images_phocagallery_4065_miski_nekr_1510_4065_miski_po_070900_e5_bra

AKADEMIKAS ALGIMANTAS MIŠKINIS:// IN MEMORIAM ARCHITEKTŪROS MILŽINUI

Lietuvos architektūra neteko didelio žmogaus: šeštadienį, eidamas 87-uosius Kaune mirė akademinkas Algimantas Miškinis. Nuoseklus, išmintingas ir patriotiškas urbanistikos  autoritetas atliko milžinišką darbą, kad Lietuvos erdvinė raida neprarastų tapatumo, neatitrūktų nuo istorinių šaknų, nepaskęstų smulkmenose ir trumpalaikėse kosmopolitinėse madose.

Algimantas Miškinis (1929 – 2015) buvo reto darbštumo ir pasišventimo architektas, turėjęs aiškią, pagrįstą nuomonę urbanistinės plėtros klausimais ir nebijojęs tą nuomonę sakyti. Dėl to turėjo apsčiai priešų, kuriems A.Miškinio architektūrinis sąžiningumas trikdė „plėtristinius žaidimus“ ir dar daugiau pasekėjų, kuriems akademiko laikysena tapo inteligentiškos, tvirtos, į visuomenės interesą orientuotos architektūrinės asmenybės etalonu.

A.Miškinio erudicija ir interesų laukas stebino: urbanistikos ir architektūros istorija, meno istorija ir dailė, Rytai, filatelija ir filokartija, kultūros politika.

Be to, A.Miškinis buvo labai aktyvus visuomeniškai ir visuomenei įsipareigojęs: ilgus metus dalyvavo begalėje architektūrinių ir urbanistinių tarybų, pasitarimų, išvažiuojamųjų posėdžių į problemiškas architektūrines vietoves. Vardan architektūros interesų dirbta daug, kantriai ir rezultatyviai – dėka A.Miškinio autoriteto ir tvirtos laikysenos, Lietuvoje išvengta daugybės urbanistinių ir architektūrinių klaidų. Arba jos buvo minimalizuotos ir sušvelnintos.

Ypač daug akademikas nuveikė Kauno architektūros ir urbanistikos labui, stengdamasis stabdyti brutalią urbanistinę plėtrą ir skatinti darnią erdvinę raidą, stiprinančią Kauno tapatumą. Visgi, po pralaimėtos kovos dėl „Akropolio“ intervencijos į Kauno centrą ir nenorėdamas taikytis su nedemokratiška miesto vadovų urbanistine politika, A.Miškinis pasitraukė iš viešos architektūrinės erdvės. Sakė, nebematantis prasmės aukoti laiką architektūriniam dialogui, kurį antra pusė ignoruoja…

Deja, dialogas su Kauno vadovais nesimezgė ir akademikui A.Miškiniui išreiškus valią padovanoti savo gausią ir įvairiąšakę kolekciją gimtajam miestui. Architektas vylėsi ir stengėsi, kad kolekcija nebūtų išblaškyta, kad liktų Kaune ir stiprintų miesto urbanistinį bei kultūrinį patriotizmą. Tačiau miesto vadovų interesas kolekcijos atžvilgiu buvo minimalus ir tai A.Miškinį labai liūdino, nors jis ir vengė kalbėti apie tai viešai…

Galiausiai milžiniška, apie 24.000 vienetų, mažosios lituanistinės ikonografijos kolekcija padovanota Lietuvos nacionaliniam muziejui Vilniuje () , kur reikšmingai papildė miestų ir miestelių fotografijų, atvirukų, istorinių įvykių ir vietovių atvaizdų bei senųjų kalendorių rinkinį (XIX–XX a. vidurys).

Architektūrinis-urbanistinis A.Miškinio archyvas taip pat nugulė Vilniuje, Lietuvos MoKslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Fonde Nr. F400 – mokslinės bei visuomeninės veiklos dokumentai, straipsnių ir pranešimų rankraščiai, architekto korespondencija.

Kaune vargais negalais liko profesoriaus miestui dovanotos Lietuvos dailės ir Rytų meno kolekcijos. Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus priglaudė Lietuvos dailės rinkinį, kurį sudaro virš 120 realistine maniera tapytų paveikslų iš XIX a. pabaigos – XX a. I pusės periodo. Taip pat – Rytų meno kolekciją: 380 A.Miškinio surinktų dailininkų ir meistrų darbų iš iš Kinijos, Japonijos, Indijos, Birmos, Tibeto, Nepalo, Mongolijos bei Irano.

Visgi turbūt didžiausias Algimanto Miškinio nuopelnas Lietuvai – mažų miestelių urbanistiniai tyrinėjimai. Šančiuose, Kauno priemiestyje, gimęs ir augęs architektas puikiai suprato nedidelių urbanistinių struktūrų humaniškumą, mandagią dermę su gamta, logišką struktūrą ir tektonišką pavidalą, išvaizdą. Šioje srityje profesoriui lygių nebuvo – jis pažino Lietuvą kiaurai…

Gali būti, kad tik iš laiko distancijos sugebėsime tinkamai įvertinti ir perskaityti tą daugiasluoksnę urbanistinę žinią, kuri glūdi daugybėje A.Miškinio straipsnių, knygų, pranešimų.

Beje, paskutinis A.Miškinio didelis tekstas – 3 dalių autobiografinė knyga „Kas dar nebuvo parašyta“ –ką tik išėjo. Ji buvo ilgai ir kruopščiai (kaip visada) rašoma, siekiant tikslumo ir tiesos. Profesorius atsikalbinėjo, nenorėjo kygos pristatyti kolegoms dalimis, prašė leisti „pasakyti viską iki galo“…

Redakcija, jausdama didžią pagarbą velioniui ir jo veiklai, reiškia nuoširdžią užuojautą A.Miškinio artimiesiems ir architektų cechui…

ALGIMANTAS MIŠKINIS (1929.06.25. – 2015.10.10)

Gimė Kaune, Šančiuose. Žmona Gražina Ona (1927 – 1996) – architektė. Dukra Gražina Miškinytė Jurėnienė – architektė.

A.Miškinis – architektas, urbanistikos istorikas, kolekcininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. 1954 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1994 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. 1950 – 1966 m. dirbo Žemės ūkio statybos ir projektavimo institute, 1956 –1960 m. projektų vyr. inžinierius, 1960 – 1962 m. skyriaus vyr. architektas, nuo 1962 m. instituto vyr. architektas. 1966 Lietuvos statybos ir architektūros mokslo tyrimų instituto skyriaus vyr. inžinierius, nuo 1968 m. vyr. mokslo darbuotojas, 1973 – 2000 m. Urbanistikos skyriaus vadovas.

A.Miškinis dėstytojas: 1959 – 1960 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos, 1962 – 1968 m. Kauno politechnikos instituto, 1996 – 2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos Kauno instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, nuo 1996 m. profesorius.

Visuomeninė veikla: 1987 m. Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos pirmininkas, 1999 – 2007 m. Kultūros paveldo departamento Urbanistikos ir architektūros tarybos pirmininkas, 1996 – 2009 m. Kauno Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys.

A.Miškinis parašė 27 monografijas ir knygas, 23 knygų bendraautoris. Paskelbė apie 1200 mokslo ir populiarių straipsnių. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie Lietuvos urbanistinį paveldą autorius.

A.Miškinis apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu (1999) ir Architektūros riterio ordinu (1999). A.Miškiniui suteiktas Kauno Metų architekto titulas (2006).

A.MIŠKINIO LAIDOTUVĖS: trečiadienį, spalio 14 d., 14:00 Karmėlavos kapinėse (Kaunas). Atsisveikinti su velioniu galima nuo antradienio, spalio 13-osios, 13:00 šv.Antano Paduviečio parapijos Šarvojimo namuose, Radvilėnų pl.15a (Kaunas).

Komentarai

  1. amžinąjį atilsį kolegai ir didelis AČIŪ už profesinę veiklą.

  2. uzuojauta profesoriaus artimiesiems ir kolegoms. tikrai, didelis zmogus buvo. apmaudu del kauno merijos abejingumo ir nepagarbos mokslininkui ir jo kolekcijai. ir dabar, jau trys dienos, kaip mokslininkas mire, o kauno savivaldybes tinklapyje jokios zinutes.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

_tit_nasvytis-ata5

ARCHITEKTAS ŠILTOMIS RANKOMIS: Algimantą Nasvytį Anapilin palydint

2018 rugpjūčio 11 KomentarasAudrys Karalius

Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje

Algimantas Sprindys

IN MEMORIAM ALGIMANTUI SPRINDŽIUI: Kaunas nusisuko nuo architekto…

2018 sausio 3115 KomentarųAudrys Karalius

Šiandieną, mirė Algimantas Antanas Sprindys. Architektūros milžinas, kurio pėdsakas Kauno mieste – ryškus, savitas ir reikšmingas. Panašiai kaip Vytauto Landsbergio Žemkalnio, kuriuo visą gyvenimą žavėtasi.

images_phocagallery_4827_kanca_memo_1610_4827_tit_kancas a. bru10

KAUNE MIRĖ ALGIMANTAS KANČAS.// ARCHITEKTAS, KURIAM ABEJINGŲ NEBUVO

Artimieji pranešė, kad po ilgos kovos su klastinga liga, Kaune mirė vienas ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos architektų – Algimantas Kančas – spalvinga, aktyvi ir aistringa asmenybė,

images_phocagallery_4245_nasvy_port_1601_4245_tit_Vytautas_Nasvytis

ARCHITEKTŪRINĖS DVISKAITOS ŠVIESA:// VYTAUTUI NASVYČIUI ATMINTI

Jeigu kas nors Lietuvoje yra girdėjęs bent vieną architektūrinę pavardę – tai ta pavardė yra Nasvyčiai. Ši auksinė architektūrinė dviskaita tarsi nereikalavo vardų. Iki šiandien.

images_phocagallery_4114_miski_memo_1511_4114_tit-1 fbra

VĖLINIŲ MINTYS:// ALGIMANTAS MIŠKINIS TIKĖJO DARNIU ARCHITEKTŪROS SAMBŪVIU

Prieš porą savaičių atsisveikinome su didžiu žmogumi, akademiku Algimantu Miškiniu. Tai be galo didelė netektis mūsų architektūrai. Laidotuvės buvo itin kuklios, palydinčiųjų į Karmėlavos kapines

images_phocagallery_4065_miski_nekr_1510_4065_miski_po_070900_e5_bra

AKADEMIKAS ALGIMANTAS MIŠKINIS:// IN MEMORIAM ARCHITEKTŪROS MILŽINUI

Lietuvos architektūra neteko didelio žmogaus: šeštadienį, eidamas 87-uosius Kaune mirė akademinkas Algimantas Miškinis. Nuoseklus, išmintingas ir patriotiškas urbanistikos  autoritetas atliko milžinišką darbą, kad Lietuvos erdvinė

images_phocagallery_3556_mire Zalensas_tit_Zalensas Juratis

JŪRAČIO ZALENSO NEBETURIM://MIRĖ ŽYMUS KAUNO TAPYTOJAS IR SKULPTORIUS

Vakar, vasario 5-ąją, Anapilin iškeliavo žinomas Kauno tapytojas ir skulptorius Jūratis Zalensas. Vitališkas menininkas, pasižymėjęs subtiliu jumoru ir ironija, ilgai kovojo su liga, kuri įveikė

images_phocagallery_3423_luksi_port_1412_3423_tolva_po_e01_BRA

NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ (1954-2014)://NETEKOME ARCHITEKTŪROLOGĖS, DĖSTYTOJOS

Netekome žymios XIX ir XX amžių architektūros tyrinėtojos, Nacionalinės premijos laureatės, profesorės Nijolės Lukšionytės. Šviesaus ir geranoriško žmogaus, karštai mylėjusio gimtinę, Kauną ir architektūrą bei

images_straipsniu_foto_2174_paula_po_130100_e01_zzz

IKI PASKUTINIO ATODŪSIO://ARCHITEKTAS ALFREDAS PAULAUSKAS (1928 – 2013)

Eidamas 85 metus, mirė žinomas Kauno architektas, Architektūros riterio ordino kavalierius Alfredas Paulauskas. Architektas per ilgus ir aktyvius savo profesinės veiklos metus dirbo vadovaujantį bei

images_pulsas_foto_1534_miski_po_090218_e01_BRA

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS PRISTATO://ALGIMANTO MIŠKINIO DOVANA

Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomas profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento, architekto, kultūros paveldo tyrinėtojo ir kolekcininko Algimanto Miškinio Lietuvos nacionaliniam muziejui dovanotas mažosios lituanistinės ikonografijos

images_pulsas_foto_1371_savic_po_111100_e01_xxx_BUE

KAMANĖ NUTILO://MIRĖ ŽYMI KRITIKĖ IR ŽURNALISTĖ VIDA SAVIČIŪNAITĖ

Po sunkios ligos mirė žinoma žurnalistė, kritikė, menotyrininkė, teatrologė, vertėja, pedagogė ir visuomenininkė Vida Savičiūnaitė (1956-2011). Tai buvo vienas nedaugelio žmonių Kaune supratusių ir rašiusių

images_pulsas_foto_zygas_po_110500_www_e02

MIRĖ ARVYDAS ŽYGAS//PROFESORIUS, ANTROPOLOGAS, KUNIGAS

Po ilgos ir sunkios ligos gegužės 7 dieną JAV mirė antropologijos profesorius kunigas Arvydas Petras Žygas. Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo A.P.Žygas gyveno JAV, Ilinojaus universitete

images_pulsas_foto_stali_po_110500_www_e01

MIRĖ AKTORĖ RŪTA STALILIŪNAITĖ

Eidama 74 metus, gegužės 9 dieną po sunkios ligos mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.