi žmonės, menininkai ir eiliniai miestiečiai. Rugpjūčio

Rūdiškės

TRAKŲ RAJONAS ATSINAUJINA: Nauja rekreacinė erdvė, skveras, Rūdiškių projektas

2017 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Trakų rajonas atsinaujina. Trakų miškų urėdijoje ką tik atidarytas Trakų krašto miškų parkas, o pačiuose Trakuose – įrengtos 2 viešosios erdvės, atnaujintas futbolo stadionas. Vis

Medžių genocidas

ŽELDINIŲ TVARKYMAS MIESTUOSE: Aplinkos ministerija kviečia viešą pasitarimą

2017 rugpjūčio 234 KomentaraiPILOTAS.LT

Medžių genocidu pramintas beatodariškas medžių kirtimas Kaune susilaukė savo gyvenamai aplinkai neabejingų miestiečių pasipriešinimo. Kauno savivaldybei vengiant bet kokio atviro dialogo su miestiečiais bei toliau

„New Look Croatia“

JAUNOS ŠALIES TAPATYBĖ: Dizainerio B.Ljubičić plakatų paroda

2017 birželio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, galerijoje „101“ atidaroma kroatų dizainerio Boriso Ljubičićiaus paroda „New Look Croatia“. Šis drąsus projektas demonstruoja gana jaunos ir santykinai mažai žinomos šalies vizualinės tapatybės

Putvinskio gatvės diena

PUTVINSKIO GATVĖS DIENA: Kultūra ir edukacija po atviru dangumi

2017 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune miesto širdyje pirmą kartą organizuojama „Putvinskio gatvės dienos“ šventė, inicijuojama Kauno menininkų namų ir Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkcio mokslo ir studijų centro. Šventės metu

Belmonto užtvanka

BELMONTO UŽTVANKOS NELIKS: Siūloma atkurti upės ruožą

2017 balandžio 253 KomentaraiPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija siūlo griauti apleistą Vilniaus Belmonto (Pūčkorių) užtvanką, kuri užkerta vienintelį lašišinių žuvų migracijos kelią Vilnelės upe. Avarinės būklės užtvankos išardymo ir upės ruožo

kultu_pl_170400_e01_xxx

KULTŪRA VEŽA: Pirmosios VDU kultūros dienos

2017 balandžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo pirmadienio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultete pirmą kartą vyks miesto bendruomenei skirtas renginys „VDU kultūros dienos“. Renginys skirtas priminti, jog kultūrą kuriame mes

j-tutlyte_g-mazeikis

PIRMASIS LIETUVOJE: VDU steigia Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centrą

2017 kovo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos remiamą projektą, finansuojamą pagal