Kauno tiltų konkursas

DĖSNIAI IR DĖSNINGUMAI: Kauno pėsčiųjų tiltų konkursą laimėjo jo didenybė racionalumas

PILOTAS.LT jau skelbė, kad 2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą Kaune laimėjo KILD architektų kolektyvas – Petras Išora, Ivane Ksnelashvili, Dominykas Daunys bei UAB „TEC Infrastructure“. Jauni ir perspektyvūs architektūros kūrėjai anksčiau idėjų tvirtumą yra įrodę Seulo pėsčiųjų tilto tarptautinį konkurse. Jei tuomet sunku buvo nenustebti, pasižvalgius po Kauno tiltų konkurso projektus, jų pergalę galima laikyti dėsninga.

POREIKIS TILTAMS JAU PRIBRENDO

Naujų pėsčiųjų tiltų statyba į Nemuno salą Kauno centre brendo jau seniai. Jų svarbą miesto centro plėtrai prieš 12 metų pabrėžė antrajame šalies mieste viešėjęs garsus norvegų architektas Nielsas Torpas. Tuomet buvo galvojama apie urbanistinę plėtrą Aleksoto pusėje, „Žalgirio“ arenos statybą bei pačios salos gaivinimą. Kauno „Žalgirio“ arena Nemuno saloje senokai stūkso, atgijo ir pati sala, tapusi svarbia miestiečių rekreacijos vieta. Turint omenyje, jog vis realesnė Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statyba, įvykęs M.K.Čiurlionio koncertų salės kairiajame Nemuno krante architektūros konkursas (laimėtojas – architekto R.Paleko kolektyvas) bei vis garsiau kalbama apie jos gretimų teritorijų plėtrą, naujų tiltų statyba nūnai net aktualesnė nei anksčiau.
Planuojami tiltai ne mažiau svarbūs miestui yra architektūros bei įvaizdžio prasme. Mat jų vieta pačiame centre perša mintį apie šiuolaikinės architektūros vietoženklį, kuris galėtų prisidėti ne vien prie infrastruktūros plėtros, bet ir augintų miesto patrauklumą miestiečių bei turistų akyse.
2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą pagaliau pasiryžusi paskelbti Kauno savivaldybė, jį surengti tradiciškai patikėjo VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, vadovaujamą architektės Jūratės Merkevičienės. Konkurso objektas – pėsčiųjų ir dviratininkų eismui skirtos jungties – tiltų per Nemuno upę Kaune ties Nemuno salos vakariniu krantu, nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo pr. projektinis pasiūlymas.

SUVILIOJO VOS KELIS KOLEKTYVUS

Vis dėlto nežinia, ar dėl vasaros karščių, ar palyginti kuklaus prizinio fondo ar dėl kūrybą ribojančių viešųjų pirkimų sąlygų, 2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursas laukto susidomėjimo nesulaukė. Prie to galėjo prisidėti tai, jog anksčiau įvykę svarbūs Kauno architektūriniai konkursai („Mokslo salos“, M.K.Čiurlionio koncertų salės, Kėdainių tilto ir kt.) kol kas skendi nežinioje, o kai kurių (pavyzdžiui, Vienybės aikštės rekonstrukcijos) rezultatai iš viso yra „ištrinti“. Ko gero, tokiame konkursiniame kontekste menkas dalyvių pajėgas galima būtų laikyti dėsningumu.
Išskirtine ir retai pasitaikančia galimybe patekti į šalies šiuolaikinės architektūros istoriją galiausia susiviliojo vos 8 kūrybiniai kolektyvai. Tačiau konkurencija projektuoti dar labiau sumažėjo vienam projektui neišpildžius formaliųjų pateikimo sąlygų – jis nebuvo nei vertinamas, nei eksponuojamas greta kitų darbų.
Konkursinius projektus vertino komisija, kurios daugumą sudarė architektai: Jūratė Merkevičienė (VšĮ KAUET direktorė, komisijos pirmininkė), Vilius Adomavičius („Vilius ir partneriai“ biuro vadovas), Vytautas Biekša („Processoffice“ biuro vadovas), Darius Čiuta, Rolandas Palekas („Paleko archstudija“ vadovas), Rimvydas Palys bei Gintaras Petrauskas, (Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius), Nerijus Valatkevičius (Kauno m. savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros sk. vedėjas), Rymantė Gudienė (KPD Kauno TP vyriausioji specialistė). Pateiktus darbus recenzavo architektai Gediminas Jurevičius bei Martynas Marozas. Konkurso ekspertai: hidrologas Antanas Dumbrauskas ir konstruktorius Saulius Zadlauskas.

VERTINIMO KOMISIJA IEŠKOJO SAUGIŲ SPRENDIMŲ

2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą konkursiniai darbai išeksponuoti Kauno architektų namų palėpėje, kur įvyko ir jų aptarimas. 3-4 dešimtims susidomėjusių konkursu bei jų dalyviams recenzentai gana išsamiai, nors ne itin nuosekliai ir artikuliuotai, „perbėgo“ per pateiktų konkursinių idėjų architektūrinius-estetinius privalumus ir trūkumus (G.Jurevičius), urbanistinius-infrastruktūrinius spendimus (M.Marozas) bei iškulusius klausimus dėl siūlomų tiltų konstrukcijų ar hidrologijos (A.Dumbrauskas, S.Zadlauskas). Vis dėlto, reikia pastebėti, kad projektuojant objektą istorinio miesto centro pašonėje svarbu ne vien tai. Ne mažiau už įvairias technines smulkmenas šioje stadijoje aktualu pasigilinti kaip siūloma architektūra „kalbasi“ su Kauno centrinės dalies miestovaizdžiu, kaip įsiklauso į urbanistinę aplinką. Deja, Kauno savitumo ar identiteto klausimas šįkart buvo nutylėtas. Blogiausia, jog jį „nutylėjo“ ne vien architektūros konkurso recenzentai, bet ir daugumos pateiktų projektų autoriai. Atrodo, kad konkurso vertinimo komisijai šįkart teko rinkti ne geriausią architektūros idėją iš kelių tinkančių šiai išskirtinei miesto vietai, bet greičiau – kuo mažesnę blogybę ar racionaliausia ir, tuo pačiu, saugiausią variantą. Atrodo, kad šiais aspektais KILD architektų kolektyvo parengtam projektiniam pasiūlymui devizu „360“ tiesiog nebuvo lygių.
Konkurso projektai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: 1. urbanistinis integralumas; 2. originali ir vientisa architektūrinė idėja; 3. inovatyvumas ir atitiktis darnaus vystymosi principui; 4. projektavimo paslaugų kaina.

ESTETIKĄ „SURIŠO“ SU FUNKCIJA

Konkursą laimėjusių architektų P.Išoros, I.Ksnelashvili‘o, D.Daunio bei firmos „TEC Infrastructure“ sprendimas (1-oji vieta, 8.000 Eur. premija, užsakymas projektuoti), nors neišsiskiria didesniu architektūriniu originalumu, tačiau yra racionalus ir logiškas, pasižymi aukšta estetikos kultūra, detalizuotais konstrukciniais ir funkciniais sprendimais. Gali būti, kad autoriams padėjo tai, jog jie neturėjo itin daug laiko idėjų paieškoms, todėl daugiau pastangų galėjo skirti turimo sumanymo detalizavimui ir glūdinimui.
Konkurso nugalėtojai pasiūlė grakštaus silueto viršuje suplonėjantį pagrindinį tiltą be tarpinių atramų. Šio sprendimo privalumai – palyginti nedidelė įtaka miestovaizdžiui dėl liaunos konstrukcijos, atveriamos plačios Senamiesčio ir Naujamiesčio panoramos (tai užkoduota ir pačiame pavadinime), o taip pat – aiškus konstrukcinis sprendimas, įgalinantis ne tik laivų navigaciją, bet ir išvengti problemų per pavasario ledonešius. „Amfiteatrai svarbūs ne vien kaip viešosios erdvės, bet ir konstrukcine prasme“, – portalui PILOTAS.LT pažymėjo P.Išora.
Laimėtojai stengėsi architektūrinėmis priemonėmis kuo minimaliau išreikšti pėsčiųjų-dviračių jungtį tarp krantų bei ją praplėsti panoraminėmis viešosiomis erdvėmis tiltų pradžiose – tam didžiojo tilto galai būtų papildyti amfiteatrais. Stebėtojų akis turėtų paglostyti tiltų komplekso estetinis vientisumas, apibendrintos formos, nuosaikus architektūrinis charakteris. Pasak architekto P.Išoros, tiltas „360“ siūlo vietą sustoti ir pasižvalgyti tiek į senąją, tiek į naująją miesto dalis.
Laimėjęs architektūrinis sprendimas taip pat pasižymi atidumu infrastruktūrai, abiejų krantų gatvių tinklui. Pagal jo autorių sumanymą, 320 metų ilgio (220 m tarpatramio) plieno konstrukcijos didysis tiltas tiesiąja sujungtų aukštutines krantinių terasas, o laiptuotos jo konstrukcijos bazės – aukštutinę „sukabintų“ su žemutine, o taip pat – pagrindinius srautus nukreiptų link svarbių viešųjų pastatų.
57 metrų ilgio (tarpatramis – 45 m) mažąjį tiltą per kanalą iš Karaliaus Mindaugo pr. laimėtojai projektavo iš monolitinio gelžbetonio konstrukcijos, tačiau estetiškai artimą didžiajam.
Konkursinis projektas devizu „360“ (arch. P.Išora, I.Ksnelashvili, D.Daunys; UAB „TEC Infrasrtukture“, 1-oji vieta, 8.000 Eur. premija). 360_1v_e04_xxx360_1v_e09_xxx360_1v_e05_xxx360_1v_e17_xxx360_1v_e18_xxx360_1v_e06_xxx360_1v_e15_xxx360_1v_e22_xxx360_1v_e14_xxx360_1v_e12_xxx360_1v_e13_xxx

VILNIEČIAI BRĖŽĖ LŪŽTANČIĄ LINIJĄ

2-oji vieta (6.000 Eur. premija) atiteko vilniečių kolektyvui „DO ARCHITECTS“ – Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Džiugas Karalius, Urtė Ieva Šabliauskaitė, Ignas Uogintas, Gediminas Aismintas, Giedrė Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – Justas Petkevičius, Rytis Mušauskas, Justina Imbrasienė. Projektui devizu „Teka“ autoriai Aleksotą su Nemuno sala pasiūlė sujungti tiltu, kuris būtų it parko takas, einantis ne tiesiai, bet lūžtančia linija. Pasak architektų, tilto vingis ne tik padėtų atverti miesto panoramas, bet ir sukurtų „ženklišką“ poilsio salą – medinę terasą su poilsio vietomis, želdiniais ir net medžiu klomboje. Šis sprendimas daugiausia kritikuotas dėl ne itin išraiškingos savo architektūros bei pasirinkto komplikuoto konstruktyvinio sprendimo. Konkurso recenzentams, konsultantams bei vertinomo komisijos nariams kilo klausimų dėl šio gana originalaus projekto konstrukcinių sprendimų, abejota ir dėl kuriamo tilto vingio bei medžio įsodinimo racionalumo. Nepaisant, gana originalaus sprendimo, recenzento G.Jurevičiaus teigimu, šio pasiūlymo autoriams nelabai pavyko ir išpildyti pagrindinį konkurso tikslą – suteikti tiltui išskirtinį architektūrinį pavidalą.

Konkursinis projektas devizu „Teka“ (arch. „DO ARCHITECTS“ – A.Neniškis, A.Baldišiūtė, D.Karalius, U.I.Šabliauskaitė, I.Uogintas, G.Aismintas, G.Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – J.Petkevičius, R.Mušauskas, J.Imbrasienė; 2-oji vieta; 6.000 Eur. premija): tilta_2v_180800_e01tilta_2v_180800_e03tilta_2v_180800_e04tilta_2v_180800_e02tilta_2v_180800_e06tilta_2v_180800_e05tilta_2v_180800_e09tilta_2v_180800_e08
Vertinimo komisijos sprendimu, 3-oji vieta ir 4.000 Eur. eurų premija atiteko UAB „Kančo studija“ kolektyvui iš Kauno – architektai Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas. Jų projekto „AnapusYraŠiapus“ pagrindinė tilto idėja – du krantus ir salą jungiantis miesto takas, kuris betarpiškai susietų esamus bei ateityje numatomus svarbius miesto objektus ir traukos taškus. Šio tiltų projekto skiriamasis bruožas – nuo tilto į krantinės zoną besileidžiantis žiedinis dviratininkų pandusas. Pasak M.Marozo, šis sprendimas dviratininkams būtų itin įdomus, tačiau pandusas išeina iš konkurso nagrinėjamo sklypo. Dar vienas tilto architektūrinis akcentas – numatyta apžvalgos terasa.
Vienas projekto autorių architektas T.Petreikis užsiminė, jog išglūdinti konkursinę idėją sutrukdė kiti reikalai.

Projektas devizu „AnapusYraŠiapus“ (arch. UAB „Kančo studija“ – architektai T.Petreikis, G.Kančaitė, K. Kajokas; 3-oji vieta; 4.000 Eur. eurų premija): tilta_2v_180800_e07_xxxtilta_2v_180800_e01_xxxtilta_3v_180800_e02_xxxtilta_3v_180800_e04_xxxtilta_3v_180800_e05_xxxtilta_3v_180800_e03_xxxtilta_3v_180800_e06_xxx

Konkurso 4-ojoje vietoje liko gana paprastos konstrukcijos tiltų projektas devizu N-KBC (autoriai – „Entuitive Group“, „Toby Maclean“ (Londonas, Jungtinė Karalystė). Vis dėlto tokio tilto įtaka miesto panoramoms būtų gana didelė.

KOL KAS REALUS VIEN MAŽASIS

Iš originalesnių architektūrinių sumanymų reikėtų paminėti konkursinį projektą devizu „Salų takas“. Pagal šios idėjos autorių sumanymą, tilto centrinė dalis būtų savotiški laivų vartai, o įrengtos tilto salų aikštelės, kurios tiktų ne tik rekreacijai, bet ir prekybai ar renginiams – suteiktų daugiau išskirtinumo. Vis dėlto konkurso vertinimo komisijai, recenzentams ir konsultantams nemažai abejonių kėlė tokio tilto galimos eksploatacijos racionalumo problemos. Vertinimo komisijos nario architekto D.Čiutos manymu, toks sprendimas užkoduotų ir nemenkas socialines problemas. Neišnaudoto kūrybinio potencialo turėjo poetiškumu traukęs projektas „Fikcijos“, tačiau gana jautrios ir konceptualios architektūros šiai „žaliojo tilto“ koncepcijai trūko architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų detalumo, idėjų aiškumo.
Nepaisant konkurso organizatorių ieškoto išskirtinės architektūros sprendimo, naujųjų Kauno pėsčiųjų tiltų konkurse laimėjo ne efektingumas, bet efektyvumas. It Marcelio Duchamp’o sustyguota prancūzų rinktinė neseniai pasibaigusiame Pasaulio vyrų futbolo čempionate, KILD kolektyvas šįkart konkurentus nustelbė architektūrinės minties racionalumu, pasirengimo profesionalumu, sprendimų aiškumu. Susidaro įspūdis, kad nugalėjęs kolektyvas dalyvavo konkurso antrajame etape, tuo tarpu kai dauguma kitų – pirmajame, kuriam užtenka „žalių“ pirminių idėjų ar tik jų užuomazgų. Atsižvelgiant į šiuo aspektus, konkurso rezultatas turėtų būti laikomas dėsningu ir prognozuotu.
Pažadėta, jog su projekto konkurso 1-osios vietos laimėtoju bus sudaroma sutartis dėl projektavimo paslaugų pirkimo. Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius portalui PILOTAS.LT visgi prasitarė, jog kalba kol kas eina apie mažąjį tiltą, kuris yra svarbus „Mokslo salos“ projektui. Tuo tarpu didysis tiltas taps aktualiu tik tuomet, jei bus apsispręsta dėl M.K.Čiurlionio koncertų salės projekto bei statybos. Beje, dalyje konkursinių projektų būtent dėl juridinio neapibrėžtumo šio statinio būsimas tūris yra nutylėtas.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Nepaisant išskirtinės architektūrinės galimybės suprojektuoti pėsčiųjų tiltus pačiame Kauno centre, tiltų konkurse dalyvavo vos 7 autorių kolektyvai. Konkurso projektų aptarimo momentas. Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Nepaisant išskirtinės architektūrinės galimybės suprojektuoti pėsčiųjų tiltus pačiame Kauno centre, Kauno pėsčiųjų tiltų konkurse dalyvavo vos 7 autorių kolektyvai. Konkurso projektų aptarimo momentas. Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. Kančo studijos projektas daug geriau atrodo, pasistengta organiškai sulieti visus krantus. O laimėtojas pasirinktas, bele pigu būt statyt. Trūksta drąsos Kauno komisijai.

  2. Geriausiai įvertintus sprendimus pateikė architektai,o kur kraštovaizdžio architektų darbai? Juk kai kurie iš jų ,kaip suprantu,nuolat dejuoja,kad architektai „nemoka“,“neteisingai“ projektuoja kraštovaizdį, kad tik kraštovaizdžio architektai tai daro profesionaliai. Pasirodo,realybė kitokia-gabūs architektai puikiai formuoja ir kraštovaizdį.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Pėsčiųjų tilto konkursas Vilniuje

ŠUOLIS PER NERĮ: Naujo pėsčiųjų tilto Vilniuje konkurse varžosi 9 idėjos

2019 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip jau rašė PILOTAS.LT,  pačiame miesto centre Vilnius planuoja naują pėsčiųjų tiltą per Nerį, kuris sujungtų A.Goštauto ir Upės gatves. Šio tilto architektūrinio projekto konkursui

Palemonas

PALEMONO INTERMODALINIS: Išryškėjo naujų tunelių kontūrai

2019 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Įsibėgėjant „Rail Baltica“ projektui, Kauno pašonėje jau išryškėjo naujų automobiliams ir pėstiesiems skirtų tunelių kontūrai. Greta tilto per Nerį išplėtimo projekto šios statybos yra didžiausias Kauno infrastruktūros

Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryža

REKONSTRUOS VILNIAUS SANKRYŽĄ: 800 m ilgio tunelis, viadukas, dviračių takai

2019 rugpjūčio 291 KomentarasPILOTAS.LT

Paaiškėjo grandiozinio susisiekimo projekto Vilniuje – Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos – rekonstrukcijos rangovai. Viešą konkursą laimėjo tiekėjų grupė UAB „Fegda“ ir UAB

Vilniaus senamiestis

PRIVILEGIJOS BAIGĖSI: Vilnius pakvietė projektuotojus dalyvauti paslaugų pirkimo konkurse

2019 rugpjūčio 262 KomentaraiPILOTAS.LT

Iki šiol didžiąją dalį projektavimo darbų sostinėje atlikdavo viena savivaldybės įmonė – „Vilniaus planas“. Vilniaus savivaldybė ką tik paskelbė viešą atvirą paslaugų pirkimo konkursą ir

Pakui Hardware

UNDERBELLY: N.Černiauskaitės ir U.Gelgudos dueto paroda Leipcige

2019 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Leipcigo menų muziejuje veikia lietuvių menininkų dueto Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos, žinomų kaip Pakui Hardware, personalinė paroda „Underbelly“. Tai naujausias menininkų darbas, sukurtas specialiai

Kleboniškio tiltas

NAUJAS TILTAS PER NERĮ: Islandijos plento rekonstrukcija įsibėgėja

2019 rugpjūčio 121 KomentarasPILOTAS.LT

Įgyvendinus Islandijos plento projektą Kaune, bus pastatytas naujas tiltas per Nerį. Taip pat atsiras naujas viadukas per Jonavos gatvę, o dešinėje magistralinio kelio pusėje –

eNeringa

ELEKTROMOBILIS TAUPO: Neringoje – dvi naujutelaitės nemokamos įkrovimo prieigos

2019 liepos 29Be komentarųPILOTAS.LT

Į Neringą vykstantys vien su elektra varomomis transporto priemonėmis išvengia vietinės rinkliavos už įvažiavimą. Nuo šiol pasikrauti savo automobilių akumuliatorius čia jie nemokamai gali Nidoje

Pėsčiųjų tilto konkursas Vilniuje

PĖSČIŲJŲ TILTAS VILNIAUS CENTRE: Paskelbtos architektūros konkurso sąlygos

2019 birželio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Pačiame miesto centre Vilnius planuoja naują pėsčiųjų tiltą per Nerį, kuris sujungtų A.Goštauto ir Upės gatves. Pėstiesiems ir dviratininkams skirtas tiltas numatomas kaip svarbi funkcinė

1225_funik_kn_110922_e02_BRA

LAUKTI LIKO NEILGAI: Šalinamos paskutinės Žaliakalnio funikulieriaus paleidimo kliūtys

2019 gegužės 8Be komentarųPILOTAS.LT

Žaliakalnio funikulierius – vienas išskirtiniausių Tarpukario modernizmo architektūros objektų Kaune. Bemaž metus nuo pernai įvykusios avarijos neveikusi ši unikali Lietuvoje transporto priemonė, atrodo, vėl pasiruošusi

Užvingio salos tiltas

UŽVINGIO SALOS TILTAS: Konkursą laimėjusio projekto viešas pristatymas

2019 balandžio 30Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT skelbė, kad pėsčiųjų tilto per Neries upę Vilniuje nuo Vingio parko iki „Litexpo“ teritorijos architektūrinį projekto konkursą laimėjo jaunų architektų komanda KILD su inžinierių

geležinkelis

VILNIUS RAUS TUNELĮ: Stoties rajone po geležinkeliu praners pėsčiųjų jungtis

2019 balandžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Kitąmet sostinės Iešmininkų gatvėje bus pastatyta pirmoji požeminė pėsčiųjų perėja po geležinkeliu – šio tunelio projektui jau pritarė sostinės taryba. Tačiau tai tik pradžia pietinėje Vilniaus dalyje suplanuotų

KILD architektai

KILD ARCHITEKTAI: „Tiltas, kaip viešųjų erdvių ansamblis“

2019 kovo 21Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT neseniai skelbė, kad tilto per Neries upę nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ teritorijos Vilniuje architektūrinio projekto konkurso nugalėtoju tapo

KILD

„KILD“ LAIMĖJO IR VILNIUJE: Išrinkta Vingio parko pėsčiųjų-dviratininkų tilto idėja

2019 kovo 181 KomentarasPILOTAS.LT

Vingio parko pėsčiųjų-dviratininkų tiltas ką tik krito į jaunos ambicingos architektų kompanijos KILD glėbį. Po tarptautinės sėkmės Seule užpernai su 53 konkurentus iš viso pasaulio nušlavusiu

V.Landsbergio-Žemkalnio archyvas

ARCHITEKTO ARCHYVAS: V.Ladsbergio-Žemkalnio archyvo paroda pasiekiama virtualiai

2019 sausio 222 KomentaraiPILOTAS.LT

Žymaus tarpukario Lietuvos architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio archyvo paroda, pernai eksponuota jo paties projektuotose Kauno „Pienocentro“ rūmuose, sulaukė daugybės šia asmenybe besidominčių lankytojų bei teigiamų atgarsių.

Petras Išora

ARCHITEKTŪRA SU CHARAKTERIU: 2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą autoriai atsigręžė atgal

Pagerinti konkursą laimėjusio projekto architektūrą tolimesniame projektavimo etape autoriams pavyksta gana retai. Ypač – jei tai techniškai sudėtingas statinys. Dažniausiai gerus autorių norus netrunka pakoreguoti konstrukciniai

Zarasai

SPORTUI IR SVEIKATAI: Zarasai stiprina miesto „aktyviąją“ infrastruktūrą

2019 sausio 81 KomentarasPILOTAS.LT

Pastaraisiais metais daug dėmesio viešosioms miesto erdvėms skiriantys Zarasai, stiprina sporto ir ekologiško judėjimo infrastruktūrą. Prie Pauliaus Širvio progimnazijos juose jau įpusėti sporto aikštyno bei

kild_kn_e10_190100_xxx

UPIŲ MIESTO ŽENKLAS: 2 Kauno pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą projekto pristatymas

2019 sausio 75 KomentaraiPILOTAS.LT

Naujoji pėsčiųjų ir dviračių jungtis tarp abiejų Nemuno krantinių ir Nemuno salos Kaune planuojama įgyvendinti pastatant 2 naujus tiltus. Architektų komanda KILD kartu su transporto

Įkrovimo stotelės

DUOS DAUGIAU ELEKTROS: Vilniuje įrengs 59 naujas elektromobilių įkrovimo stoteles

2018 gruodžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Daugiausiai elektromobilių turinti sostinė plečia šiai transporto rūšiai reikalingą infrastruktūrą. Jau kitąmet Vilniuje turėtų veikti apie 130 įkrovimo stotelių tinklas, kurių dalyje įsikrauti elektromobilį bus

Tilto per Nerį konkursas

ŽENGS PER NERĮ: Paskelbtas pėsčiųjų tilto Vilniuje architektūros konkursas

2018 gruodžio 112 KomentaraiPILOTAS.LT

Po 15 metų pertraukos Vilnius vėl planuoja naują tiltą – kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) paskelbė atvirą pėsčiųjų tilto per Neries upę architektūros projekto

Ukmergės g.

PERTVARKYS UKMERGĖS GATVĘ: Pradės nuo viešųjų funkcijų ir erdvių

2018 lapkričio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Vilnius planuoja iš esmės pertvarkyti Ukmergės gatvę – vieną ilgiausių ir intensyviausių sostinės transporto arterijų bei vieną iš 4 miesto gatvių, kuriose prasideda svarbūs magistraliniai

skrydžiai

VIRŠ LIETUVOS SKRAIDO DAUGIAU: Per 10 mėnesių – 227.500 skrydžių

2018 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet per 10 mėnesių skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 227.500 skrydžių. Tai yra 9,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skelbiama, kad daugiausia

elektromobilių įkrovimas

ĮKRAUS NEMOKAMAI: Neringa rezga elektromobilių infrastruktūrą

2018 spalio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė toliau plėtoja elektromobiliams skirtą infrastruktūrą. Kuršių nerijoje bus įrengtos 2 didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, kuriose net 5 metus automobilius bus galima krautis

metro

ATVĖRĖ VARTUS VILNIAUS METRO: Seimas įteisino metropoliteno statybą

2018 spalio 94 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus metro entuziastai šiandien švenčia – LR Seimas pagaliau legalizavo šią šalyje naują transporto priemonę. Diskusijos dėl metro įteisinimo Lietuvoje truko daugiau nei dešimtmetį… Kaip

Šnipiškės

SULAUKĖ PERMAINŲ: Pritarta Šnipiškių gatvės atnaujinimui

2018 spalio 81 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus dešiniojo kranto dangoraižių užnugaryje per pastaruosius metus atsidūrusioms Šnipiškėms savivaldybė parengė ilgai lauktą dovaną – Giedraičių gatvės rekonstrukciją. Šio architektūriniais kontrastais garsėjančio sostinės rajono vienai svarbiausių gatvei

V.Lansbergis-Žemkalnis

ARCHITEKTO ARCHYVAS: V.Landsbergio-Žemkalnio darbų paroda „Pienocentro“ rūmuose

2018 rugsėjo 62 KomentaraiPILOTAS.LT

Kaune, „Pienocentro“ rūmuose atidaroma paroda „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas“. Šiai parodai specialiai atkuriama autentiška „Pienocentro“ rūmų trečio aukšto planinė struktūra – buvusi valdybos posėdžių salė,