images_phocagallery_3423_luksi_port_1412_3423_tolva_po_e01_BRA

NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ (1954-2014)://NETEKOME ARCHITEKTŪROLOGĖS, DĖSTYTOJOS

Netekome žymios XIX ir XX amžių architektūros tyrinėtojos, Nacionalinės premijos laureatės, profesorės Nijolės Lukšionytės. Šviesaus ir geranoriško žmogaus, karštai mylėjusio gimtinę, Kauną ir architektūrą bei šią meilę sugebėjusio įskiepyti savo studentams, ja uždegti kolegas. Profesorę visą laiką atsiminsime kaip darbui bei pašaukimui giliai atsidavusią ir tvirtą, tačiau sykiu šiltą bei plačių pažiūrų asmenybę, kurios nurūkusi gyvenimo gija atvėrė neužpildomą spragą ne vien šeimoje, bet ir Lietuvos architektūrologijoje.

NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ (1954-2014) buvo vienas nuosekliausių, išmintingiausių ir tvirčiausių žmonių architektūros teorijos ir istorijos erdvėje. Savo profesinėje veikloje ji visada turėjo argumentuotą aiškią nuomonę ir griežtus principus, kurių ištikimai laikėsi, tačiau visada sugebėdavo išlikti žmogiškai jautri ir taktiška. Gal todėl ją gerbė tiek menotyrininkai, tiek architektūros praktikai, tiek ir studentai.

Nijolė Lukšionytė spėjo nuveikti milžiniškus darbus – parašė Lietuvos architektūros istorijai ir teorijai reikšmingų veikalų, išugdė didelį būrį architektūros bei kitų meno sričių specialistų. Nuo 1996 metų Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete ir Menų institute dėsčiusi profesorė niekada nestokojo studentų dėmesio, o daugelis gabiausių jaunosios kartos architektūros istorikų, paveldosaugos specialistų, architektūrologų ją noriai rinkosi savo mokslinių darbų vadove. Profesorės įžvalgumu bei erudicija pasitikėjo ne vien istorinės, bet ir šiuolaikinės architektūros tyrinėtojai ir net kitų meno šakų tyrėjai. Gal todėl Nijolė Lukšionytė kone iki pat paskutinės dienos buvo pačiame mokslinės bei pedagoginės veiklos sūkuryje. Daugelis kolegų net dorai nežinojo apie tikrąją jos sveikatos būklę, progresuojančią ligą… Tačiau ją pažinojusiems, ko gero, sunku būtų įsivaizduoti, jog galėtų būti kaip nors kitaip.

Žemaitijoje gimusi ir augusi, o vėliau menotyrininko Jono Umbraso mokslinei veiklai įkvėpta Nijolė Lukšionytė pasižymėjo ypatingu darbštumu bei profesinės veiklos krypčių įvairove. Ji dėstė universitete, rašė publicistiką, atliko mokslinius tyrimus, ekspertavo… Vis dėlto Lietuvoje bei už jos ribų profesorė labiausia žinoma dėl savo nuoseklių bei itin kruopščių XIX a. ir XX a. pradžios Lietuvos architektūros tyrinėjimų. Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) studijavusi meno istoriją ir teoriją, ji jau diplominiam darbui pasirinko temą iš Vilniaus moderno. XIX a. ir XX a. pradžios Vilniaus ir Kauno pastatai ją giliai domino ir toliau. Tai byloja 1984 m. Maskvoje apginta disertacija apie 1830-1920 metų Lietuvos architektūros stilistinę raidą bei itin reikšmingi veikalai – „Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje“ (2000 m.), „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915)“ (2001 m.), Lietuvos architektūros istorija III T. Nuo XIX a. II dešimtmečio iki 1918 m. (su bendraautoriais A.Jankevičiene, V.Levandausku, M.Rupeikiene; 2000 m.). Šie leidiniai užpildė iki tol žiojėjusią pastarojo laikotarpio Lietuvos architektūros istorijos tyrinėjimų spragą. Pastarasis istorinis laikotarpis buvo jos tyrimų objektas Statybos ir architektūros institute, kur profesorė darbavosi iki 2001 metų.

2006 metais Nijolė Tolvaišienė už kūrybišką istorinio atminimo žadinimą ir Lietuvos paveldo aktualizavimą savo monografijose buvo apdovanota garbinga Nacionaline kultūros ir meno premija. „Ignoruojanti kultūros paveldą visuomenė save pasmerkia dvasinei negaliai‘“, – per architektūros laikraštį „Statybų pilotas“ kreipdamasi į architektūros bendruomenę tuomet pažymėjo profesorė.

Pastarųjų metų Nijolės Lukšionytės profesinė veikla bene labiausia siejosi su Kauno medine architektūra – jos jautriai vadintais medinukais. Ryškiausius tarpukario „medinukų“ pavyzdžius profesorė aprašė ir netrukus išeisiančiame „Kauno naujosios architektūros gide“. Kartu su jaunesniais kolegomis bei bendraminčiais ji taip pat inicijavo ir sėkmingai vykdė projektą, kurio esmė – rinkti, sisteminti ir viešinti nykstančio Kauno medinės architektūros paveldo medžiagą, sukurti duomenų bazę. Tam specialiai paleista interneto svetainė archimedė.lt bei kiti reikšmingi autorės darbai neleis pamiršti šios šviesios asmenybės bei neįkainojamo jos indėlio į mūsų šalies architektūrologiją.

Prof. Nijolė Lukšionytė ilsisi Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

 

Prof. dr. (hp) NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ

Gimė 1954 m. balandžio 30 dieną Ežaičių k., Klaipėdos raj.

Išsilavinimas

1977 m. baigtas Valstybinis Dailės institutas (dabar – Vilniaus Dailės akademija), meno istorijos ir teorijos specialybė;

1984 m. Maskvoje, Sąjunginiame menotyros mokslo tyrimų institute apginta menotyros kandidato disertacija „Lietuvos architektūros stilistinė raida 1820-1920 m.“ (specialybė – architektūros teorija ir istorija);

1993 m. nostrifikuotas daktarės (humanitariniai mokslai) mokslo laipsnis;

2003 m. suteiktas docento pedagoginis vardas;

2005 m. atlikta habilitacijos procedūra Vytauto Didžiojo universitete

Mokslinė ir profesinė veikla

1979–1981 m. Architektūros ir statybos instituto aspirantė;

1977–1983 m. Architektūros ir statybos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė;

1984–2001 m. Architektūros ir statybos instituto, Architektūros istorijos sektoriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė;

1996–1997 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto vyr. asistentė;

1999–2003 m. einanti docentės pareigas Vytauto Didžiojo universiteto Menų institute (iki 2002 m. – Menų fakultetas);

1998–2006 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja;

2003–2005 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto docentė;

Nuo 2006 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto profesorė, vyriausia mokslo darbuotoja

Dalyvavimas organizacijose

Nuo 1995 m. Lietuvos Dailės istorikų draugijos narė;

Nuo 1990 m. Lietuvos Dailininkų sąjungos narė;

Nuo 1990 m. Kultūros paveldo departamento architektūros, istorinės-meninės raidos ekspertė;

Nuo 1993 m. ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė;

Nuo 2002 m. Kauno Arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos narė;

Nuo 2003 m. Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertė;

Nuo 2005 m. Lietuvos mokslo tarybos ekspertė;

Nuo 2005 m. Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narė, nuo 2010 m. – šios tarybos pirmininkė.

Svarbiausi veikalai (monografijos)

1. Antanas Vivulskis (1877-1919): tradicijų ir modernumo dermė. Vilnius: VDA leidykla, 2002. 163 p. ISBN 9986-571-79-0;

2. Architekci Wileńscy 1850-1914. Bydgoszcz: Biblioteka Wileńskich Rozmaitości, 2005, s.71. ISSN

1230-9915;

3. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915), Kaunas: VDU leidykla, 2001, 178 p. ISBN 9986-501-81-4;

4.Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius: VDA leidykla, 2000. 180 p. ISSN 1392-0316;

5. Lietuvos architektūros istorija / III-nuo XIX a. II dešimtmečio iki 1918 m. Vilnius: Savastis, 2000, 509 p. (autorė ir mokslinė redaktorė, bendraautoriai A.Jankevičienė, V.Levandauskas, M.Rupeikienė), ISBN 9986-420-32-6.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Lionas

MENO VISUOMENĖ IV: Menotyrininko V.Kinčinaičio viešų paskaitų ciklas Šiauliuose

2018 spalio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiauliuose prasideda menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio viešų paskaitų ciklas „Meno visuomenė IV“. Jame bus aptartos kraštovaizdžio mene, meno kūniškumo, autsaiderių meno ir meno kaip mokslinės vizijos

_tit_nasvytis-ata5

ARCHITEKTAS ŠILTOMIS RANKOMIS: Algimantą Nasvytį Anapilin palydint

2018 rugpjūčio 11 KomentarasAudrys Karalius

Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje

Trispalvės dėlionė

MENAS IR VALSTYBĖ: Tarptautinė konferencija Nacionalinėje dailės galerijoje

2018 gegužės 4Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas Nacionalinėje dailės galerijoje rengia tarptautinę konferenciją „Menas valstybėje – valstybė mene“. Tai proga apsvarstyti valstybės bei valstybingumo koncepciją įvairiais laikais

Algimantas Sprindys

IN MEMORIAM ALGIMANTUI SPRINDŽIUI: Kaunas nusisuko nuo architekto…

2018 sausio 3115 KomentarųAudrys Karalius

Šiandieną, mirė Algimantas Antanas Sprindys. Architektūros milžinas, kurio pėdsakas Kauno mieste – ryškus, savitas ir reikšmingas. Panašiai kaip Vytauto Landsbergio Žemkalnio, kuriuo visą gyvenimą žavėtasi.

Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei

MENOTYRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI: Prof. N.Lukšionytei dedikuoto leidinio pristatymas

2018 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš kiek daugiau nei 3 metus mus paliko žinoma šalies architektūrologė, paveldosaugos specialistė, dėstytoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Nijolė Lukšionytė. Tai buvo šiltas

buivy_po_950000_e02_xxx

MIRĖ ARCHITEKTAS R.BUIVYDAS: „Archiformos“ redaktorius, dėstytojas

2017 sausio 251 KomentarasPILOTAS.LT

Netekome Architektūros riterio, architektūros teoretiko prof. dr. Rimanto Buivydo. Velionio mokslinė-švietėjiška veikla architektūroje apėmė mokslinius tyrimus, architektūros kritiką, architektų ugdymą, administracinę veiklą Vilniaus dailės akademijoje

images_phocagallery_4827_kanca_memo_1610_4827_tit_kancas a. bru10

KAUNE MIRĖ ALGIMANTAS KANČAS.// ARCHITEKTAS, KURIAM ABEJINGŲ NEBUVO

Artimieji pranešė, kad po ilgos kovos su klastinga liga, Kaune mirė vienas ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos architektų – Algimantas Kančas – spalvinga, aktyvi ir aistringa asmenybė,

images_phocagallery_4429_hadid_memo_1604_4429_e01_kaa.

ARCHITEKTŪRA GEDI://ANAPILIN IŠĖJO ARCHITEKTŪROS IKONA ZAHA HADID

Jungtinėse Amerikos valstijose, Majamio ligoninėje staiga užgeso garsios architektės, kūrybingos ir jautrios asmenybės Zaha‘os Hadid gyvybė. Savo dekonstruktyvistine architektūra visame pasaulyje žymią kūrėją klastingai pakirto

images_phocagallery_4245_nasvy_port_1601_4245_tit_Vytautas_Nasvytis

ARCHITEKTŪRINĖS DVISKAITOS ŠVIESA:// VYTAUTUI NASVYČIUI ATMINTI

Jeigu kas nors Lietuvoje yra girdėjęs bent vieną architektūrinę pavardę – tai ta pavardė yra Nasvyčiai. Ši auksinė architektūrinė dviskaita tarsi nereikalavo vardų. Iki šiandien.

images_phocagallery_4114_miski_memo_1511_4114_tit-1 fbra

VĖLINIŲ MINTYS:// ALGIMANTAS MIŠKINIS TIKĖJO DARNIU ARCHITEKTŪROS SAMBŪVIU

Prieš porą savaičių atsisveikinome su didžiu žmogumi, akademiku Algimantu Miškiniu. Tai be galo didelė netektis mūsų architektūrai. Laidotuvės buvo itin kuklios, palydinčiųjų į Karmėlavos kapines

images_phocagallery_4065_miski_nekr_1510_4065_miski_po_070900_e5_bra

AKADEMIKAS ALGIMANTAS MIŠKINIS:// IN MEMORIAM ARCHITEKTŪROS MILŽINUI

Lietuvos architektūra neteko didelio žmogaus: šeštadienį, eidamas 87-uosius Kaune mirė akademinkas Algimantas Miškinis. Nuoseklus, išmintingas ir patriotiškas urbanistikos  autoritetas atliko milžinišką darbą, kad Lietuvos erdvinė

images_straipsniu_foto_3691_luksi_po_101100_e02_bra

LOST (IN) HERITAGE://STUDENTŲ KONFERENCIJA PROF. N.LUKŠIONYTEI ATMINTI

Pernai metų pabaigoje po sunkios ligos mirė mokslininkė, architektūrologijos profesorė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Nijolė Lukšionytė. Bene pirmieji paminėti profesorės šviesųjį atminimą sukruto jos studentai.

images_phocagallery_3556_mire Zalensas_tit_Zalensas Juratis

JŪRAČIO ZALENSO NEBETURIM://MIRĖ ŽYMUS KAUNO TAPYTOJAS IR SKULPTORIUS

Vakar, vasario 5-ąją, Anapilin iškeliavo žinomas Kauno tapytojas ir skulptorius Jūratis Zalensas. Vitališkas menininkas, pasižymėjęs subtiliu jumoru ir ironija, ilgai kovojo su liga, kuri įveikė

images_phocagallery_3423_luksi_port_1412_3423_tolva_po_e01_BRA

NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ (1954-2014)://NETEKOME ARCHITEKTŪROLOGĖS, DĖSTYTOJOS

Netekome žymios XIX ir XX amžių architektūros tyrinėtojos, Nacionalinės premijos laureatės, profesorės Nijolės Lukšionytės. Šviesaus ir geranoriško žmogaus, karštai mylėjusio gimtinę, Kauną ir architektūrą bei

images_phocagallery_3185_medin_arch_1407_3185_guima_port_130700_e01_xxx

HERITAGE 2014 GUIMARAES://ATKREIPĖ DĖMESĮ Į LIETUVOS MEDINĮ PAVELDĄ

{+foto}Portugalijos Guimaraeso mieste įvyko 4-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Heritage 2014“, skirta paveldo apsaugai ir apsikeitimui idėjų apie tvarią miestų raidą. Renginyje dalyvavusios Vytauto Didžiojo universiteto

images_straipsniu_foto_2174_paula_po_130100_e01_zzz

IKI PASKUTINIO ATODŪSIO://ARCHITEKTAS ALFREDAS PAULAUSKAS (1928 – 2013)

Eidamas 85 metus, mirė žinomas Kauno architektas, Architektūros riterio ordino kavalierius Alfredas Paulauskas. Architektas per ilgus ir aktyvius savo profesinės veiklos metus dirbo vadovaujantį bei

images_straipsniu_foto_2151_vgtu_cr_121200_e01_xxx

ARCHITEKTŪROS MOKSLAS://VGTU APGINTOS DAR 2 DISERTACIJOS

Lietuvos architektūros mokslininkų gretas ką tik jas papildė dvi jaunos perspektyvios asmenybės. Architektai ir architektūros teoretikai Arnoldas Gabrėnas ir Linas Krūgelis Lietuvos architektūros tyrinėjimų lauką

images_phocagallery_1866_cebur_arch_1207_1866_cebur_po_120700_e01_xxx

LIETUVIŲ ARCHITEKTŪROLOGIJOS PAMATININKAS//K.ČERBULĖNUI – 100

Pastaruoju metu visuomenėje ir tarp profesionalų kyla aštrių diskusijų apie įvairias kultūros paveldo problemas. Į jas pažvelgti giliau padėti galėtų geresnės šalies menotyros istorijos žinios.

images_straipsniu_foto_1795_daile_kn_090700_e01_BRA

PAŽYMI GARBINGĄ JUBILIEJŲ://MENO STUDIJOMS KAUNE – 90 METŲ

Dailės studijos Kaune prasidėjo 1922 metais, kai ant Ąžuolų kalno buvo įkurta Kauno Meno mokykla. Meno studijų Kaune 90 metų sukakčiai paminėti Vilniaus dailės akademijos

images_pulsas_foto_1371_savic_po_111100_e01_xxx_BUE

KAMANĖ NUTILO://MIRĖ ŽYMI KRITIKĖ IR ŽURNALISTĖ VIDA SAVIČIŪNAITĖ

Po sunkios ligos mirė žinoma žurnalistė, kritikė, menotyrininkė, teatrologė, vertėja, pedagogė ir visuomenininkė Vida Savičiūnaitė (1956-2011). Tai buvo vienas nedaugelio žmonių Kaune supratusių ir rašiusių

images_pulsas_foto_zygas_po_110500_www_e02

MIRĖ ARVYDAS ŽYGAS//PROFESORIUS, ANTROPOLOGAS, KUNIGAS

Po ilgos ir sunkios ligos gegužės 7 dieną JAV mirė antropologijos profesorius kunigas Arvydas Petras Žygas. Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo A.P.Žygas gyveno JAV, Ilinojaus universitete

images_pulsas_foto_stali_po_110500_www_e01

MIRĖ AKTORĖ RŪTA STALILIŪNAITĖ

Eidama 74 metus, gegužės 9 dieną po sunkios ligos mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.

images_pulsas_foto_uzdav_al_070000_tam_e01

KONFERENCIJA: ALGIO UŽDAVINIO FENOMENAS

Kultūrinė visuomenė po truputį ima apsiprasti su netektim, praeitos vasaros pabaigoje menotyrininkų ir kultūrologų gretas staiga palikus Algiui Uždaviniui, ir imasi tęsti sizifiškus profesoriaus darbus.

images_pulsas_foto_uzdav_al_110100_ces_e02

GENIUŠAS – UŽDAVINIUI//LABDARINGAS KONCERTAS ŽYMAUS MENOTYRININKO ATMINIMUI

Pianisto Petro Geniušo labdaros koncertas, skirtas praeitą vasarą staiga mirusio menotyrininko Algio Uždavinio (1962-2010) atminimui, įvyks sausio 22 dieną, šeštadienį, Kauno valstybinėje filharmonijoje. P.Geniušas domisi

menot kaun 1010** MENOTYRININKAI SMAIGYS MENO ISTORIJOS RIBOŽENKLIUS

Šią savaitę Kauno Laisvės alėjoje knibždės Pabaltijo regiono menotyrininkai – viešbutyje „Kaunas“ vyks tarptautinė konferencija „Meno istorijos riboženkliai“. VDU Menų fakulteto rengiama konferencija skirta pažymėti