Rolandas Palekas

ROLANDAS PALEKAS: Kokybiška architektūra mieste turi kurti naujas galimybes

2018-04-24
PILOTAS.LT

Jau šį savaitgalį festivalis „Open House Vilnius“ pakvies aplankyti net 62 skirtingiausius Vilniaus pastatus, kurie paprastai plačiąjai visuomenei nėra prieinami. Ir nors pastaraisiais metais galima pastebėti augančio visuomenės dėmesio architektūrai tendenciją, ko gero visuotinio architektūrinio susikalbėjimo metas Lietuvoje dar neužfiksuotas.

Architektūros festivalio “Open House Vilnius” bendradarbės Urtės Karaliūtės interviu su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu architektu Rolandu Paleku apie pokyčius Vilniaus architektūros scenoje ir permanentinę problemą – kodėl ne visus šiuolaikinius kūrinius miestas ir jo žmonės noriai įsileidžia.
Kaip gimsta įvairialypis, gyvas miesto organizmas?
Rolandas Palekas: Man atrodo, esminis elementas miesto formavimosi procese yra laikas. Miestas yra prisiminimai. Jei Elektrėnuose užaugęs žmogus ten patyrė pirmąją meilę ir buvo pirmajame pasimatyme, nors ir prie negražaus, pilko pastato, ta vieta jau įstrigo jo atmintyje ir jis ją prisijaukino. Tam, kad naujai suformuotas miestas taptų tikru, daugiasluoksniu organizmu, turi užaugti pirmoji jo gyventojų karta.
Bandymų suplanuoti ir pastatyti miestus vienu potėpiu yra buvę nemažai, bet šie procesai iš principo yra pasmerkti nesėkmei, nes jie išauga ne iš aplinkos, o yra nuleidžiami iš viršaus.
Lietuvoje taip pat turime tokių pavyzdžių – minėti Elektrėnai, Visaginas buvo įgyvendinti per labai trumpą laiką. Žinoma, žmonės ten gali gyventi, bet jie nesijaučia gerai iki kol nepraeina kažkiek laiko ir nesusiformuoja gyventojams artimi sluoksniai.
Be laiko faktoriaus neįmanoma sukurti natūraliai „laimingo“ miesto. Miestai, kuriuose jauti paslaptį, gylį, sluoksnius, kinta pamažu. Beje, Vilniuje tikrai galima tai pajusti.
Miestas – kaip sengirė, kur vietoje supuvusių ir nuvirtusių medžių, užauga nauja karta. Tokiose vietose flora ir fauna klesti.
Pažvelgus pro langą Vilniuje, galima pamatyti įvairovę. Tai būdinga gyvybingam miestui, nes gyvybė gimsta iš skirtumų. Mieste turi gyventi visi: žvirbliai, balandžiai, šunys, katės, žmonės, seneliai, vaikai, chuliganai, grafitiorai, drageriai…
Ką praranda dirbtinai sukurtas miestas ir jo gyventojai?
Jie netenka žmogui labai artimos natūralios betvarkės. Miestas tuo ir žavus, kad gebėdamas laužyti taisykles, įgyja daug atspalvių, įvairovės. Architektas, kurdamas miestą, žaidžia savo sugalvotą žaidimą ir tikisi, kad sukurs gėrį, bet tai tėra jo vieno matymas.
Dirbtinai suformuotiems miestams trūksta įvairesnio mąstymo iki tol, kol ten neapsigyvena žmonės ir nesulaužo pirmųjų taisyklių.
Jei nori būti pastebėtu, žengti žingsnį pirmyn, progresuoti, turi sulaužyti kokią nors taisyklę. O sulaužyta taisyklė yra „laiminga“ taisyklė, nes ją pakeis nauja – geresnė.
Kokie Europos miestai jums atrodo „laimingi“, daugiasluoksniai?
Pagalvojęs, suprantu, kad visi jie yra uostai: Genuja, Neapolis, Kopenhaga, Barselona, Amsterdamas… Matyt, buvimas šalia jūros įveda dar kitą dimensiją. Galbūt nuo seno atvykstantys jūreiviai atneša į miestą tos trūkstamos betvarkės ir gyvybės arba gyventojų mentalitetas kažką užkoduoja.
Kokie yra kertiniai miesto elementai?
Jie nesikeičia per amžius. Svarbiausi miestui yra erdviniai elementai. Tai – gatvė, aikštė, kiemas, upė ar kitas vandens telkinys. Taip pat gyvenamasis namas, mokykla, sveikatos priežiūros taškas, bažnyčia, prekybos ir viešo maitinimo vieta, kapinės…
Tik svarbu atskirti gatvės sampratą nuo kelio – keliai skirti susisiekimui, o gatvė yra viešoji erdvė žmonėms. Gatvėje pėsčiasis turi jaustis saugiai, net jei šalia važiuoja automobiliai, bet jiems jokiu būdu neduodama pirmenybė.
Viskas yra seniai išrasta, tačiau problemos atsiranda tuomet, kai miesto formuotojai nesupranta ir neartikuliuoja šių paprastų erdvinių elementų.
Be to, reikia nepamiršti, kad iš esmės, miestas ir jo funkcijos turėtų tarnauti žmogui, o žmogus, suvokdamas savo pasirinkimą būti miestiečiu, taip pat kažką duoda miestui. Tai tam tikri mainai.
Kokias klaidas Vilniaus miesto formavime pastebite?
Vilnius daug kentėjo, buvo apgriautas ir degintas, tačiau jis vis dar geba vystytis savaime, o tai yra labai gerai. Vilniui reiktų vengti griežtų taisyklių, nes jis visais laikais nebuvo įspraustas į rėmus, tarsi savaiminis, tampriai susietas su gamta.
Bėda ir ta, kad mūsų sostinėje gatvė vis dar matoma, kaip automobilių kelias ir pirmenybė atiduodama jiems, o ne žmonėms. Geriausias pavyzdys – naujojo miesto centro ašis – Konstitucijos prospektas. Tikriausiai buvo galima jį formuoti kitaip, nes dabar jis skirtas tik automobiliams privažiuoti. Manau, tai – didelė netektis, nes žmonės neturi tikslo ten leisti laiko, vaikščioti. Gal tai dar ištaisoma?
Kitas Vilniui būdingas ligotas požiūris – nauja statyba istorinėje aplinkoje. Dažna sprendžiančiųjų ir dalies visuomenės nuomonė deklaruoja, kad naujas pastato projektas senamiestyje ar šalia istorinių objektų turi atitikti neva buvusią stilistiką. Tarsi kitaip jis nederės. Pavyzdžiui, kaip Valdovų rūmai, kurie yra sukurti ne pagal turimus šaltinius, o pagal tam tikro laikmečio madą.
Mano supratimu, tai yra apsimetinėjimas, noras būti kažkuo, kuo nesi. Jei pastatas projektuojamas ir statomas šiandien, ne XIX a., privaloma naudoti šiandienines statybos technologijas ir galimybes. Šiais laikais, dėl technologinės pažangos, architektas gali užtikrinti žmogui daugiau šviesos ir geresnį vaizdą pro langą. Kodėl tuomet tuo nepasinaudoti ir nestatyti to didesnio lango?
Kaip padėti šiuolaikinei architektūrai susikalbėti su miestu?
Visais laikais atsirasdavo naujas revoliucinis stilius, keisdavęs prieš tai buvusį, kaip gotika, barokas, klasicizmas. Vilnius tuo ir žavus, kad turi visų šių laikmečių pavyzdžių. Tačiau kodėl šiuolaikiniai architektūriniai principai yra eliminuojami? Jie nėra nei geresni, nei blogesni – tiesiog atitinka laikmetį. Pastato harmoniją su aplinka kuria ne stiliaus elementai, o mastelio, proporcijų ir tinkamai parinktų medžiagų santykis.
Čia vėl tiktų pavyzdys iš gamtos. Vasarą girdime begalę foninių garsų: vandens teliuškavimą, vėjo ūžimą, lapų šiurenimą. Visa tai sukuria malonų vientisą toną, tačiau jei staiga kažkas sprogsta, tai išgąsdina ir priverčia krūptelėti. Būtent tokių sprogimų miesto formavime reikėtų vengti, o visi kiti papildantys garsai gali būti patys įvairiausi, jei tik jie pataiko į bendrą tonaciją.
Šiuolaikinė architektūra nebeturi aiškių stiliaus rėmų, dogmų – kokios yra jos vertybės?
Jei šiuolaikinis objektas gali būti panaudotas skirtingoms funkcijoms, yra lengvai išardomas arba turi galimybę kisti, šiandien tai – pastato privalumai. Keičiasi požiūris į architektūros ilgaamžiškumą – visais laikais buvo savaime suprantama, kad statoma ilgam, todėl kuo patvaresnė medžiaga, tuo buvo laikoma geresne. Šiandien patvari medžiaga ne visada yra vertinga, nes ją sunku pakeisti, išardyti. Kita šiuolaikinės architektūros vertybė yra ta, kad ji vis labiau atsigręžia į žmonių realius kasdienius poreikius – vis labiau tampa ne puošianti, bet įveiksminanti.
Kas sieja šio laikmečio architektūros objektus tarpusavyje?
Kai 1960–ais, 1970–ais Vilniuje vienas po kito kilo to meto modernizmo kūriniai – V.E.Čekanausko, V.Brėdikio, A. ir V. Nasvyčių, E.N.Bučiūtės, J.Šeiboko projektuoti objektai – jie atrodė gana skirtingi. Tačiau pažiūrėjus per laiko atstumą, jie tarsi suartėjo – kritikams aptarus tą laikmetį ir sugrupavus jo rezultatus, šie pastatai tapo vieno periodo pavyzdžiais. Panašioje padėtyje esame šiandien – dabartiniai pastatai dar nepraėjo laiko distancijos, kad būtų sugrupuoti į tam tikrą reiškinį ir tokiu būdu suartėtų vienas su kitu.
Kokia yra kokybiškos architektūros nauda miestui ir jo gyventojui?
Kiekvienas naujas projektas mieste keičia miestą – performuoja jo erdves, judėjimo takus, vaizdus. Kokybiška architektūra mieste turi kurti naujas galimybes – jam duoti, bet ne atimti.
Kitu atveju patenkinamas tik kliento poreikis, tačiau pradžioje klientas dar nesupranta, kad blogas projektas iš jo taip pat kai ką atima. Ilgoje perspektyvoje krinta sukurtos aplinkos vertė, o jei ten gyvenantys žmonės jaučiasi nelaimingi, geru žodžiu tokio investuotojo taip pat nemini. Tačiau, jei gyventojai, praeiviai ir kaimynai yra patenkinti naujo projekto darna su aplinka, tokio projekto ir investuotojo vertė tik kils.

Pagrindinė architekto atsakomybė yra sugebėti vienu metu žiūrėti dviem akim – viena į užsakovo, kita į miestiečio poreikį. Jei tai nėra kliento miegamasis, architektas visuomet turi socialinę atsakomybę prieš kitus žmones, ne tik prieš tą, kuris moka pinigus.
Kodėl architektūros edukacija svarbi žmogui?
Mūsų gyvenimo kokybė susideda iš kelių svarbių dalykų: dvasinių ir ekonominių aspektų bei fizinės aplinkos. Visa, kas mūsų aplinkoje sukurta žmogaus rankomis, gali būti vadinama architektūra. Todėl įsigilinimas į aplinką, jos suvokimas bei kritika tiesiogiai prisideda prie mūsų pačių gyvenimo kokybės. Be to, daug ką aplink save kuriame patys, todėl bent kiek išmanydami šią sritį, kursime patogesnę, estetiškesnę ir malonesnę aplinką sau. Tai padės pamatyti, suprasti ir vertinti erdvę.
Prieš pirkdamas didelį, gražų fotelį, žmogus kartais nesusimąsto, ar šis tilps jo gyvenamojoje erdvėje. Tačiau kartais tuščia erdvė, jos neišniekinimas daiktu yra didesnės vertybės nei pats daiktas. Suvokus tokius pamatinius principus, bus lengviau kurti darnesnę aplinką.
Savaime gražių arba negražių daiktų, kaip minėtas fotelis, nėra. Yra tik gražūs arba negražūs santykiai su aplinka: erdve, kitais objektais. Kaip ir žmonių tarpusavio santykiuose – gerai jaučiamės tuomet, kai jie darnūs.
Dėkoju už pokalbį.
Titulinė nuotrauka : ©pilotas.lt
Atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“. kviečia tyrinėti įvairialypę sostinės architektūrą jau balandžio 28–29 dienomis. Renginys nemokamas ir atviras visiems. Festivalį organizuoja VšĮ „Architektūros fondas“. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Vilniaus miesto savivaldybė ir komerciniai partneriai.

Komentarai

  1. Turėjau omenyje,kad tokia informacija neprofesionalams gal ir įdomi.

  2. idomus straipsnis, nors Palekas pats sau kelis kartus priestarauja. ypac, kalbedamas apie modernia architektura istorineje aplinkoje ir lygindamas ja su gamtos garsais. veliau ivyksta minties posukis apie sprogimo kontrasta. kuris is esmes paneigia pries tai issakytas mintis.

  3. Kokia prasmė publikuoti tokius straipsnius architektūros portale?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Geriausias rekreacinis kūrinys 2017

GERIAUSIO REKREACINIO RINKIMAI: Laimėjo VU Botanikos sodo laboratorija

2018 rugsėjo 144 KomentaraiPILOTAS.LT

Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas Nidoje kasmet rengia „zavišines“, kuriose renka geriausią metų rekreacinės architektūros kūrinį. Geriausiu 2017 metų rekreacinės architektūros objektu neseniai

Rolandas Palekas

ROLANDAS PALEKAS: Kokybiška architektūra mieste turi kurti naujas galimybes

2018 balandžio 243 KomentaraiPILOTAS.LT

Jau šį savaitgalį festivalis „Open House Vilnius“ pakvies aplankyti net 62 skirtingiausius Vilniaus pastatus, kurie paprastai plačiąjai visuomenei nėra prieinami. Ir nors pastaraisiais metais galima

Open House Vilnius

KASMET VIS SOLIDŽIAU: Festivalis „Open House Vilnius“ šiemet pakvies į 14 naujų objektų

2018 balandžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Išskirtinius sostinės architektūros objektus kartą per metus atveriantis festivalis „Open House Vilnius“ dar niekada nebuvo toks didelis. Šiais metais jis pristatys net 14 naujų, renginyje

Petras Išora, Ona Lozuraitytė

PETRAS IŠORA, ONA LOZURAITYTĖ: Mes kuriame aplinką, o aplinka kuria mus

2018 balandžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Metinis architektūros festivalis „Open House Vilnius“ šį mėnesį pristatys net 14 naujų, renginyje dar nematytų architektūros objektų. Iš viso balandžio 28–29 dienomis vilniečiai turės galimybę

Prokuratūrų administracinis pastatas

„OPENHAUZINIS“ SAVAITGALIS 2018: Lankytojams prisistatys net 60 išskirtinių sostinės statinių

2018 kovo 19Be komentarųPILOTAS.LT

„Open House Vilnius“ jau ketvirtus metus pakvies į įkvepiantį pokalbį apie architektūrą, miestą ir išskirtinius pastatus. Šiemet balandžio 28-29 dienomis atvers duris ir pakvies užeiti

Lietuvos kultūros ir meno taryba

10 NAUJŲ NARIŲ: Išrinkta Lietuvos kultūros ir meno taryba

2017 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu Lietuvos kultūros ir meno taryba prie LR kultūros ministerijos išrinko 10 būsimų naujosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių, tarp kurių

kultūros ministerija

RENKAMA KULTŪROS TARYBA: Paaiškėjo 20 pretendentų

2017 gegužės 24Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerijoje įvyko Lietuvos kultūros tarybos narių rinkėjų posėdis, kuriame atrinkti 20 pretendentų į Lietuvos kultūros tarybos narius. Architektų gildijai šiame sąraše atstovauja Nacionalinės kultūros

Rolandas Palekas

ROLANDAS PALEKAS: Ar Architektų sąjunga ir toliau kompromisuosis…?

2017 gegužės 919 KomentarųRolandas Palekas

Architektų sąjungos suvažiavimo išvakarėse neduoda ramybės mintis: ar Sąjunga vis dar svarbi? Architektų rūmams stiprėjant gali atrodyti, kad Architektų sąjunga tuoj tuoj nunyks… Toks požiūris

Vilniaus santuokų rūmai; arch. G.Baravykas, E.Gūzas, A Katilius. Foto: A.Ambrasas

5 ARCHITEKTŪRINIAI MARŠRUTAI: Openhauzinis savaitgalis Vilniuje

2017 balandžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Trečiasis atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“ šį savaitgalį, balandžio 22–23 dienomis, rūpinsis, kad su mus supančia aplinka susipažintume iš arti žvelgdami į akis gerai

zalia_vn_170400_e01_xxx

EKOLOGIŠKOS IDĖJOS ARCHITEKTŪROJE: Žaliojo pastato atidarymo šventė VU botanikos sode

2017 balandžio 41 KomentarasPILOTAS.LT

Balandžio 22 ir 23 dienomis VŠĮ „Open House Vilnius“ pakvies susipažinti ir patyrinėti 50 įvairių stilių ir laikotarpių architektūros objektų. Vienas iš jų – atidaromas

_tit_open-house-vilnius

OPEN HOUSE VILNIUS: atvers net 50 objektų duris architektūros mėgėjams

2017 kovo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Festivalio „Open House Vilnius“ organizatoriai žada, jog netrukus supažindins su visa eile Vilniaus pastatų, kurie plačiajai visuomenei paprastai nėra prieinami. Vis besiplečiantis renginys balandžio 22–23

_tit-rasu-namai16-12

PIRMAS KARTAS: Rasų namai išvedė Vilnių į Europos architektūrinį elitą!

2017 sausio 302 KomentaraiAudrys Karalius

Architektūra – ne sportas. Čia sunku objektyviai pritaikyti olimpinę formulę: Citius, Altius, Fortius. Ir visgi – architektūros varžybos turi prasmę, jei yra ta prasme tikinčių

mega

100.000 M² PLOTO KOMERCIJOS VERPETAS: Prieš Šv. Kalėdas atidaroma „Mega“

Kalėdinės prekybos bumas šiemet, atrodo, turės ryškiai išreikštą epicentrą. Bent jau – Kaune. Gruodžio 3-iąją (šeštadienį) čia atsidaro pagal architekto Rolando Paleko parengtą koncepciją (architektai

images_phocagallery_4848_stoti_pale_1610_4848_panev_st_161000_e13

PERMAINŲ VĖJAI PANEVĖŽYJE: Autobusų stoties rekonstrukcijos vizija

Prekybos centro ir autobusų stoties jungtinis tandemas greičiausia bus laikomas šių dienų klasika. Šią jau išbandytą visuomeninių ir privačių interesų derinimo formulę nūnai ketina pasitelkti

images_pulsas_foto_4602_kuzma_sk_160600_e01_xxx

LOZORIAU, KELKIS://ATIDENGIAMA SKULPTŪRA PAGERBS GYDYTOJO PAŠAUKIMĄ

Šiandien Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kiemelyje iškilmingai atidengiama skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra bibline tema „Lozoriau, kelkis“. 1989 metais sukurta trijų figūrų skulptūrinė kompozicija yra

images_straipsniu_foto_4455_open_pl_160400_e01_xxx

ARCHITEKTŪRA ATSIVERIA://VILNIUJE VYKS ATVIROS ARCHITEKTŪROS SAVAITGALIS

Kitas savaitgalis Vilniuje – puiki proga išeiti į miestą ir giliau susipažinti su jo architektūra. Sostinėje jau antrą kartą rengiama architektūros šventė „Open House Vilnius“.

images_phocagallery_4426_rasu_nama_1603_4426_xxx_e07

VOKIEČIAI APDOVANOJO://18 NAMŲ KVARTALAS „RASŲ NAMAI“ LAIMĖJO 2-ĄJĄ VIETĄ

Rolando Paleko Arch-studijos ir Ryčio Mikulionio studijos „Plazma“ suprojektuotas 18 namų kvartalas „Rasų namai“ neseniai apdovanotas Vokietijoje. Didžiausio šios šalies architektūros žurnalo AIT surengtame konkurse

images_phocagallery_3839_lukis_pale_1506_3839_e03_xxx

„RAMYBĘ“ REALIZUOS ETAPAIS://APTARTOS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS PERSPEKTYVOS

Naujoji Vilniaus valdžia, atrodo, pasiryžo iš mirties taško išjudinti Vilnius Lukiškių aikštės rekonstrukciją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau susitiko su architektais Rolandu Paleku ir Petru

images_phocagallery_3793_lmta_konk_1505_3793_palek_pr_150500_e01_xxx

R.PALEKAS NEGALI NELAIMĖTI://PASIBAIGĖ LMTA STUDIJŲ MIESTELIO KONKURSAS

Ką tik išrinkti naujo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio (LMTA) architektūrinio konkurso nugalėtojai. Pirmoji vieta paskirta svarbiuose idėjų konkursuose nuolat pasižyminčiai architekto Rolando

images_phocagallery_3591_archi_viln_1502_3591_archi_viln_1502bl_3591_e06_BRA

ATVIRŲ DURŲ DIENOS://ARCHITEKTŪROS SAVAITGALIS „OPEN HOUSE VILNIUS“

Kitas savaitgalis Vilniuje – viena geriausių progų išeiti į miestą. Balandžio 25 ir 26 dienomis suplanuotame atviros architektūros savaitgalyje „Open House Vilnius“ bus galima aplankyti

images_phocagallery_3665_suren_esti_1503_3665_palek_es_e05

SURENKAMOJI ARCHITEKTŪRA://R.PALEKO STUDIJA LAIMĖJO KONKURSĄ ESTIJOJE

Estų internetinės architektūros platforma katus.eu kartu su surenkamųjų namų kompanijomis „Nurban“ ir „Kodumaja“ surengė tarptautinį konkursą projektuoti šiuolaikinius surenkamuosius namus. Neseniai paskelbta, jog viena iš

images_straipsniu_foto_3608_Palekas ant kilimo_tit

GALERIA URBANA://ANT KILIMO – ARCHITEKTAS ROLANDAS PALEKAS

Kaip žinia, architektas Rolandas Palekas vos prieš dvi savaites priėmė valstybės skirtą Nacionalinę kultūros ir meno premiją, – šiandieną jis yra pritvinkęs karštų įspūdžių, geranoriškumo

images_straipsniu_foto_3595_janul_po_140300_e01_BRA

ARCHITEKTŪROS METAI://VYRIAUSYBĖS PREMIJA – GRAŽINAI JANULYTEI-BERNOTIENEI

Neseniai sveikinome architektą Rolandą Paleką su garbinga Lietuvos kultūros ir meno premija, bylojančią aukštą visos šiuolaikinės architektūros įvertinimą. Ką tik paaiškėjo, jog šiemet laurų nusipelnė

images_phocagallery_3591_archi_viln_1502_3591_e03_BRA

OPEN HOUSE VILNIUS://SOSTINĖJE NOKSTA ARCHITEKTŪROS SAVAITGALIS

Vieną balandžio savaitgalį Vilnius, tapęs oficialiu „Open House Worldwide“ tinklo nariu, pasaulyje bus matomas kaip išskirtinės architektūros miestas. Tai savotiškos atvirų durų dienos, kai miestiečiams

images_phocagallery_3579_nacio_prem_1502_3579_palek_po_150200_e01_xxx

ROLANDAS PALEKAS://ARCHITEKTŪRA IR LIETUVOJE TURĖTŲ PRASIDĖTI NUO MINTIES

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios išvakarėse įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas šešiems šalies menininkams. Kaip jau rašė PILOTAS.LT, garbingos premijos greta kitų