images_straipsniu_foto_4346_tit2_basan_160200_e01_xxx

KANTRUSIS LIETUVIS://KUR VILNIUS PRIIMS PAMINKLĄ DAKTARUI JONUI BASANAVIČIUI?

Tautos patriarchas yra prasitaręs, kad nepriklausomos Lietuvos paskelbimas iš tiesų nebuvo jo tikslas. Daktaras Jonas Basanavičius ir kiti aušrininkai savo misiją matė kantriame ir nuosekliame triūse, iš istorijos skeveldrų rekonstruojant lietuvį, lietuvišką kultūrą ir Lietuvą…

Kantriojo lietuvio ir bendražygių titaniškos pastangos, palankioms aplinkybėms susiklosčius, gana greitai atvedė prie pergalės. Daktaro Jono Basanavičiaus vedami 20 signatarų 1918 vasario 16 Vilniuje pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Vilnius svarbiausio daktaro nepamiršo, tik nerado jam laiko…

26 nepriklausomybės metai sostinei buvo nesibaigiantis rūpesčio, plėtros, modernizavimosi ir integravimosi maratonas. Ne Basanavičius galvoje XXI amžiaus Vilniui.

Tik tuomet, kai Nepriklausomybės 100-metis  priartėjo per nemandagų dviejų metų atstumą, Vilnius desperatiškai puolė rūpintis paminklo dr.J.Basanavičiui reikalais. Su jau tradiciniais paminklostatybiniais nuomonių išsišakojimais, garuojančiomis kompetencijomis ir kitais veiklos įmitavimo purslais.

Kadangi šiandieną Vilniaus miesto taryba 23-iuoju klausimu svarsto vietos dr. Jono Basanavičiaus paminklui parinkimą, palinkėkime gerb.deputatams suprasti, suvokti ir susitarti, kad gėdinga dėmė nebesiplėstų ant reprezentacinio sostinės munduro…

Vilniaus meras  Remigijus Šimašius prieš kurį laiką sudarė nedidelę darbo grupę, kuri turėjo išnagrinėti po viešąją erdvę šaudančias nuomones ir pasiūlyti miesto tarybai, kurioje sostinės vietoje derėtų įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą.

Vilniaus Tarybos narių darbo grupė: kultūrologas Darius Kuolys, vicemeras Gintautas Paluckas ir mokytoja Aldona Šventickienė peržvelgė visas diskusijose išsakytas nuomones, išnagrinėjo išdėstytus argumentus ir pateikė išvadas.

PAMINKLO DR. J.BASANAVIČIUI PASTATYTI DARBO GRUPĖS IŠVADOS

Darbo grupė, išnagrinėjusi iki šiol vykusiose diskusijose dėl paminklo Jonui Basanavičiui pateiktus argumentus, susipažinusi su Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos argumentais, siūlo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai:

1. Skirti Jono Basanavičiaus paminklui aikštę priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.

2. Paminklui pastatyti šioje vietoje skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

Tokį siūlymą darbo grupė grindžia šiais argumentais:

1. Paminklą Jonui Basanavičiui dera statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, nes ši miesto erdvė glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine Jono Basanavičiaus veikla.

2. Iš trijų vietų Vilniaus senamiestyje, kuriose siūlyta statyti paminklą Jonui Basanavičiui (aikštė priešais Filharmoniją, aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje, K.Sirvydo skveras), tiek istoriniu, kultūriniu, tiek ir urbanistiniu, architektūriniu požiūriu labiausiai tinkama yra vieta priešais Filharmoniją.

3. K.Sirvydo skvero vieta, siūlyta Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro, akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo: darbo grupei nepavyko atrasti nė vieno architekto, manančio, kad šį skverą būtų galima sėkmingai pritaikyti Jono Basanavičiaus paminklui. Architekto Augio Gučo siūlyta aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje neatrodo priimtina istoriniu ir kultūriniu žvilgsniu žvelgiant: Jono Basanavičiaus paminklas šiuo atveju stovėtų Rusijos imperijos architekto Nikolajaus Čiagino statinio – Šv. Paraskevijos cerkvės – fone.

4. Aikštė priešais Filharmoniją, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, yra ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė. Ji – iškalbinga Jono Basanavičiaus svarbiausio politinio darbo liudininkė. Būtent Jonas Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui. Būtent šioje Vilniaus erdvėje, Jono Basanavičiaus iniciatyva, buvo susieta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, senosios mūsų valstybingumo tradicijos su būsima demokratine Lietuvos Respublika, moderniu politiniu tautos gyvenimu.

5. Aikštė priešais Filharmoniją yra iškirtinė urbanistiniu, architektūriniu požiūriu. Tai ypač reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta, esanti šalia sakralios erdvės – Aušros vartų. Šią vietą supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai.

6. Priešais Filharmoniją susiformavusi erdvė, daugumos architektų nuomone, yra optimalių parametrų paminklui statyti.

7. Norint deramai įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą ir tam sutelkti geriausias kūrybines skulptorių ir architektų pajėgas, būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

ARCHITEKTAS ALGIMANTAS NASVYTIS PRITARIA

Žymus architektas, Vilniaus miesto garbės pilietis Algimantas Nasvytis mąsto panašiai, kaip ir D.Kuolio darbo grupė. Metras taip pat pateikė argumentus, kodėl paminklą dr.Jonui Basanavičiui Vilniuje derėtų statyti priešais Nacionalinę filharmoniją.
Pirma, vieta priešais Filharmoniją yra išskirtinė Vilniaus erdvė. Tai ypatingai reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta: čia Aušros Vartų gatvę kerta Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvės, jungiančios Aušros vartus, miesto rotušę, Šv. Kazimiero, Šv. Teresės, Visų Šventųjų bažnyčias, buvusius Subačiaus ir Rūdininkų vartus.

Tai vieta, esanti priešais išskirtinės istorinės reikšmės rūmus – buvusią Miesto salę, kurioje vyko Didysis Vilniaus Seimas.

Be to, ši erdvė yra pusiaukelėje tarp Katedros ir Rasų kapinių – dviejų svarbiausių tautos nekropolių.

Aikštę supa formos atžvilgiu reikšmingi fragmentai: Bazilijonų vartai, Pasažo arka, Šv. Kazimiero gatvės arka. Kartu tai yra ir Vilniaus „auksinio trikampio“ sakralus kampas („auksinį trikampį“ sudaro trys miesto gatvių linijos: Vokiečių-Vilniaus gatvių linija, Pilies-Didžiosios-Aušros Vartų gatvių linija ir šias linijas jungianti Gedimino prospekto atkarpa).

Antra, priešais Filharmoniją po karo susiformavusi erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti.

Trečia, ypatingai svarbus šios vietos veiksnys yra Aušros vartų artuma: šioje vietoje pastatytas paminklas bus nuolat daugelio žmonių matomas, nes tai miesto svečių ir turistų bene lankomiausia vieta.

Ketvirta, kad šioje išskirtinėje miesto erdvėje būtų sukurtas tinkamas paminklas Jonui Basanavičiui, yra būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

Belieka tikėtis, kad Vilniaus miesto taryba išgirs šiuos argumentus, kuriuos užginčyti būtų ne tik be galo sunku, bet ir nėra nė menkiausios priežasties…

Redakcijos pastaba 2016.02.24. Vilniaus miesto taryba pritarė Darbo grupės variantui: Už – 24, Prieš – 13, Susilaikė – 6. Paminklas daktarui Jonui Basanavičiui bus pastatytas Vilniaus senamiestyje, aikštelėje priešais Filharmoniją.

Komentarai

  1. Sveikinu miesto taryba. Puse darbo padaryta, isrinkta logiska ir architekturiskai geru parametru, dvasinga erdve Basanaviciui. Belieka skulptoriams nepasisiukslinti. Gero konkurso!

  2. Ką jau ką, o paminklus mėgstam statyti. Kai kurie jų primena kažkokius balvonus. Pvz. V. Kudirkai, karaliui Mindaugui. Jų autoriai neturi jokio supratimo apie skulptųros meną. Baisu žiųrėti į tokius „darbus“.865kb

  3. Ir Maskvos namai Vilniuje randasi ,berods,be didesnių diskusijų.

  4. Manau,nepriimta taip galvoti,bet kai kas,matyt, norėtų,kad taip būtų galvojama.

  5. Ačiūdie vilniečiai žingsnį žengė.
    Ką tik Vilniaus miesto taryba pritarė D.Kuolio grupės variantui. Už – 24, Prieš – 13, Susilaikė – 6.

  6. priimta galvoti, jog tarpukario Lietuva yra Kauno reikalas. tai didele logine Vilniaus klaida. jeigu nebutu didziojo seimo 1905, nebutu jokios nepriklausomybes ir jokio smetoninio Kauno. Vilnius turi aibe skolu ikitarybinio meto valstybingumo procesui. ne tik Basanaviciaus paminkla, kaip cia pamineta.

  7. Didžiojo Vilniaus Seimo prezidiumo nariais buvo ir Antanas Smetona,Kazys Grinius,vėliau tapę Lietuvos prezidentais. Manau ir jų atminimas Vilniuje taip pat turi būti pagerbtas.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Grenfell Tower

PAMOKANTI GAISRO ISTORIJA: „Grenfell“ bokšto tragedijos buvo galima išvengti

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, reaguodamas į „Grenfell“ bokšto gaisro Londone padarinius, kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. Šiame rašte reikalaujama, kad kuo greičiau būtų peržiūrėti

images_straipsniu_foto_4415_basan_vn_160300_e01_xxx

PAMINKLAS TAUTOS PATRIARCHUI: Paskelbtas atviras idėjų konkursas

Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė ilgai lauktą konkursą sukurti ir pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Atvirame konkurse ji pakvietė dalyvauti kūrėjų (architektų, skulptorių)

images_straipsniu_foto_4515_libes_vn_160500_e01_xxx

MIESTO LIBESKINDIZACIJA://7 ŽINGSNIAI PRADEDANČIAJAM MERUI

Tiems, kam atrodo, jog tai, kas vyksta Vilniaus Dešiniajame krante, yra lemtingas architektūrinis epizodas, kai į senamadiškų vietos architektų bandomą apsaugoti savo rinką nuo gaivių

images_straipsniu_foto_4415_basan_vn_160300_e01_xxx

APSISPRENDĖ DĖL J.BASANAVIČIAUS PAMINKLO://RENGS ATVIRĄ IDĖJŲ KONKURSĄ

Vilnius, atrodo, pagaliau galutinai apsisprendė ir nutraukė užsitęsusias diskusijas dėl paminklo dr. Jonui Basanavičiaus vietos. Sostinės Tarybos sprendimu, šis paminklas Vilniuje bus pastatytas naujai formuojamoje

images_pulsas_foto_4375_lukis_vn_110300_e01_bra

XVI A. VILNIAUS UOSTAS://DR. E.MEILAUS PASKAITA APIE NEŽINOMĄ LUKIŠKIŲ ISTORIJĄ

Vilniui niekaip nesisekant rasti deramo Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendimo, galbūt verta būtų atsigręžti ir į menkai žinomą šios sostinės vietos istoriją. Mat XVI amžiuje Lukiškės

images_straipsniu_foto_4346_tit2_basan_160200_e01_xxx

KANTRUSIS LIETUVIS://KUR VILNIUS PRIIMS PAMINKLĄ DAKTARUI JONUI BASANAVIČIUI?

Tautos patriarchas yra prasitaręs, kad nepriklausomos Lietuvos paskelbimas iš tiesų nebuvo jo tikslas. Daktaras Jonas Basanavičius ir kiti aušrininkai savo misiją matė kantriame ir nuosekliame

images_straipsniu_foto_4336_lukis_vn_160200_e01

KOMUNALININKŲ BALIUS://5000 KVADRATŲ KIETOS DEMOKRATIJOS LUKIŠKIŲ AIKŠTEI

Kas neturite nuomonės Lukiškių aikštės klausimu – meskite į mane akmenį. Nenustebau, tylu… Štai ir Vilniaus meras R.Šimašius dar nespėjus suvynioti vasario šešioliktinių vėliavų paskelbė

images_pulsas_foto_4308_basan_pa_160200_e01_xxx

VARGAS DĖL VIETOS://DĖL J.BASANAVIČIAUS PAMINKLO NUSPRĘS IKI VASARIO 19-OSIOS

Kaip jau rašė PILOTAS.LT, 2017-aisiais minėsime lietuvių tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus mirties 90-metį, o dar po metų – Lietuvos valstybingumo, kuris be Jono Basanavičiaus

images_pulsas_foto_4160_basan_po_151100_e01_xxx

J.BASANAVIČIAUS PAMINKLAS://KOMISIJA REKOMENDUOJA STATYTI K.SIRVYDO SKVERE

2017-aisiais minėsime lietuvių tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus mirties 90-metį, o dar po metų – Lietuvos valstybingumo, kuris be patriarcho Jono Basanavičiaus yra neįsivaizduojamas, šimtmetį.

images_phocagallery_2568_laisv konk_PAV_2568_titjpg

TAS SPRANGUS ŽODIS LAISVĖ://KULTŪROS MINISTERIJOS KONKURSINIAI NUOTYKIAI

Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo

LAISVĖS PAMINKLO KONKURSAS://LAIMĖJO V.GYLIKIO KOMANDOS PROJEKTAS

Tautos dvasia (1-oji vieta; autoriai V. Gylikis, V.Hansell, R.Švedaitė

LAISVĖS PAMINKLO KONKURSAS://LAIMĖJO V.GYLIKIO KOMANDOS PROJEKTAS

Kultūros ministerija surengė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkursą. Ką tik atplėšti konkurso vokai su autorių vardais bei paskelbti

images_phocagallery_2497_Luk_Lais_proj_foto_2497_tit_Laisve Luk

LAISVĖS PIRKIMAS SU VAROVAIS://KULTŪROS MINISTERIJA TYČIOJASI IŠ AUTORIŲ

Dar niekada Lietuvoje Laisvė nebuvo šitaip ištąsyta, išbiurokratinta, pažeminta ir devalvuota, kaip šiandien. Tam neprireikė jokios okupacinės kariuomenės ar nuožmaus spectarnybų desanto. Pasirodo, visą nešvarų

images_phocagallery_2325_Grunskis_pav_2325_Laisves kelias_tit

PAMINKLAS LAISVEI://ERDVĖS IR DAIKTO DILEMA ŠIUOLAIKINIUOSE KONTEKSTUOSE

Laisvės ir nepriklausomybės įamžinimas Lietuvos viešose erdvėse tapo akivaizdžia problema, kurią nutylėti jau nebemandagu bent jau dėl dviejų aspektų. Laisvės įpaminklinimas skulptūriniu ir architektūriniu požiūriu

images_straipsniu_foto_2123_lukis_vn_110300_e01_BRA

ĮTEISINO PASKIRTĮ IR PARKINGĄ://PATVIRTINTAS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS DETALUSIS

Vilniaus miesto savivaldybės taryba neseniai patvirtino Lukiškių aikštės detalųjį planą. Šiuo dokumentu įtvirtinta aikštės visuomeninė paskirtis, nustatytos aikštės ribos, numatyta, kad ateityje po aikšte galėtų

images_straipsniu_foto_2055 Lukiskiu a _tit

LAISVĖS INVENTORIZACIJA//PENKTASIS KONKURSAS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE RAMYBĖS NEŽADA

Ilgai lauktas ir dar ilgiau įvairiausiose instancijose styguotas konkursas Lietuvos laisvės kovų monumentui Vilniaus Lukiškių aikštėje sukurti prieš kelias dienas pasiekė bejausmes Centrinio viešųjų pirkimų