Centrinė Kauno viešoji erdvė, Vienybės aikštė, – staiga vėl atsidūrė skubių architektūrinių pertvarkų dienotvarkėje. Rytinę aikštės kraštinę formuojantį “Pramprojekto” biurų kompleksą įsigijus naujam savininkui imta rengtis rimtam architektūriniam konkursui, tačiau staiga persigalvota – konkurso nebus.
E-žurnalą PILOTAS.LT pasiekė informacija, kad taupydami laiką naujieji komplekso savininkai “BEI Capital” (SBA koncernas) nutarė dirbti su “žymiu Kauno architektu Algimantu Kanču”, kuriam ir pavesta parengti “Pramprojekto” (architektai A.Sprindys ir V.Stauskas, 1961) perstatymo projektą.
NAUJIEJI SAVININKAI NUTARĖ APSIEITI BE KONKURSO
Kaip žinia, “BEI Capital” šį mėnesį įsigijo 12.555 m2 bendro ploto biurų pastatų kompleksą (K.Donelaičio g.60), ilgus metus valdytą liūdnai pagarsėjusio Vladimiro Romanovo, iš “Šiaulių banko” ir UAB „Nemora“. Iš karto nuskambėjo naujųjų savininkų ketinimai pertvarkyti 1966-ųjų kompleksą į A klasės nuomojamus biurus ir padidinti iki 14.000 kvadratų.
„Pramprojekto“ pastatas įsikūręs ypatingoje Kaunui ir visai Lietuvai, jos istorijai ir valstybingumui, vietoje – šalia Vienybės aikštės. Tai miesto širdies dalis, todėl sieksime, kad naujai atgimęs pastatas puoštų ir reprezentuotų miestą. Pastato koncepcijai ir architektūriniams sprendimams sukurti bus skelbiamas konkursas, kuriame kviesime dalyvauti žinomus Kauno architektus, jaunosios kartos atstovus, užsienio architektų biurus. Tikime, jog jų siūlomi sprendimai leis naujai pažvelgti į visą Vienybės aikštės erdvę, darniai susies XX ir XXI amžiaus stilistiką“, – SBA tinklapis citavo koncerno viceprezidentą Egidijų Valentinavičių.
KONCERNAS SBA TURI PATIRTIES „NAUNEIMINANT“ ARCHITEKTŪRĄ
Kaip žinia, koncernas SBA per savo įmones valdo „Green Hall“ biurų pastatą Vilniuje (10.800 m2) ir BLC biurų pastatą (6.700 m2) toje pačioje Vienybės aikštėje Kaune. Pastarąjį 2002-aisias SBA rekonstravo pasitelkęs architektus Joną Audėjaitį ir Rimą Giedraitį. Tuomet vienas vertingiausių lietuviškojo modernizmo pastatų (buv. „Miestprojektas“, architektas Algimantas Sprindys) prarado autentiškus fasadus, unikalią interjero erdvę, dizaino elementus ir tapo eiliniu „nauneiminiu“ stiklainiu. Tuo pačiu, beje, buvo užvaldyta ir didžiulė Vienybės aikštės žalioji zona, įrengiant parkingą.
Šiandieną kyla pagrįstas nerimas, kad liūdnas likimas laukia ir bene paskutinio A.Sprindžio (su V.Stausku) „dar gyvo“ kūrinio – „Pramprojekto“. Beveik nepaliesta originali 1966-ųjų kompozicija su elegantišku bokštu, darniai derančiu su Karo muziejaus ansamblio vertikalėmis ir aikšte, vargu ar atlaikys eurorekonstrukcinę chirurgiją neprarasdama tapatybės. Ypač turint omeny, kad laukia arklinė 2.000 kvadratų injekcija, kurią pavesta atlikti architektui A.Kančui.
„PRAMPROJEKTAS“ ATIDUOTAS Į A.KANČO RANKAS
Kaip žinia, Kauno silikoniniam chirurgui prieš penketą metų nesudrebėjo ranka šluojant nuo žemės paviršiaus A.Sprindžio „Merkurijų“, vardan šviesios statybinės ateities, kuri baigėsi tuščiaviduriu statybinės tvoros kvadratu viduryje Laisvės alėjos. Taigi, vargu bau ar ir šįkart iš A.Kančo galima tikėtis bent elementarios pagarbos, formaliai apsiginti nesugebančiam moderniosios architektūros grynuoliui. Nors, pedantiškai žvelgiant, iki formaliojo KPD saugomo amžiaus cenzo (50 metų) „Pramprojektui“ tetrūksta vos vienerių metų…
Žinoma, tam tikrus „pagerinimus“ „Pramprojektas“ patyrė jau V.Romanovo periode: bokštinė dalis paaukštinta vienu aukštu, užmaukšlintas storžieviškas stogas, „išpeterburginta“ salė ir holas. Tačiau laimei, esminiai architektūriniai pastatų bruožai nenukentėjo. Kompleksas tebėra sąžiningas drąsios ir jaunos kultūr-rezistencinės mūsų architektūros liudininkas, neleidęs sovietinei rutinai okupuoti lietuvių protų ir mąstysenos.
A.SPRINDĮ IR V.STAUSKĄ KONSULTAVO V.LANDSBERGIS-ŽEMKALNIS
Kaip žinia, Vienybės aikštė buvo 7-to dešimtmečio viduryje suprojektuota Algimanto Sprindžio, sufomuojant naująjį Kauno centrą su neišvengiamu Lenino paminklu ir puikios, stilingos architektūros ansambliu: „Miestprojektu“ (už Lenino nugaros) (arch. A.Sprindys) ir „Pramprojektu“ dešinėje (arch. A.Sprindys ir V.Stauskas). Tiek semantine, tiek medžiagine prasme aikštės kompleksas tapo modernaus Kauno tapatybės etalonu ir architektūrine branda nė kiek nenusileido visuotinai pripažintai „smetoninei“ architektūrai (nors Kauno kvadužėlės iki šiol jį traktuoja kaip anachronizmą). Beje, trisdešimtpenkiamečius „Pramprojekto“ autorius konsultavo ne kas kitas, o pats lietuviškos modernybės metras Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
Taigi šiandien, yra ko gero ta diena, kai belieka viena viltis, jog KPD direktorė Diana Varnaitė, narsiai ir efektyviai apgynusi Vilniaus Sporto rūmus, kris po vikšrais naujam intervenciniam tankui, kad būtų apgintas bene paskutinis Kauno XX amžiaus modernizmo švyturys – Kauno „Pramprojektas“.
