SAVA ŠVENTĖ://NEBLUNKANTI IŠTIKIMYBĖ KAUNO LIEPOS 1-OSIOS TRADICIJOMS

Liepos 1-ąją visoje Lietuvoje aktyviai vyko Architektų dienos renginiai. Šiemet architektai profesinę šventę pažymėjo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kitur, kur yra architektūrai atsidavusių žmonių. Kaune Liepos 1-osios šventės pagrindiniai štrichai nesikeičia jau 2 dešimtmečius.

LIEPOS 1-ĄJĄ PAŽYMI VISOJE LIETUVOJE

Vilniaus architektai rinkosi į archifiestą „Ergolain“, klaipėdiečiai – surengė leidinio „Klaipėdos architektūra 2015“ pristatymą bei kūrybingais linksminosi buvusio dujų fabriko teritorijoje, šiauliečiai – kolegas nustebino originalia paroda „Kryptis – šiaurė“, panevėžiečiai – savo miestui padovanojo kūrybinių dirbtuvių leidinį-albumą bei žvalgė sutvarkytas Nevėžio pakrantes. Šią dieną architektūrinių atgarsių buvo girdėti net pačiuose šalies pakraščiuose – tolimuosiuose Biržuose, kur šventės išvakarėse atidaryta keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“. Pirmieji liepos 1-ąją pažymėti šalyje ėmę ir kitų miestų architektus „uždegę“ Kauno architektai, patys išliko ištikimi tradicijoms, kurios šiemet buvo itin aiškiai matomos.

Kauno architektai jau daugybę metų išlaiko savo šventės stuburą ir nepasiduoda rėmėjų ar madų diktatui. Šiemet Architektų diena Kaune vėl buvo kupina tradicijų. Šių metų liepos 1-ąją kauniečiai sugrįžo į pastaruoju metu jų jau pasiilgusią pievelę Kauno Pažaislio vienuolyno pašonėje. Būtent čia dar visai neseniai žaliavo šimtmetis, ąžuolas-galiūnas mementis pačius pirmuosius nedrąsius architektų susibūrimus. Kaunietiškų architektūrinių tradicijų šiemet, skirtingai nei pernai, nesulaužė ir lietus – nuolatinis Architektų dienos švenčių palydovas. Jis šįkart buvo itin taktiškas – vakare pasitraukęs, šventės sugadinti nesikėsino.

SVEIKINO IR PAGERBĖ KOLEGAS

Kauno architektų dienos vienas pagrindinių akcentų – Metų architekto paskelbimas. PILOTAS.LT (anksčiau – laikraštis „Statybų pilotas“) Architektų dieną Kauno Metų architektą skelbia nuo 1997-ųjų. Kaip jau rašėme, juo šiemet galų gale tapo Laikinosios sostinės visuomeninės architektūros baruose jau kelis dešimtmečius kantriai ir nenuilstamai triūsiantis architektas, žinomas kaunofilas Jurgis Rimas Palys.

Šventė Kaune prasidėjo vieno iš pagrindinių Kauno architektų dienos iniciatoriaus architekto Lino Tuleikio ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkės Astos Kiaunienės palinkėjimais.

Kaip ir kasmet buvo pagerbti ir Kauno architektai, sulaukę garbingo jubiliejaus. 85 metų jubiliejų šiemet švenčiantis nenuilstantis dr. Liucijus Albertas Dringelis pasinaudojo proga kreiptis į miestą bei kolegas iš improvizuotos architektų „tribūnos“ – Kauno architektų namų balkono.

Iškilmingai buvo paskelbtas ir Kauno architektų namų palėpės konkurso laimėtojas, kuriuo tapo vilnietis Donatas Cesiulis. Nugalėtojui atiteko 300 eurų prizas ir garbė projektą realizuoti.

NUGALĖJO DĖKA PALANKIŲ APLINKYBIŲ

Tradicinei parodai: „Architektūra: Kaunas 2016“ šiemet pateikti 35 darbai – projektai, realizacijos, koncepcijos. Beje, su darbų parodos ekspozicija dar galima susipažinti Vilniaus gatvėje priešais architektų namus bei pirmą kartą – virtualiai.

Šiemet autoriai apdovanoti 5 kategorijose. Darbus vertino architektūrinė komisija, sudaryta iš skirtingų šalies miestų architektų: Edgaras Neniškis, Vytautas Biekša, Donaldas Trainauskas, Vaida Atienė, Rasa Pumputienė, Guoda Zykuvienė (pirmininkė).

Pasak vertinimo komisijos pirmininkės, daugiausiai diskusijų sukėlė visuomeninio pastato architektūrinės realizacijos kategorija. Asta Kiaunienė, Šarūnas Kiaunė, Aurimas Lukšys, Vytautas Butkus (UAB Šarūno Kiaunės projektavimo studija) su Mažeikių muziejaus rekonstrukcija, PILOTAS.LT žiniomis, joje laimėjo tik palankiai susiklosčius aplinkybėms.

KONCEPTUALUMAS IR DRĄSA VISADA LAIMI

Projektų kategorijoje geriausiu pripažintas Dariaus Čiutos, Mindaugo Kunevičiaus ir Gintaro Kuginio konceptualus Atsinaujinančios energijos objektas Kopenhagoje, Danija. Architektų Tomo Kulešos, Aido Rimšelio, Gintauto Natkevičiaus (UAB architektų biuras „G.Natkevičius ir partneriai“) suprojektuotas kiek neįprastas Gyvenamas namas Kaune tapo geriausiu gyvenamosios architektūros kategorijoje.

Pagal architektų Gintaro Balčyčio ir Kęsto Vaikšnoro (istorinė dalis – Asta Prikockienė) projektą Istoriniame Kauno pastate įrengta Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus tapo geriausiu interjeru. Tarp visuomeninių erdvių sau lygių šįkart neturėjo drąsi Dviejų lygių sankryžos su geležinkeliu rekonstrukcija Marijampolėje (arch. Mantas Mickevičius, konstruktoriai Vaidas Mickevičius, Mindaugas Paknys).

ARCHITEKTAMS ŠYPSOJOSI IR SAULĖ

Kauno Architektų dienos „laisvąją“ dalį sudarė 2 valandų plaukimas Kauno mariomis bei architektų piknikas Pažaislio pievelėje. Su vandeniu susiję ar prie vandens rengiami architektūriniai renginiai taip pat architektų bendruomenėje jau yra įprasti. Vis dėlto kauniečiai išvyką laivu Kauno mariomis surengė pirmą kartą. Čia jie ne tik skrodė marių bangas, bet ir buvo supažindinti su Kauno marių bei jos apylinkių istorijomis.

Į savo senąją vietą sugrįžusiam architektų piknikui šypsojosi saulė. Gal todėl tvyrojo itin rami ir šilta atmosfera. Tai puiki vieta pabendrauti neoficialioje aplinkoje, užmegzti naujas pažintis, padiskutuoti apie aktualius cecho reikalus. PILOTAS.LT žiniomis, šiemet čia ne vien nekaltai dalintasi idėjomis, bet ir užgimė netikėtų konkursinių architektūrinių grupių.

SU ARCHITEKTŪRA KONKURAVO TIK FUTBOLAS

Visgi bene pagrindine vakaro tema, ko gero, buvo futbolas. Tai irgi gili tradicija. „Tarptautinio“ masto diskusijas – ar šiemet Europos vyrų futbolo čempionatą laimės vokiečiai? kur kitą sezoną žais Zlatanas Ibrahimovičius? kodėl Kauno dydžio Islandijoje yra žymiai geresnis futbolas nei Lietuvoje ? ir pan. – laikas nuo laiko nustelbdavo įvykiai iš „gyvų“ futbolo rungtinių, kurias surengti šiemet padėjo firma „Ravak“. Gana rezultatyvų  (6:4) mačą laimėjo juodieji („Blogieji“), nors antrajame kėlinyje į baltųjų („Gerųjų“) komandą įsiliejusios itin oatyrusios archfutbolo pajėgos padėjo rungtynių intrigą išlaikyti iki pat rungtynių pabaigos.

Greta nepakeičiamo teisėjo (dėdės Romo), šįkart būta ir naujokų – aikštėje siautė pastabimas būrelis dar aiškiai nearchitektūrinio amžiaus žaidėjų, kuriuos būtų galima pavadinti trečiąja Architektų dienos ir jos tradicinio futbolo dalyvių karta. Būtent tęstinumas iš kartos į kartą ir yra kiekvienos stiprios tradicijos esmė, jos gyvybingumo pagrindas. Greičiausia todėl Architektų diena Kaune, nepaisant architektūrinių vėjų įvairovės, permainingų oro sąlygų ar ekonominės bei politinės situacijos realijų, išlieka nuosekli, gyva ir svarbiausia – sava. Gal todėl architektų bičiuliavimosi ir šįkart nenutraukė nė sutemos. Vėlgi nepažeidžiant ilgamečių tradicijų.