Kauno tiltų konkursas

DĖSNIAI IR DĖSNINGUMAI: Kauno pėsčiųjų tiltų konkursą laimėjo jo didenybė racionalumas

PILOTAS.LT jau skelbė, kad 2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą Kaune laimėjo KILD architektų kolektyvas – Petras Išora, Ivane Ksnelashvili, Dominykas Daunys bei UAB „TEC Infrastructure“. Jauni ir perspektyvūs architektūros kūrėjai anksčiau idėjų tvirtumą yra įrodę Seulo pėsčiųjų tilto tarptautinį konkurse. Jei tuomet sunku buvo nenustebti, pasižvalgius po Kauno tiltų konkurso projektus, jų pergalę galima laikyti dėsninga.

POREIKIS TILTAMS JAU PRIBRENDO

Naujų pėsčiųjų tiltų statyba į Nemuno salą Kauno centre brendo jau seniai. Jų svarbą miesto centro plėtrai prieš 12 metų pabrėžė antrajame šalies mieste viešėjęs garsus norvegų architektas Nielsas Torpas. Tuomet buvo galvojama apie urbanistinę plėtrą Aleksoto pusėje, „Žalgirio“ arenos statybą bei pačios salos gaivinimą. Kauno „Žalgirio“ arena Nemuno saloje senokai stūkso, atgijo ir pati sala, tapusi svarbia miestiečių rekreacijos vieta. Turint omenyje, jog vis realesnė Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statyba, įvykęs M.K.Čiurlionio koncertų salės kairiajame Nemuno krante architektūros konkursas (laimėtojas – architekto R.Paleko kolektyvas) bei vis garsiau kalbama apie jos gretimų teritorijų plėtrą, naujų tiltų statyba nūnai net aktualesnė nei anksčiau.
Planuojami tiltai ne mažiau svarbūs miestui yra architektūros bei įvaizdžio prasme. Mat jų vieta pačiame centre perša mintį apie šiuolaikinės architektūros vietoženklį, kuris galėtų prisidėti ne vien prie infrastruktūros plėtros, bet ir augintų miesto patrauklumą miestiečių bei turistų akyse.
2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą pagaliau pasiryžusi paskelbti Kauno savivaldybė, jį surengti tradiciškai patikėjo VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, vadovaujamą architektės Jūratės Merkevičienės. Konkurso objektas – pėsčiųjų ir dviratininkų eismui skirtos jungties – tiltų per Nemuno upę Kaune ties Nemuno salos vakariniu krantu, nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo pr. projektinis pasiūlymas.

SUVILIOJO VOS KELIS KOLEKTYVUS

Vis dėlto nežinia, ar dėl vasaros karščių, ar palyginti kuklaus prizinio fondo ar dėl kūrybą ribojančių viešųjų pirkimų sąlygų, 2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursas laukto susidomėjimo nesulaukė. Prie to galėjo prisidėti tai, jog anksčiau įvykę svarbūs Kauno architektūriniai konkursai („Mokslo salos“, M.K.Čiurlionio koncertų salės, Kėdainių tilto ir kt.) kol kas skendi nežinioje, o kai kurių (pavyzdžiui, Vienybės aikštės rekonstrukcijos) rezultatai iš viso yra „ištrinti“. Ko gero, tokiame konkursiniame kontekste menkas dalyvių pajėgas galima būtų laikyti dėsningumu.
Išskirtine ir retai pasitaikančia galimybe patekti į šalies šiuolaikinės architektūros istoriją galiausia susiviliojo vos 8 kūrybiniai kolektyvai. Tačiau konkurencija projektuoti dar labiau sumažėjo vienam projektui neišpildžius formaliųjų pateikimo sąlygų – jis nebuvo nei vertinamas, nei eksponuojamas greta kitų darbų.
Konkursinius projektus vertino komisija, kurios daugumą sudarė architektai: Jūratė Merkevičienė (VšĮ KAUET direktorė, komisijos pirmininkė), Vilius Adomavičius („Vilius ir partneriai“ biuro vadovas), Vytautas Biekša („Processoffice“ biuro vadovas), Darius Čiuta, Rolandas Palekas („Paleko archstudija“ vadovas), Rimvydas Palys bei Gintaras Petrauskas, (Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius), Nerijus Valatkevičius (Kauno m. savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros sk. vedėjas), Rymantė Gudienė (KPD Kauno TP vyriausioji specialistė). Pateiktus darbus recenzavo architektai Gediminas Jurevičius bei Martynas Marozas. Konkurso ekspertai: hidrologas Antanas Dumbrauskas ir konstruktorius Saulius Zadlauskas.

VERTINIMO KOMISIJA IEŠKOJO SAUGIŲ SPRENDIMŲ

2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą konkursiniai darbai išeksponuoti Kauno architektų namų palėpėje, kur įvyko ir jų aptarimas. 3-4 dešimtims susidomėjusių konkursu bei jų dalyviams recenzentai gana išsamiai, nors ne itin nuosekliai ir artikuliuotai, „perbėgo“ per pateiktų konkursinių idėjų architektūrinius-estetinius privalumus ir trūkumus (G.Jurevičius), urbanistinius-infrastruktūrinius spendimus (M.Marozas) bei iškulusius klausimus dėl siūlomų tiltų konstrukcijų ar hidrologijos (A.Dumbrauskas, S.Zadlauskas). Vis dėlto, reikia pastebėti, kad projektuojant objektą istorinio miesto centro pašonėje svarbu ne vien tai. Ne mažiau už įvairias technines smulkmenas šioje stadijoje aktualu pasigilinti kaip siūloma architektūra „kalbasi“ su Kauno centrinės dalies miestovaizdžiu, kaip įsiklauso į urbanistinę aplinką. Deja, Kauno savitumo ar identiteto klausimas šįkart buvo nutylėtas. Blogiausia, jog jį „nutylėjo“ ne vien architektūros konkurso recenzentai, bet ir daugumos pateiktų projektų autoriai. Atrodo, kad konkurso vertinimo komisijai šįkart teko rinkti ne geriausią architektūros idėją iš kelių tinkančių šiai išskirtinei miesto vietai, bet greičiau – kuo mažesnę blogybę ar racionaliausia ir, tuo pačiu, saugiausią variantą. Atrodo, kad šiais aspektais KILD architektų kolektyvo parengtam projektiniam pasiūlymui devizu „360“ tiesiog nebuvo lygių.
Konkurso projektai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: 1. urbanistinis integralumas; 2. originali ir vientisa architektūrinė idėja; 3. inovatyvumas ir atitiktis darnaus vystymosi principui; 4. projektavimo paslaugų kaina.

ESTETIKĄ „SURIŠO“ SU FUNKCIJA

Konkursą laimėjusių architektų P.Išoros, I.Ksnelashvili‘o, D.Daunio bei firmos „TEC Infrastructure“ sprendimas (1-oji vieta, 8.000 Eur. premija, užsakymas projektuoti), nors neišsiskiria didesniu architektūriniu originalumu, tačiau yra racionalus ir logiškas, pasižymi aukšta estetikos kultūra, detalizuotais konstrukciniais ir funkciniais sprendimais. Gali būti, kad autoriams padėjo tai, jog jie neturėjo itin daug laiko idėjų paieškoms, todėl daugiau pastangų galėjo skirti turimo sumanymo detalizavimui ir glūdinimui.
Konkurso nugalėtojai pasiūlė grakštaus silueto viršuje suplonėjantį pagrindinį tiltą be tarpinių atramų. Šio sprendimo privalumai – palyginti nedidelė įtaka miestovaizdžiui dėl liaunos konstrukcijos, atveriamos plačios Senamiesčio ir Naujamiesčio panoramos (tai užkoduota ir pačiame pavadinime), o taip pat – aiškus konstrukcinis sprendimas, įgalinantis ne tik laivų navigaciją, bet ir išvengti problemų per pavasario ledonešius. „Amfiteatrai svarbūs ne vien kaip viešosios erdvės, bet ir konstrukcine prasme“, – portalui PILOTAS.LT pažymėjo P.Išora.
Laimėtojai stengėsi architektūrinėmis priemonėmis kuo minimaliau išreikšti pėsčiųjų-dviračių jungtį tarp krantų bei ją praplėsti panoraminėmis viešosiomis erdvėmis tiltų pradžiose – tam didžiojo tilto galai būtų papildyti amfiteatrais. Stebėtojų akis turėtų paglostyti tiltų komplekso estetinis vientisumas, apibendrintos formos, nuosaikus architektūrinis charakteris. Pasak architekto P.Išoros, tiltas „360“ siūlo vietą sustoti ir pasižvalgyti tiek į senąją, tiek į naująją miesto dalis.
Laimėjęs architektūrinis sprendimas taip pat pasižymi atidumu infrastruktūrai, abiejų krantų gatvių tinklui. Pagal jo autorių sumanymą, 320 metų ilgio (220 m tarpatramio) plieno konstrukcijos didysis tiltas tiesiąja sujungtų aukštutines krantinių terasas, o laiptuotos jo konstrukcijos bazės – aukštutinę „sukabintų“ su žemutine, o taip pat – pagrindinius srautus nukreiptų link svarbių viešųjų pastatų.
57 metrų ilgio (tarpatramis – 45 m) mažąjį tiltą per kanalą iš Karaliaus Mindaugo pr. laimėtojai projektavo iš monolitinio gelžbetonio konstrukcijos, tačiau estetiškai artimą didžiajam.
Konkursinis projektas devizu „360“ (arch. P.Išora, I.Ksnelashvili, D.Daunys; UAB „TEC Infrasrtukture“, 1-oji vieta, 8.000 Eur. premija). 360_1v_e04_xxx360_1v_e09_xxx360_1v_e05_xxx360_1v_e17_xxx360_1v_e18_xxx360_1v_e06_xxx360_1v_e15_xxx360_1v_e22_xxx360_1v_e14_xxx360_1v_e12_xxx360_1v_e13_xxx

VILNIEČIAI BRĖŽĖ LŪŽTANČIĄ LINIJĄ

2-oji vieta (6.000 Eur. premija) atiteko vilniečių kolektyvui „DO ARCHITECTS“ – Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Džiugas Karalius, Urtė Ieva Šabliauskaitė, Ignas Uogintas, Gediminas Aismintas, Giedrė Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – Justas Petkevičius, Rytis Mušauskas, Justina Imbrasienė. Projektui devizu „Teka“ autoriai Aleksotą su Nemuno sala pasiūlė sujungti tiltu, kuris būtų it parko takas, einantis ne tiesiai, bet lūžtančia linija. Pasak architektų, tilto vingis ne tik padėtų atverti miesto panoramas, bet ir sukurtų „ženklišką“ poilsio salą – medinę terasą su poilsio vietomis, želdiniais ir net medžiu klomboje. Šis sprendimas daugiausia kritikuotas dėl ne itin išraiškingos savo architektūros bei pasirinkto komplikuoto konstruktyvinio sprendimo. Konkurso recenzentams, konsultantams bei vertinomo komisijos nariams kilo klausimų dėl šio gana originalaus projekto konstrukcinių sprendimų, abejota ir dėl kuriamo tilto vingio bei medžio įsodinimo racionalumo. Nepaisant, gana originalaus sprendimo, recenzento G.Jurevičiaus teigimu, šio pasiūlymo autoriams nelabai pavyko ir išpildyti pagrindinį konkurso tikslą – suteikti tiltui išskirtinį architektūrinį pavidalą.

Konkursinis projektas devizu „Teka“ (arch. „DO ARCHITECTS“ – A.Neniškis, A.Baldišiūtė, D.Karalius, U.I.Šabliauskaitė, I.Uogintas, G.Aismintas, G.Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – J.Petkevičius, R.Mušauskas, J.Imbrasienė; 2-oji vieta; 6.000 Eur. premija): tilta_2v_180800_e01tilta_2v_180800_e03tilta_2v_180800_e04tilta_2v_180800_e02tilta_2v_180800_e06tilta_2v_180800_e05tilta_2v_180800_e09tilta_2v_180800_e08
Vertinimo komisijos sprendimu, 3-oji vieta ir 4.000 Eur. eurų premija atiteko UAB „Kančo studija“ kolektyvui iš Kauno – architektai Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas. Jų projekto „AnapusYraŠiapus“ pagrindinė tilto idėja – du krantus ir salą jungiantis miesto takas, kuris betarpiškai susietų esamus bei ateityje numatomus svarbius miesto objektus ir traukos taškus. Šio tiltų projekto skiriamasis bruožas – nuo tilto į krantinės zoną besileidžiantis žiedinis dviratininkų pandusas. Pasak M.Marozo, šis sprendimas dviratininkams būtų itin įdomus, tačiau pandusas išeina iš konkurso nagrinėjamo sklypo. Dar vienas tilto architektūrinis akcentas – numatyta apžvalgos terasa.
Vienas projekto autorių architektas T.Petreikis užsiminė, jog išglūdinti konkursinę idėją sutrukdė kiti reikalai.

Projektas devizu „AnapusYraŠiapus“ (arch. UAB „Kančo studija“ – architektai T.Petreikis, G.Kančaitė, K. Kajokas; 3-oji vieta; 4.000 Eur. eurų premija): tilta_2v_180800_e07_xxxtilta_2v_180800_e01_xxxtilta_3v_180800_e02_xxxtilta_3v_180800_e04_xxxtilta_3v_180800_e05_xxxtilta_3v_180800_e03_xxxtilta_3v_180800_e06_xxx

Konkurso 4-ojoje vietoje liko gana paprastos konstrukcijos tiltų projektas devizu N-KBC (autoriai – „Entuitive Group“, „Toby Maclean“ (Londonas, Jungtinė Karalystė). Vis dėlto tokio tilto įtaka miesto panoramoms būtų gana didelė.

KOL KAS REALUS VIEN MAŽASIS

Iš originalesnių architektūrinių sumanymų reikėtų paminėti konkursinį projektą devizu „Salų takas“. Pagal šios idėjos autorių sumanymą, tilto centrinė dalis būtų savotiški laivų vartai, o įrengtos tilto salų aikštelės, kurios tiktų ne tik rekreacijai, bet ir prekybai ar renginiams – suteiktų daugiau išskirtinumo. Vis dėlto konkurso vertinimo komisijai, recenzentams ir konsultantams nemažai abejonių kėlė tokio tilto galimos eksploatacijos racionalumo problemos. Vertinimo komisijos nario architekto D.Čiutos manymu, toks sprendimas užkoduotų ir nemenkas socialines problemas. Neišnaudoto kūrybinio potencialo turėjo poetiškumu traukęs projektas „Fikcijos“, tačiau gana jautrios ir konceptualios architektūros šiai „žaliojo tilto“ koncepcijai trūko architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų detalumo, idėjų aiškumo.
Nepaisant konkurso organizatorių ieškoto išskirtinės architektūros sprendimo, naujųjų Kauno pėsčiųjų tiltų konkurse laimėjo ne efektingumas, bet efektyvumas. It Marcelio Duchamp’o sustyguota prancūzų rinktinė neseniai pasibaigusiame Pasaulio vyrų futbolo čempionate, KILD kolektyvas šįkart konkurentus nustelbė architektūrinės minties racionalumu, pasirengimo profesionalumu, sprendimų aiškumu. Susidaro įspūdis, kad nugalėjęs kolektyvas dalyvavo konkurso antrajame etape, tuo tarpu kai dauguma kitų – pirmajame, kuriam užtenka „žalių“ pirminių idėjų ar tik jų užuomazgų. Atsižvelgiant į šiuo aspektus, konkurso rezultatas turėtų būti laikomas dėsningu ir prognozuotu.
Pažadėta, jog su projekto konkurso 1-osios vietos laimėtoju bus sudaroma sutartis dėl projektavimo paslaugų pirkimo. Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius portalui PILOTAS.LT visgi prasitarė, jog kalba kol kas eina apie mažąjį tiltą, kuris yra svarbus „Mokslo salos“ projektui. Tuo tarpu didysis tiltas taps aktualiu tik tuomet, jei bus apsispręsta dėl M.K.Čiurlionio koncertų salės projekto bei statybos. Beje, dalyje konkursinių projektų būtent dėl juridinio neapibrėžtumo šio statinio būsimas tūris yra nutylėtas.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Nepaisant išskirtinės architektūrinės galimybės suprojektuoti pėsčiųjų tiltus pačiame Kauno centre, tiltų konkurse dalyvavo vos 7 autorių kolektyvai. Konkurso projektų aptarimo momentas. Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Nepaisant išskirtinės architektūrinės galimybės suprojektuoti pėsčiųjų tiltus pačiame Kauno centre, Kauno pėsčiųjų tiltų konkurse dalyvavo vos 7 autorių kolektyvai. Konkurso projektų aptarimo momentas. Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. Kančo studijos projektas daug geriau atrodo, pasistengta organiškai sulieti visus krantus. O laimėtojas pasirinktas, bele pigu būt statyt. Trūksta drąsos Kauno komisijai.

  2. Geriausiai įvertintus sprendimus pateikė architektai,o kur kraštovaizdžio architektų darbai? Juk kai kurie iš jų ,kaip suprantu,nuolat dejuoja,kad architektai „nemoka“,“neteisingai“ projektuoja kraštovaizdį, kad tik kraštovaizdžio architektai tai daro profesionaliai. Pasirodo,realybė kitokia-gabūs architektai puikiai formuoja ir kraštovaizdį.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kauno muzikinis teatras

ATNAUJINS IR SODELĮ: Prie Kauno muzikinio teatro burzgia statybinė technika

2020 liepos 29Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune rekonstravus garsiąją  Laisvės alėją, pradedami kapitaliniai atnaujinimo darbai ir gretimoje jai  miesto centro viešojoje erdvėje – Kauno valstybinio muzikinio teatro prieigose bei sodelyje. Netrukus žadama imtis

Takai Nidoje

TVARUS JUDUMAS NIDOJE: Pradėtas tvarkyti 1,7 km ilgio pajūrio takas

2020 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Neringoje pagaliau pradėtas tvarkyti apleistas pėsčiųjų ir dviračių takas, Nidoje einantis palei pajūrio apsauginį kopagūbrį. Sutvarkytas takas bus integruotas į esamą dviračių takų tinklą. Kaip

Rail Baltica

„RAIL BALTICA“ STATYBOS: Planuojami nauji depai ir kita infrastruktūra

2020 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip skelbia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, pradėtas „Rail Baltica“ geležinkeliui aptarnauti skirtų naujų teritorijų planavimas. Esamų depų nepakaks, todėl bus įrengti nauji. Lietuvos Respublikos susisiekimo

elektriniai autobusai

VIEŠOJO TRANSPORTO VIZIJA: Uostamiesčio gatvėmis – greitaeigiai elektrobusai

2020 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

Jei planai pavyks – netrukus pagrindinėmis uostamiesčio gatvėmis riedės vien nauji, aplinką tausojantys, patogūs ir keleivių laiką taupantys greitaeigiai elektriniai autobusai. Tokia yra Klaipėdos viešojo

Palemono transporto mazgas

KAUNE UŽDARĖ PERVAŽĄ: Atidarytas Palemono ir Marių gatvių transporto mazgas

2020 birželio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune uždaryta Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervaža. Šią pavojingą geležinkelio ir gatvių sankryžą pakeitė požeminis tunelis bei įrengtas naujas transporto mazgas. Kaune ką tik

Urbo kalnas

ATGAUNA TURĖTĄ AURĄ: Tvarkoma 7 km Urbo kalno takų ir laiptų

2020 birželio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Metų pradžioje Neringos savivaldybė pradėjo įgyvendinti Urbo kalno tvarkymo pirmąjį etapą. Šiais darbais siekiama atkurti senąją Urbo kalno aurą bei išryškinti svarbiausius gamtinius vaizdinius ir

railba_ti_200600_e01_xxx

STATYS 1,5 KM ILGIO TILTĄ: Viešinamas „Rail Baltica“ atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektas

2020 birželio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Ispanijos kompanija IDOM pristatys „Rail Baltica“ atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektinius pasiūlymus. Šioje atkarpoje projektuojamas ir įspūdingas naujas inžinerinis statinys – 1,5 km ilgio tiltas per Neries

„Amber Grid“

PRASIGRĘŠ PO NERIMI: Pradedamas sunkiausias dujotiekių jungties etapas

2020 birželio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvai ir viso regiono dujų rinkai svarbiame dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte pradedami sudėtingiausi 2020-ųjų metų darbai – horizontalus kryptinis dujotiekio gręžimas

Mokslo sala

ŽALIOJI PUSĖ RUOŠIASI STATYBOMS: Vyksta „Mokslo salos“ rangos konkursas

2020 birželio 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Su vilniečio architekto Rolando Paleko kolektyvu dėl M.K.Čiurlionio koncertų centro projekto sutartį neseniai pasirašęs Kaunas  paskelbė tarptautinį mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ rangos konkursą. Nemuno

dviračiai

IR EKONOMIKAI, IR ŽMONĖMS: Beveik 14,7 mln. eurų dviračių ir pėsčiųjų takams

2020 gegužės 27Be komentarųPILOTAS.LT

Automobilius vis dažniau keičiant į aplinką tausojančią dviratę transporto priemonę, svarbus plėtoti ir pastarajai skirtą infrastruktūrą. Iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės

Jonavos tiltas

EKONOMIKOS SKATINIMAS JONAVOJE: Statys naują pėsčiųjų tiltą

2020 gegužės 262 KomentaraiPILOTAS.LT

Jonava šiais metais pagaliau pradės statyti naują 61 metro ilgio pėsčiųjų tiltą. Gavusi Vyriausybės finansavimą, Jonavos rajono savivaldybė ką tik pasirašė sutartį su tilto statybos

kelia_lt_200500_e02_bra

ŠVELNINS COVID-19 PASEKMES: 150 mln. eurų paskirstys kelių infrastruktūrai

2020 gegužės 18Be komentarųPILOTAS.LT

Susisiekimo ministerijoje ką tik veiklą pradėjo Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano

Lentvario tunelis

LENTVARYJE NELIKS SPŪSČIŲ: Vyksta tunelio projekto rangos konkursas

2020 gegužės 12Be komentarųPILOTAS.LT

Lentvario gyventojų išsvajotas miesto naujos geležinkelio pervažos rekonstrukcijos bei tunelio projekto įgyvendinimas artėja prie starto linijos. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ką tik paskelbė Lentvario

Vienybės aikštė

PRIIMTAS ĮSTATYMAS: Savivaldybių infrastruktūros plėtros vieningas teisinis reguliavimas

2020 gegužės 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šalies savivaldybių infrastruktūros plėtros chaosą turėtų padėti pažaboti bene dešimtmetį ruoštas naujas įstatymas, panaikinantis šioje srityje buvusias teisines spragas. Naujasis įstatymas įsigalios jau nuo kitų

Zuikių g. tunelis

PĖSTIEJI JUDĖS SAUGIAU: Vilniuje po geležinkeliu išraus 113 m ilgio tunelį

2020 gegužės 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rudenį sostinėje pagaliau bus pradėtos tunelio Zuikių gatvėje statybos. Požeminės pėsčiųjų ir dviratininkų perėjos įgyvendinimui ką tik pritarė Vilniaus miesto taryba. Pėstiesiems Vilniaus Aukštųjų ir

Dviratis

PĖSTIESIEMS IR DVIRATININKAMS: Už daugiau nei 1 mln. eurų tvarkys 17 miestų takus

2020 gegužės 5Be komentarųPILOTAS.LT

Lengvėjant karantinui, intensyvėja judėjimas šalies pėsčiųjų ir dviračių takais. Susisiekimo ministerija šiemet jiems paskyrė jau daugiau kaip 1 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų, kurios

Vilniaus sankryža

VILNIAUS SANKRYŽOS REKONSTRUKCIJA: Statybos truks daugiau nei metus

2020 balandžio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžoje vyksta grandiozinė rekonstrukcija. Jau nuo gegužės 4 dienos  šioje teritorijoje ir aplink bus esminių eismo pakeitimų, kurie

Tiltas per Nerį

RUOŠIASI ŠOKTI PER NERĮ: Kauno tilto statybos vyksta pilnu pajėgumu

2020 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Naujo tilto per Nerį Kaune statybos vyksta pilnu pajėgumu. Parengiamieji darbai jau atlikti, o šuolį per upę planuojama užbaigti kitų metų rugsėjį. Lietuvos automobilių kelių direkcija

Klaipėdos m. rytinės dalies B teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas

PRISTATYS 3 ALTERNATYVAS: Klaipėdos rytinės dalies susisiekimo infrastruktūra

2020 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija rengia Klaipėdos m. rytinės dalies B teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą. Parengtos trys koncepcijos alternatyvos bus aptartos kovo 16 dieną

Klaipėdos turbožiedas

PAVERS TURBOŽIEDU: Ruošiamasi įvažiavimo į Klaipėdą žiedinės sankryžos rekonstrukcijai

2020 vasario 24Be komentarųPILOTAS.LT

Bemaž pasirengta ambicingiausiam šių metų Klaipėdos projektui – įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos rekonstrukcijai. Apie pastarojo projekto svarbą uostamiestyje buvo kalbama daugiau nei dešimtmetį. Klaipėdos miesto

magis_kn_200100_e01_xxx

SUTAUPYS MILIJONUS VALANDŲ: Kaune pradėtas statyti tiltas per Nerį

2020 sausio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ką tik pradėta naujo tilto per Nerį statyba. Įgyvendinant šį projektą bus pastatytas tiltas per Nerį, viadukas per Jonavos gatvę ir

Vilniaus gatvės

VILNIAUS SAVIVALDYBĖ: Sostinės gatves projektuos 8 įmonės

2020 sausio 131 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė sostinės gatvėms projektuoti konkurso būdu atsirinko 8 įmones, kurios šią paslaugą teiks kaip ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Sprendimą ieškoti šios paslaugos

Amalių tunelis

KAUNE ATIDARYTAS TUNELIS: Nelieka eismą stabdžiusios geležinkelio pervažos

2019 lapkričio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Nuo šiol automobiliams nebereikia gaišti Amalių geležinkelio pervažoje – atidarytas vienas iš dviejų automobiliams skirtų tunelių, sujungiančių R.Kalantos ir Chemijos gatves. Nors baigiamieji darbai dar

Betoninis čekų tiltas

JAUTRUS BETONO POTĖPIS: Pavyzdingas čekų pėsčiųjų tilto šuolis per upelį

2019 lapkričio 132 KomentaraiPILOTAS.LT

Netoli Kladno miesto Čekijoje įrengtas naujas tiltas padeda per upelį pasiekti kapinaites. Betoną jo statybai pasitelkę projekto autoriai stengėsi kuo labiau įsiklausyti į subtilią vietos

Užvingio salos tiltas

PATOBULINTO PROJEKTO PRISTATYMAS: Vilniaus Užvingio salos tiltas ir jo prieigos

2019 spalio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybės surengto pėsčiųjų tilto per Neries upę nuo Vingio parko iki „Litexpo“ teritorijos architektūrinį idėjų konkursą pavasarį laimėjo „Užvingio salos tilto“ idėja. Vilniaus miesto