images_phocagallery_4506_ropol_libe_1605_4506_tit2_libeskind

DANIEL LIBESKINDO “FELIČITA“://ESTRADINĖ DEŠINIOJO KRANTO ASTANIZACIJA

Praėjusio penktadienio rytą visiems architektams Lietuvoje susuko vidurius. Įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Pastato Konstitucijos 18b konkursą laimėjo Daniel Libeskind studijos projektas. Visi klausė savęs: kaip galėjo nutikti taip, kad laimėjo apskritai net nevertintinas darbas?

Konkurso recenzentu dėl nepaaiškinamų priežasčių tapęs muzikantas A. Kaušpėdas spaudoje komentavo, kad jam „šis pastatas kaip svajonė“.

Jeigu šį komentarą galima būtų nurašyti dainininko nesusipratimui, tai Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro sapalionė  vertė ieškoti raminamųjų: „Man asmeniškai labai džiugu, kad Vilniuje atsiras kitos kategorijos architektūros objektas, neabejotinai išliksiantis ateinančioms kartoms, kaip naujo požiūrio, naujos epochos architektūroje ženklas. Šis projektas pakels kartelę visiems sostinės architektūrinės kalvos teritorijoje ateityje statomiems objektams“.

Maždaug tokiais komentarais ir argumentais turėjo tenkintis visuomenė. Platesnio paaiškinimo, kodėl šis pastatas geresnis, nei kiti nebuvo. Todėl tenka parašyti viešą ir nepriklausomą Daniel Libeskind studijos Konstitucijos 18b projekto recenziją, kuri, tikiuosi, padės argumentuotai suprasti šio projekto tikrąją vertę.

Recenzija yra padalinta į dvi pagrindines dalis – subjektyvią (architektas, pastato išraiška) ir objektyvią (funkcinė pastato analizė). Dėl laiko stokos neanalizuosiu kitų konkursui pateiktų projektų, tik argumentams pagrįsti palyginsiu tam tikrus skirtingų projektų elementus.

ARCHITEKTAS IR PASTATO IŠRAIŠKA

Daniel Libeskind yra pasaulinio garsumo antrarūšė/trečiarūšė žvaigždė. Maždaug “Scorpions”, “Modern Talking” ar Al Bano & Romina Power lygio architektas dažnai rengiantis turus po postsovietines šalis.

Viskas ką apie jį žinome, tai kad laimėjo 1988 metais surengtą Berlyno žydų muziejaus konkursą ir vėliau šį pastatą realizavo. Todėl tikėtina, kad kurdamas šį projektą jis galėjo klausytis tuo metu šviežiai išleistos Al Bano & Romina Power dainos „Felicita“ ar Scorpions „Rythm of Love“.

1988 metais Niujorko Modernaus meno muziejuje taip pat buvo surengta dekonstruktyvistų architektūros paroda, kurioje tarp daugelio žymių architektų buvo ir Daniel Libeskind. Po šios parodos, daugelio joje dalyvavusių architektų stilius smarkiai evoliucionavo (juk dabar net sunku pagalvoti, kad Zaha Hadid ir Rem Koolhaas kažkada kūrė ir mąstė labai panašiai), tik ne Daniel Libeskind, kuris dabar tapo savo paties parodija. Jo architektūrinis stilius, kaip ir minėtų grupių muzika, iki šių dienų nelabai progresavo. Daniel Libeskind iki šiol groja savo geriausių hitų popuri, o publika, kad ir menkesnė, vis tiek susirenka.

Tai nėra iš piršto laužta kritika. Architekto Wikipedia puslapyje net yra atskiras skyrelis kritikai, kuriame surinkti pasaulyje puikiai žinomų leidinių ir garsiausių architektūros kritikų tekstai. Los Angeles Times architektūros kritikas Christopher Hawthorne konstatuoja visišką architekto stagnaciją: „Anyone looking for signs that Daniel Libeskind’s work might deepen profoundly over time, or shift in some surprising direction, has mostly been doing so in vain“.

Garsus New York Times architektūros kritikas Nicolai Ouroussoff kalba net ne apie stagnaciją, o praktiškai kritimą veidu į purvą: „For those who admired Daniel Libeskind’s early work, his recent trajectory has been painful to watch. After soaring to stardom in 1999 with the evocative zigzagging form of his Jewish Museum in Berlin, he has suffered humiliation in his role as master planner at ground zero.“

Būtent urbanistinis planas arba su juo įvykęs visiškas nesusipratimas, per teroro aktą nugriautų Niujorko bokštų dvynių teritorijai, buvo tas momentas po kurio Libeskind žvaigždė krito. Vystytojai jo pasiūlytą idėją pasitvarkė kaip jiems geriau, o architektas gavęs nedidelę kompensaciją užsičiaupė.

Stebint naujausius architekto projektus, galima spėti, kad šį nekilnojamo turto vystymo būdą jis toliau sėkmingai praktikuoja. Dabar jau retai galima išvysti Daniel Libeskind pirmo ryškumo architektūros žvaigždžių kompanijoje, juk Madonna nesitrina kartu su Modern Talking.

PASTATO IŠRAIŠKA

Daniel Libeskind pasiūlyta Konstitucijos prospekto 18b pastato išraiška tęsia dešiniojo kranto dubajizaciją. Jeigu kažkam šis žodis gali sukelti teigiamų asociacijų, pakeiskime jį į astanizaciją. Dešiniajame Neries krante jau dabar yra nemažai chaoso, kurį aiškiai suvokė G.Natkevičius ir R.Palekas, pasiūlę visiškai neutralius foninius dangoraižius.

R.Paleko kolektyvas žengė dar toliau ir išvis užstojo įmantrų Europos dangoraižį. Tokie poelgiai atspindi vakarietiškas tendencijas ir mąstymą – Londono Sityje numatyti nauji dangoraižiai taip pat yra visiškai ramių, paprastų formų, bando kuo mažiau konkuruoti su išraiškingais istoriniais pastatais.

Daniel Libeskind, aiškiai pasigesdamas Žaliojo tilto skulptūrų (beje kaip ir Studio Fuksas), pasiūlė Vilniui grąžinti šiek tiek slaviškos išraiškos. Pastato tūris konkuruoja su netoliese esančia Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia, tai akivaizdu palyginus su Rolando Paleko studijos darbu.

Iki pat žemės besitęsiantis šlykštaus violetinio tono stiklinis fasadas garantuoja, kad pastatas nuo pat pirmųjų centimetrų spinduliuos korporacinę biurų pastato energiją. Galite būti garantuoti, kad neatskirsite – pirmajame aukšte biurų patalpos ar restoranas. Taip pat abejonių kelia stipri, vientisa aukštybinė pastato dalis. Pirmuose šešiuose aukštuose bus įkurtas viešbutis, kurio reikalavimai langams gali skirtis nuo biurų dalies, todėl labai tikėtina, kad realybėje atsiras akivaizdus skirtumas tarp funkcijų ir stipraus vertikalumo nebeliks. Fasado išraiškos iš vakarinės Konstitucijos prospekto pusės net Palmira nesugebėtų paaiškinti. Ta fasado prielipa kompoziciškai ir funkciškai yra nepaaiškinama.

FUNKCINĖ ANALIZĖ

Pastatas yra pamautas ant Baltojo tilto ašies, vedančios į Europos aikštę. Stengiantis nepertraukti šios judėjimo krypties, pirmajame aukšte formuojamas atviras pasažas, kuris dalina pastatą į dvi dalis – žemutinę (6 aukštų) ir aukštybinę (18 aukštų). Ties šiuo pasažu maždaug ir baigiasi visos pastangos suformuoti darnią ir patrauklią aplinką visuomenei.

Aiškinamajame rašte minima, kad „žmonių su fizine negalia laisvas ir nevaržomas judėjimas užtikrinamas visoje teritorijoje“, tačiau nei plane, nei pastato vizualizacijose neįmanoma įžvelgti jokių pandusų neįgaliesiems. Vienintelė galimybė jiems keliauti per teritoriją išvengiant laiptų – kilti/leistis dviračių taku. Projektavimas žodžiais tęsiasi ir kalbant apie kitus aplinkos elementus: „pietvakarinėje sklypo dalyje numatomas atraktyvus pastato akcentas – žalioji zona su vaikų žaidimų aikštelėmis ir atviralauko infrastruktūra“. Plane net schematiškai nėra nupiešta jokia žaidimų zona, o vizualizacijose toje vietoje pavaizduoti betoniniai borteliai.

Automobilių pateikimas formuojamas iš Konstitucijos prospekto pusės. Prie viešbučio ir biurų fojė formuojama automobilių privažiavimo zona, kuri kerta formuojamą Baltojo tilto ir Europos aikštės ašį. Tai nėra idealus sprendimas, tačiau eismas šioje zonoje turėtų būti neintensyvus ir lėtas, todėl neturėtų sukelti didelių problemų pėstiesiems. Automobilių srauto organizacija kelią klausimų, ypač vienpusio ir dvipusio eismo susikirtimas posūkyje – tikrai ne idealus sprendimas. Nors aiškinamajame rašte kalbama apie 4 žvaigždučių viešbutį, pagal plane parodytą eismą, autobusų privažiavimas gali būti neįmanomas dėl staigių posūkių, ką kalbėti apie parkavimą, kurio išvis nėra. Neaišku kaip su dviračių parkavimu, greičiausiai jis yra rūsyje – niekur nėra parašyta kiek dviračiams skirta vietų.

PIRMASIS AUKŠTAS
Pirmajame aukšte pėsčiųjų pasažas skiria pastatą į dvi dalis – viešbučio fojė su restoranais ir biurų fojė su parduotuvėmis. Logiškas ir aiškus funkcinis padalinimas. Toliau – niekas neaišku.

Nei biurų, nei viešbučio dalyje nepažymėtas joks pagalbinis aptarnavimas, vadinasi, visi rakandai į viešbučio kambarius ir biurus keliaus per bendrus įėjimus ir fojė, o pagal žymėjimą plane galima suprasti, kad arba nėra jokių specialių didesnių gabaritų liftų aptarnavimui arba visi liftai yra tokie (kas būtų neracionalu). Taip pat liftų skaičius kelia klausimų, nes praktiškai visi kiti konkurse dalyvavę architektai, kurie pasiūlė analogiškas tūrines schemas – vienas žemas ir vienas aukštas pastatai (Arrow, Paleko ARCHstudija, G.Natkevičus ir partneriai), turėjo daugiau liftų, tik PLH Arkitekter pasiūlė tiek pat – po tris liftus viešbučiui ir ofisams, bet jų viešbučio planas yra nepalyginamai kompaktiškesnis nei Daniel Libeskind studijos.

Pirmojo aukšto plane išlenda dar daugiau ylų iš maišo. Aiškinamajame rašte kalbama apie panoraminę terasą: „Ši terasa atvira visuomenei, tačiau taip pat siūloma uždariems renginiams su pilno aptarnavimo galimybėmis“. Puiku, tačiau neįmanoma. Įprastai panašaus tipo pastatuose, panoraminė terasa priskiriama viešbučiams ir visas pateikimas organizuojamas per jų fojė (ar apskritai atskirą, dedikuotą įėjimą). Biurai turi griežtą lankytojų kontrolę, fiksuotą darbo laiką, kai tuo metu viešbučiai dirba visą parą ir yra atviresni visuomenei.

Šiame, Daniel Libeskind studijos projekte, viskas daroma atvirkščiai – į panoraminę tersasą galima patekti tik per biurų fojė ir tik naudojantis tais pačiais liftais kaip ir biurų darbuotojai. Kas reikštų, kad bet koks prašalaitis lengvai galėtų klaidžioti po šiame pastate įsikūrusiais biurų patalpas. Jeigu šioje terasoje sumanytų įsikurti kavinė, jos aptarnavimas komplikuotų biurų veiklą. Jeigu renginius stogo terasoje aptarnautų restoranas pirmajame aukšte – jis turėtų visas gėrybes iš virtuvės tempti per viešbučio fojė, atvirą pasažą ir biurų fojė. Apskritai, nelengva rasti planą, kuris turėtų mažiau logikos negu šis.

VIEŠBUTIS

Kambarių planas yra stebėtinai racionalus, turint omenyje įmantrią pastato formą. Tačiau pats aukšto planas, net ir matant didžiules architektų pastangas padaryti jį logišką yra painesnis už labirintą Kubriko „Švytėjime“.

Nežinia kiek laiko gali užtrukti bandymas rasti kambarį tolimajame kampe. Viešbučio aukšto plane taip pat galima išvysti pavyzdinį architektūrinį pirstelėjimą – prie vienos laiptinės pažymėtą vienintelę techninę šachtą. Būtų labai įdomu išvysti kaip per šį siaurą tarpą bus išvedžiotos visos reikalingos komunikacijos ir kaip techniniai darbuotojai galės ją pasiekti. Taip pat ši techninė šachta neegzistuoja pirmo aukšto plane, todėl kyla klausimas kam yra skirtos techninės patalpos rūsyje, jeigu jos neturi jokio ryšio su pastatu. Architektai galėjo šios šachtos išvis nerodyti, tuomet gal dar būtų galima kažkaip diskutuoti apie eskizinį projekto lygį, bet ji yra parodyta – vadinasi buvo bandoma apie kažką galvoti, neaišku tik ką.

Paprastai aukštesnės klasės viešbučių operatoriai pageidauja atskirų aptarnavimų liftų (kurių kaip aptarėme čia nėra), šalia kurių viešbučio aukštuose būtų patalpos patalynei ir kitiems rakandams. Šiame projekte yra keletas galimai tokių patalpų, tačiau labai neracionaliniai ir nelogiškai toli nuo liftų.

BIURAI

Biurų planai yra lengviausia projekto dalis. Visa esmė yra racionalus judėjimo (liftų, laiptinių) branduolys ir teisingi atstumai iki langų. Kadangi liftai jau buvo pakomentuoti, jokių techninių šachtų nėra numatyta (matyt biuruose nėra nei šildymo, nei vėdinimo, nei elektros), o atstumai nepažymėti – sunku kažką daugiau ir bekomentuoti.

IŠVADOS

Kai kas galėtų man reikšti pretenzijas dėl tokio priekabumo, tačiau jeigu LAS pirmininkas Marius Šaliamoras svaigsta, esą „šis projektas pakels kartelę“ – tuomet ieškokime tos kartelės.

Galima būtų sakyti, kad tai menkos pastabos, nes tai tik eskizinis, konkursinis projektas, tačiau kiti konkurso dalyviai pateikė žymiai detalesnius projektus su veikiančiais sprendimais.

Daug loginių klaidų D.Libeskindo projekte rodo visišką nesusivokimą ir nusispjovimą į kontekstą. Šis darbas apskritai yra žemo lygio. Visos mano pastabos buvo apie dalykus, kuriuos aukšto lygio architektai užsimerkę padarytų. Kai kurias problemas, kaip technines šachtas, viešbučio pagalbines patalpas, autobusų parkavimą nesunku išspręsti, tačiau nesusipratimas su stogo terasa, sufleruoja, kad vienintelis sprendimas bus jos panaikinimas, o fasado išraiška realizavus gali būti iš viso kita. Todėl daug elementarių klaidų, gali radikaliai koreguoti ar išvis sabotuoti projekto idėjas – net ne idėjas, o blogai nukopijuotas standartines klišes.

Jeigu jau kalbame apie pasaulinio lygio žvaigždę ir naujus pasaulinius standartus, tai galbūt ir vertinkime tuos darbus truputį akyliau, ponas Architektų sąjungos pirmininke?

Man regis, ir pats D.Libeskindas, ir jo pasiūlyta išraiška yra kažkoks “Avtoradio Diskoteka 80” koncertas dešiniajame Neries krante. Jokios nuovokos apie pasaulines tendencijas ir kontekstą. Matyt A.Kaušpėdui, M.Šaliamorui tokie koncertai primena jaunystę, gerus studentiškus laikus, ir todėl patinka. Koncerto organizatoriai garsiai džiaugiasi prikalbinę „tokią žvaigždę“ apsilankyti Gedimino kalno papėdėje.

O aš žiūriu dabar tą Al Bano 2011 metų koncertą Maskvoje ir matau Vilnių. “Žvaigždė”, apsirengęs kažkokią Kauno automobilių turgaus pardavėjo striukę, džinsus, pasirišęs šaliką, nekoordinuotai staiposi pagal fonogramą ir tik dainos pabaigoje bando užtraukti gyvai. Dėl nesuvokiamų priežasčių pradeda daryti atsispaudimus – gal nori parodyti, kad dar turi energijos. Aplink kažkokia sportinių šokių grupė. Ir – Feličita! Ką gi daugiau jis gali uždainuoti? Tai ir yra D.Libeskindas ir Vilniaus dešiniojo kranto “įvykis”…

Libeskind studijos aiškinamasis raštas

Libeskind studijos planšetai

Visi architektūrinio konkurso projektai

Pastaba: Andrius Ropolas yra jaunas architektas ir architektūros kritikas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Londone, tačiau įdėmiai ir aktyviai besidomintis architektūriniais įvykiais tėvynėje. Redakcija ne visoms autoriaus mintims pritaria paraidžiui, tačiau vertina jo pasirinktą poziciją.

Komentarai

  1. Pilnai sutinku su p. Edmundu Benečiu, nors mes ir nepažistami. Straipsnio autorius tiesiog šokiruoja savo grubiais išsidirbinėjimais, netikusiais ir blogo skonio palyginimais. Jei taip rašo išpruses meno specialistas, tai jį publikuojantiems turėtų būti gėda. Tai ne kritika – tai paskvilis.
    Galima nesutikti su komisijos nuomone (man pačiam laimėtojų eilė susidėliotu skirtingai – Arrov, PLH, Liebeskind), bet rodyti savo chamiškumą, paremtą labai abejotinais pavyzdžiais (žaliu kubikų šiukšlynu Architektų namų fone ir pan.) reiškia nusiristi iki atviro angažuotumo. Ir nėra čia jokios jaunatviškos drąsos. Tai tik daugelį metų puoselėto beveidiškumo ir Vilniaus architektūrinio įvaizdžio žeminimo rezultatas. Pakaks jau „Novotelių“, teršiančių mūsų aplinką.

  2. Gerbiami kolegos, zinoma, mes uzsipuolem Libeskinda,bet, jai paziuresim i visus likusius konkursinius darbus, tai, bent jau sitame konkurse nebuvo nei vieno darbo, kuris butu ko nors vertas, visi pritemti,paskubom ikisti,jokiu nauju ideju,atlikti ivairiu gupiu, bet prabegomis,stampavimo principu, is esmes – nei vienas darbas negaletu buti nominuotas i 1 vieta, kaip pavyzdinis ir isrinktas kaip geriausias, tiesiog, visi – prasti …! Tokiais atvejais, konkursas turetu buti skelbiamas is naujo…! O tai, kad komisuja vis tik isrinko viena, kuri siuo metu visi ir svarstome,o nesugebejo paziureti objektyviai ir nubraukti visus darbus, tai, matyt , butu jau kitas klausymas…!?

  3. Viskas gerai, reikia tokių straipsnių, gal net drąsesnių negu Andriaus Ropolo, o kad š…… išrinko tai tiesa, kažkas su komisija netvarkoje. O dėl Ropolo tai skaitykite jo tinklaraštį http://archata.lt/

  4. Mielas kolega, papildykite prašau savo „chamų sąrašą“ http://www.pilotas.lt/index.php/lt/pozicija/item/4510

  5. Jei jaunas architektas ir architektūros kritikas Andrius ROPOLAS, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Londone, galvoja, kad tokia jo rašinėlio Statybų pilote apie Vilniuje įvykusį konkursą, jo rezultatus, A. Kaušpėdą, M. Šaliamorą, D. Libeskind, “Scorpions”, “Modern Talking”, Al Bano & Romina Power, Kauno automobilių turgaus pardavėją ir daugelį kitų, šiuo metu negyvenančių ir nedirbančių Londone, viešoje erdvėje turinys ir forma yra objektyvūs, kritiški ir „kieti“, po kurio Lietuvą turėtų nušviesti išminties,gėrio bei galutinio praregėjimo šviesa, turiu Jus nuvilti, pone ROPOLAI. Jūsų a la muzikinio – estradinio opuso tekstas apie „muzikantą A. Kaušpėdą“, „Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro sapalionę“, „antrarūšę/trečiarūšę pasaulinio garsumo žvaigždę Daniel Libeskind“ yra viešas ir elementarus chamizmas, todėl darau išvadą, kurią ir paviešinu: Jūs, pone ROPOLAI, esate CHAMAS.
    P.S. Noriu atsiprašyti tų, kurie, neprisistatydami virtualioje erdvėje, puls mane sudirbinėti. Nevarkit – nediskutuosiu. Net neskaitysiu.

  6. Sunku patikėti, kad čia dar esama tų „būkim mandagesni“, „būkim tylesni“ nebarkim kolegų ar panašaus briedo. Net tuomet, kai jiems akivaizdžiai tašo Libeskindškus kuoliukus ant galvos. Tokie labai patogūs. Ypač kai reikia ką nors prastumt.

  7. Sutinku dėl kaimietiško mentaliteto. Jį turintys žmonės dažnokai jaučiasi antrarūšiai, dėl to iš paskutiniųjų stengiasi demonstruoti savo nekaimietiškumą. Garsiai kalba, naudoja maksimum madingo žargono, ypač angliško, mėgsta rengtis ryškiai, blizgančiai, ryškūs kvepalai ir vakarinis makijažas, nepaisant dienos meto. Pagal tą patį principą renkasi ir architektūrą. Kad būtų didelė etiketė, brendinis vardas ir daug blizgančių navarotų. Libeskindas tarp tokių, kaip lapė tarp vištų.

  8. Susidaro įspūdis,kad kartais kaimietiško mąstymo standartai trukdo pripažinti,kad nugalėjo miesto kultūrą atstovaujantis darbas.

  9. užtenka to vyniojimo į vatą ir tylėjimo susidūrus su bet kokia problema. visais įmanomais klausimais archsąjungytė arba tyli arba tyli. gerai vat, kad jaunimas bent jau nebijo pasakyti, kad viską mes matom ir suprantam. ir nereikia pykti ant sakančių tiesą, nes meluojantys ir pataikaujantys to pykčio labiau nusipelno.

  10. Koks nemalonus straipsnis, jei autorius nebutu dalyvaves konkurse, gal maziau tos bjaurasties butu.
    Sutinku, sprendimas kiek pasenes ir labai eskiziskas.
    Man idomiausi ARROV ir KOKO darbai, o Lietuvos „zvaigzdems“ reiktu zymiai geriau jausti turiu proporcijas.

  11. Kol kas dar neskaičiau nei straipsnio, nei komentarų. Stengiuosi pasisakyti be nuomonės formuotojų. Pagal pavadinimą ir anonsą galima pagalvoti, kad nugalėjo „nevertas“, „nevertintinas“ ir dar anoks darbelis. Deja, nepritarsiu. Man patiko. Prizininkų trejetas galėjo, mano manymu, būti ir kitoks, bet toks šviežias aukštybinis, siluetinis darbas dešiniajame Neries krante – bus į temą.
    P.S. O, vat, lietuvaičių kubiukai, deja, ir nuvylė, ir, dovanokit, truputį kita lyga…

  12. visa libeskindo architektūra yra „pikta“, todėl reakcija į šitą kūrinį natūraliai pikta. Šiaip, tai matėsi, kad iš tokios komisijos, kur vien valdininkai ar valdininkai-architektai, gero rezultato laukti nereikėjo.

  13. Libeskindas vis tik nera jau toks prastas architektas, kaip cia bandoma ji pavaizduoti. Architekturine israiska kiekvieno architekto skirtinga ir zinoma gali ne visiems patikti. Bet islaikyti mandagu tona apibudinant kolegu darbus yra privalu, nes taip galima nusiristi i zemiausia kritikos lygmeni. Tuo labiau neetiska nepagarbiai kritikuoti kolegas praktikuojantiems architektams. Gal geriau irodykim darbais kas yra gerai architekturoje.

  14. O kiek frustracijos ir pykčio! Straipsnis visiškai neobjektyvus ir argumentacija neesminė, nieko nekalbama apie pačią idėją, o apie funkcinius ir detalių niuansus, kurie amatininkų tikrai bus sutvarkyti. Tiesa, dar prieš tai paaiškinama, kad Kaušpėdas ne architektas, o architektūrinė žvaigždė-trečiarūšė(suprask, jau iš esmės nieko gero negali pagimdyti).O tada ištraukiami argumentai, kad tai įrodyti. Kitų žeminimas ir nemokėjimas susitaikyti su pralaimėjimu-štai ir viskas, ką galima pasakyti.Liūdna, kolegos!

  15. Manau,tas straipsnelis-tik paaugliškų emocijų kratinys. Nors man labiau patiko ARROW ir KOKO koncepcijos,Libeskind ir Fuksas darbai yra meistriški.

  16. Objektivus ir teisingas ivertinimas, nesigilinant i detales,kurios, duotoju momentu ir nera svarbios…!
    Gerai, kad yra zmoniu, kurie sugeba ivertinti situacija pasaulinio,modernaus poziurio atzvilgiu, kitu atveju, beliktu tenkintis tik Felicita, kuria bandoma groti ir kituose objektuose…!
    Tik ar neperdidele to kaina , aukoti Vilniu uz kazkieno asmenines sampratas ir simpatijas,gerai buvo pasakyta, po Kazachu ambasados, Zverynas iki siol neatsigauna, o po atliktos Felicitos, gali ir visa Lietuva pradeti merdeti…!

  17. Dėkui už jūsų nuomonę.
    Jums, beje, yra skirta pastaba straipsnio pabaigoje. Manau, kad PILOTAS ir toliau laikysis nuostatos publikuoti straipsnius pagal argumentaciją ir motyvus, o ne pagal antpečius, amžių ar svorį visuomenėje. Beje, netrukus publikuosime ir daugiau architektų nuomonių „Lordų konkurso“ tema.
    su pagarba, Audrys Karalius, redaktorius

  18. Atrieda zombiai atidunda

  19. Astanizacija nelabai tinkamas terminas, nes Astana nuosekliai realizuojama pagal K.Kurokawos planą. Ten pagrindinis architektas N.Foster, kuris daro gerą architektūrą (pvz. piramidė). Urbanistinė koncepcija (be abejo ne europietiška) negali būti prilyginta Vilniaus chaosui ir dėl užmojo (ne tas mastas.pvz., Chan-Shatyr), ir dėl meninės kokybės. Astana viską pastatė per 15 metų, Vilnius savo naujojo centro urbanistinę idėją pribaigė vienu ypu.

  20. Oho kiek neapykantos ir pykcio.
    Tai tik dar karto parodo, kad architektai yra per daug emociskai nestabilus, kad organizuoti architekturinius konkursus.
    Pyktis, asmeniskumai, neapykanta. Manau LAS turetu ngrineti autoriu etikos komisijoje, juk etikos kodekse minima pagarba kolegoms.

  21. Mano nuomone,nugalėjo meistriškas darbas. O dėžučių ,stačių ir gulščių čia jau užtenka. Vilniui svetimas stačiakampiškumas ir plane ir siluete.

  22. Labai smagu skaityti, o pavadinimas – tiesiog topas. Ir teisingas. Tikrai kur kas taikliau pasakyta, negu kokio „laaaabai patyrusio“ :-). Laukiam naujų straipsnių. Sėkmės

  23. Gerb. Redaktoriau,prašau, nenusileiskime iki paaugliškų epitetų lygio,juk Pilotas.lt solidus profesinis tinklalapis-mano nuomone,reikėtų išklausyti patyrusių architektūros žinovų įžvalgų.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

viesb_vn_170500_e03_xxx

KONSTITUCIJOS PR. STATYBOS: 8 aukštų viešbučio architektūra – nutylima

2017 gegužės 115 KomentaraiArtūras Karka

Ką tik Norvegijos nekilnojamo turto plėtros bendrovė „Linstow AS“ pristatė viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ naujo pastato projektą. Pagal vilniečio architekto Sauliaus Mikšto projektą 8

zlota_pl_170300_e02_xxx

VARŠUVOS AUKSINIS: Atidarytas prabangus 192 m dydžio D.Libeskindo bokštas

2017 kovo 313 KomentaraiPILOTAS.LT

Pastaruoju metu Vilniuje aktyviai projektuojantis architektas Danielis Libeskindas dažnas svečias ir kaimyninėje Varšuvoje. Pagal iš Lenkijos kilusio JAV architekto projektą pačioje Varšuvos širdyje ką tik

images_straipsniu_foto_4515_libes_vn_160500_e01_xxx

MIESTO LIBESKINDIZACIJA://7 ŽINGSNIAI PRADEDANČIAJAM MERUI

Tiems, kam atrodo, jog tai, kas vyksta Vilniaus Dešiniajame krante, yra lemtingas architektūrinis epizodas, kai į senamadiškų vietos architektų bandomą apsaugoti savo rinką nuo gaivių

images_straipsniu_foto_4510_tit_indenas

ARCHITEKTŪRINIS RENTGENAS://KETURI EKSPERTAI APIE “LORDŲ” KONKURSĄ VILNIUJE

  Esame tikri – šiandieną architektuomenė ošia aplink kviestinį tarptautinį architektūrinį „Lords“ konkursą Dešiniajame krante ne todėl, kad „nemokame pralaimėti“ (anot dresuotų heiterių) arba nepakankamai

images_phocagallery_4506_ropol_libe_1605_4506_tit2_libeskind

DANIEL LIBESKINDO “FELIČITA“://ESTRADINĖ DEŠINIOJO KRANTO ASTANIZACIJA

Praėjusio penktadienio rytą visiems architektams Lietuvoje susuko vidurius. Įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Pastato Konstitucijos 18b konkursą laimėjo Daniel Libeskind studijos projektas. Visi klausė savęs:

images_phocagallery_4496_libes_lord_1604__tit3_studiolibeskind 6

KUR TAVO APLODISMENTAI, VILNIAU?// “LORDUS” GRAŽIAUSIAI PADARĖ D.LIBESKINDAS

Norėjote architektūrinio konkurso? Konkursą gavote. Norėjote aukštos prabos architektūros erogeniniame Vilniaus taškelyje? Gavote: pagal CV, laureato praba itin aukšta. Norėjote darnos, harmonijos ir pagarbos Dešiniojo

images_straipsniu_foto_4483_vilni_091000_e01_bra

„LORDAI“ PASIRINKO KONKURSINĮ KELIĄ://DEŠIMT PROJEKTŲ DEŠINIAJAME KRANTE

Kaip skelbia Lietuvos architektų sąjunga, verslo centre „K29“ jau veikia tarptautinio kviestinio architektūrinio konkurso „Multifunkcinis kompleksas Konstitucijos pr. 18B Vilniuje“ darbų ekspozicija. Konkurse iš viso

images_straipsniu_foto_4483_vilni_091000_e01_bra

NAUJI VILNIAUS BIURAI:// TARPTAUTINIO ARCHITEKTŪROS KONKURSO DARBŲ PRISTATYMAS

Naujojo biurų ir viešbučių komplekso Vilniaus dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte, architektas renkamas kviestiniame uždarame tarptautiniame konkurse. Tai pirmasis konkursas Lietuvoje, kurį privatūs investuotojai rengia

images_pulsas_foto_4473_vilni_pa_110300_e01_bra

VILNIAUS PLĖTROS PERSPEKTYVOS://DISKUSIJA SU VYR. ARCHITEKTU M.PAKALNIU

Vilniaus miesto urbanistinė plėtra neišvengiamai yra susijusi su Neries kairiuoju bei dešiniuoju krantais bei pakrantėmis. Šį kartą plėtros tema bus gvildenama akademinėje aplinkoje – Vilniaus

images_pulsas_foto_4094_libes_po_151000_e01_xxx

MMC MUZIEJUS://PRISTATOMA ARCHITEKTO DANIELIO LIBESKINDO VIZIJA

PILOTAS.LT jau rašė, jog Vilniuje jau senokai planuojamą MMC muziejų projektuoja  pasaulinio lygio architektūros žvaigždė dekonstruktyvistas Danielis Libeskindas. Šiandien pirmą kartą buvo galima susipažinti su

images_pulsas_foto_4094_libes_po_151000_e01_xxx

MODERNAUS MENO CENTRAS://MUZIEJŲ PROJEKTUOJA DANIELIS LIBESKINDAS

Modernaus meno centras (MMC) ką tik pasidalino netikėta žinia, jog MMC muziejų projektuos pasaulinio lygio architektūros žvaigždė dekonstruktyvistas Danielis Libeskindas. Skelbiama, kad firma „Studio Libeskind“,

images_phocagallery_4038_lords_vaut_1509_4038_tit-1_lords bc

VILNIAUS EKSPERTAI NEPRITARĖ://LORDŲ BIURŲ PROJEKTAS PASIŲSTAS TOBULINTI

Kaip žinia, investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management” valdomas investicinis fondas „Lords LB Special Fund I“ sumanė pačiame Vilniaus centre pastatyti stambų biurų centrą Konstitucijos

images_phocagallery_4026_lords_viln_1509__tit-2 lords_02

PADORUMAS NEBEMADINGAS://VILNIUJE Į ANKŠTĄ DEŠINĮ KRANTĄ BRUKASI LORDŲ MASYVAS

Vilniuje laukiant sankryžoje žalios šviesos neretai priešais, tiesiog į sankryžos erdvę, užlenda koks storas-juodas-bumsintis BMW. Jam galima, nes jis taip mano. Visi niršta, bet tyliai.

images_phocagallery_3453_libes_svyt_1412_3453_libes_vn_141200_e05_xxx

VILNIAUS ŠVYTURYS://DANIELIS LIBESKINDAS PADĖS KURTI TURIZMO TRAUKOS CENTRĄ

PILOTAS.LT jau skelbė apie žinomo architekto Danielio Libeskindo paskaitą Vilniaus dailės akademijoje. Neseniai paaiškėjo pagrindinė architektūros meistro apsilankymo Lietuvos sostinėje priežastis – kartu su savivaldybe

images_straipsniu_foto_3446_libes_pl_141200_e02_xxx

VIEŠI ARCHITEKTŪROS ŽVAIGŽDĖ://DANIELIO LIBESKINDO PASKAITA VILNIUJE

Žinomas Amerikos architektas, dekonstruktyvistas Danielis Libeskindas (Daniel Libeskind) vėl lankysis Lietuvoje. Šį penktadienį Vilniaus dailės akademijos studentams bei kitiems besidomintiems šiuolaikine architektūra meistras skaitys atvirą

images_phocagallery_2945_mikro_biur_1402_2945_mikro_e04

KAUNO SAVANORIŲ ETAŽERĖ://ANT ŽALIAKALNIO ŠLAITO ˜– BIURŲ STAČIAKAMPIS

Patraukli teritorija Kauno Savanorių prospekte priešais masyvų Radijo gamyklos tūrį neužstatyta išsilaikė per visą praėjusio dešimtmečio statybų bumą. Tačiau laikas urbanistinėms permainoms šioje automobilių parkavimui

images_phocagallery_2478_quadr_1306_2478_e05_xxx

DEŠINYSIS KRANTAS ATGIMSTA://KONSTITUCIJOS PR. KYLA NORVEGŲ „QUADRUM“

Vilniaus Konstitucijos prospekte po kelių metų pertraukos pradėtos didžiulės statybos. Vietoje, kur dar visai neseniai akis badė „Inturisto“ viešbučio griaučiai, statomas 70.000 m² ploto modernus

images_phocagallery_2339_aukty_viln_1303_2339_auksty_vn_130300_e04_xxx

VILNIAUS DEŠINYSIS KRANTAS://PLANUOJAMI NAUJAS DANGORAIŽIS IR KONKURSAS

Vilniaus dešiniajame Neries krante, naujajame miesto centre bręsta naujas aukštaūgis pastatas. Naują kompleksą su aukštybiniais pastatais 0,7 ha teritorijoje planuoja nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“.

images_phocagallery_2193_beebo_sist_1301_2193_beebo_mo_130100_e01_xxx

BIURAS TUŠČIOJE VIETOJE://MOBILIOSIOS DARBO VIETOS „BEEBOX“

Biurą įsirengus neįprastoje vietoje ar visai tuščioje patalpoje, dažnai galima įsikurti ne vien pigiau, bet ir stilingiau. Olandų dizaino firma „Buro Beehive“ įgyvendinti tokią idėją

images_pulsas_foto_1612_arena_kn_110900_e01_BRA

IR KONCERTAI, IR VAIZDAI//„ŽALGIRIO“ ARENOJE ĮSIKURS BRITŲ KOMPIUTERISTAI

Pačiame Kauno centre Nemuno saloje pernai pastatytoje „Žalgirio“ arenoje (arch. E.Miliūnas, A.Bublys, A.Ramanauskas ir kt.) nuo šiol vyks ne vien įvairios sporto batalijos, koncertai, šou

images_phocagallery_1586_konst_biur_1202_1586_1v_e04

DANIŠKAS SŪKURYS//BAIGĖSI BIURŲ KOMPLEKSO KONSTITUCIJOS PR. KONKURSAS

Ką tik pasibaigė kviestinis A klasės biurų komplekso Vilniaus Konstitucijos prospekte architektūros idėjų konkursas. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga (LAS), nugalėtojais išrinkti Danijos firmos „PLH

images_phocagallery_1492_senuk_natk_1201_1492_senuk_kn_1201_e05_xxx

STATYBŲ STATISTIKAI PAGERINTI//PRIE „MEGOS“ KYLA 17.000 M² „SENUKŲ“ BIURAI

Užsitęsus ekonomikos krizei, didesnių statybų privačiame sektoriuje beveik nebevyksta. Ką tik pradėti realizuoti kelerius metus puoselėti planai greta Kauno prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ įkurdinti

images_pulsas_foto_1256_mmc1v_ko_110600_www_e01

MODERNAUS MENO CENTRUI – NACIONALINIS STATUSAS

Viešoji įstaiga „Modernaus meno centras” Vilniaus Neries dešiniajame krante planuoja šiuolaikišką muziejų – Modernaus meno centrą (MMC). Vasarą MMC architektūros idėjų konkursą bei 50.000 litų

images_pulsas_foto_1252_desin_vn_111000_e01_xxx

VILNIAUS EKSPERTAI://IŠRYŠKĖJO KONSTITUCIJOS PR. IŠKLOTINĖS CHARAKTERIS

Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga (LAS), Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba (VAUET) nagrinėjo Vilniaus sklypo Konstitucijos pr. 14 ir gretimos teritorijos detalųjį planą ir projektinius pasiūlymus

images_pulsas_foto_techn_vn_110400_bru_e01

SAVIVALDYBĖ PRIEŠ KPD://SOSTINĖS VALDŽIA NORI SOLIDŽIOS KOMPENSACIJOS

Pastaruoju metu dažni privataus verslo ir Kultūros paveldo specialistų konfliktai Vilniuje ėmė įgauti bendramiestinį ar net valstybinį atspalvį. Mat Vilniaus miesto savivaldybė, ką tik į