images_phocagallery_3423_luksi_port_1412_3423_tolva_po_e01_BRA

NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ (1954-2014)://NETEKOME ARCHITEKTŪROLOGĖS, DĖSTYTOJOS

Netekome žymios XIX ir XX amžių architektūros tyrinėtojos, Nacionalinės premijos laureatės, profesorės Nijolės Lukšionytės. Šviesaus ir geranoriško žmogaus, karštai mylėjusio gimtinę, Kauną ir architektūrą bei šią meilę sugebėjusio įskiepyti savo studentams, ja uždegti kolegas. Profesorę visą laiką atsiminsime kaip darbui bei pašaukimui giliai atsidavusią ir tvirtą, tačiau sykiu šiltą bei plačių pažiūrų asmenybę, kurios nurūkusi gyvenimo gija atvėrė neužpildomą spragą ne vien šeimoje, bet ir Lietuvos architektūrologijoje.

NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ (1954-2014) buvo vienas nuosekliausių, išmintingiausių ir tvirčiausių žmonių architektūros teorijos ir istorijos erdvėje. Savo profesinėje veikloje ji visada turėjo argumentuotą aiškią nuomonę ir griežtus principus, kurių ištikimai laikėsi, tačiau visada sugebėdavo išlikti žmogiškai jautri ir taktiška. Gal todėl ją gerbė tiek menotyrininkai, tiek architektūros praktikai, tiek ir studentai.

Nijolė Lukšionytė spėjo nuveikti milžiniškus darbus – parašė Lietuvos architektūros istorijai ir teorijai reikšmingų veikalų, išugdė didelį būrį architektūros bei kitų meno sričių specialistų. Nuo 1996 metų Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete ir Menų institute dėsčiusi profesorė niekada nestokojo studentų dėmesio, o daugelis gabiausių jaunosios kartos architektūros istorikų, paveldosaugos specialistų, architektūrologų ją noriai rinkosi savo mokslinių darbų vadove. Profesorės įžvalgumu bei erudicija pasitikėjo ne vien istorinės, bet ir šiuolaikinės architektūros tyrinėtojai ir net kitų meno šakų tyrėjai. Gal todėl Nijolė Lukšionytė kone iki pat paskutinės dienos buvo pačiame mokslinės bei pedagoginės veiklos sūkuryje. Daugelis kolegų net dorai nežinojo apie tikrąją jos sveikatos būklę, progresuojančią ligą… Tačiau ją pažinojusiems, ko gero, sunku būtų įsivaizduoti, jog galėtų būti kaip nors kitaip.

Žemaitijoje gimusi ir augusi, o vėliau menotyrininko Jono Umbraso mokslinei veiklai įkvėpta Nijolė Lukšionytė pasižymėjo ypatingu darbštumu bei profesinės veiklos krypčių įvairove. Ji dėstė universitete, rašė publicistiką, atliko mokslinius tyrimus, ekspertavo… Vis dėlto Lietuvoje bei už jos ribų profesorė labiausia žinoma dėl savo nuoseklių bei itin kruopščių XIX a. ir XX a. pradžios Lietuvos architektūros tyrinėjimų. Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) studijavusi meno istoriją ir teoriją, ji jau diplominiam darbui pasirinko temą iš Vilniaus moderno. XIX a. ir XX a. pradžios Vilniaus ir Kauno pastatai ją giliai domino ir toliau. Tai byloja 1984 m. Maskvoje apginta disertacija apie 1830-1920 metų Lietuvos architektūros stilistinę raidą bei itin reikšmingi veikalai – „Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje“ (2000 m.), „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915)“ (2001 m.), Lietuvos architektūros istorija III T. Nuo XIX a. II dešimtmečio iki 1918 m. (su bendraautoriais A.Jankevičiene, V.Levandausku, M.Rupeikiene; 2000 m.). Šie leidiniai užpildė iki tol žiojėjusią pastarojo laikotarpio Lietuvos architektūros istorijos tyrinėjimų spragą. Pastarasis istorinis laikotarpis buvo jos tyrimų objektas Statybos ir architektūros institute, kur profesorė darbavosi iki 2001 metų.

2006 metais Nijolė Tolvaišienė už kūrybišką istorinio atminimo žadinimą ir Lietuvos paveldo aktualizavimą savo monografijose buvo apdovanota garbinga Nacionaline kultūros ir meno premija. „Ignoruojanti kultūros paveldą visuomenė save pasmerkia dvasinei negaliai‘“, – per architektūros laikraštį „Statybų pilotas“ kreipdamasi į architektūros bendruomenę tuomet pažymėjo profesorė.

Pastarųjų metų Nijolės Lukšionytės profesinė veikla bene labiausia siejosi su Kauno medine architektūra – jos jautriai vadintais medinukais. Ryškiausius tarpukario „medinukų“ pavyzdžius profesorė aprašė ir netrukus išeisiančiame „Kauno naujosios architektūros gide“. Kartu su jaunesniais kolegomis bei bendraminčiais ji taip pat inicijavo ir sėkmingai vykdė projektą, kurio esmė – rinkti, sisteminti ir viešinti nykstančio Kauno medinės architektūros paveldo medžiagą, sukurti duomenų bazę. Tam specialiai paleista interneto svetainė archimedė.lt bei kiti reikšmingi autorės darbai neleis pamiršti šios šviesios asmenybės bei neįkainojamo jos indėlio į mūsų šalies architektūrologiją.

Prof. Nijolė Lukšionytė ilsisi Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

 

Prof. dr. (hp) NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ

Gimė 1954 m. balandžio 30 dieną Ežaičių k., Klaipėdos raj.

Išsilavinimas

1977 m. baigtas Valstybinis Dailės institutas (dabar – Vilniaus Dailės akademija), meno istorijos ir teorijos specialybė;

1984 m. Maskvoje, Sąjunginiame menotyros mokslo tyrimų institute apginta menotyros kandidato disertacija „Lietuvos architektūros stilistinė raida 1820-1920 m.“ (specialybė – architektūros teorija ir istorija);

1993 m. nostrifikuotas daktarės (humanitariniai mokslai) mokslo laipsnis;

2003 m. suteiktas docento pedagoginis vardas;

2005 m. atlikta habilitacijos procedūra Vytauto Didžiojo universitete

Mokslinė ir profesinė veikla

1979–1981 m. Architektūros ir statybos instituto aspirantė;

1977–1983 m. Architektūros ir statybos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė;

1984–2001 m. Architektūros ir statybos instituto, Architektūros istorijos sektoriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė;

1996–1997 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto vyr. asistentė;

1999–2003 m. einanti docentės pareigas Vytauto Didžiojo universiteto Menų institute (iki 2002 m. – Menų fakultetas);

1998–2006 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja;

2003–2005 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto docentė;

Nuo 2006 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto profesorė, vyriausia mokslo darbuotoja

Dalyvavimas organizacijose

Nuo 1995 m. Lietuvos Dailės istorikų draugijos narė;

Nuo 1990 m. Lietuvos Dailininkų sąjungos narė;

Nuo 1990 m. Kultūros paveldo departamento architektūros, istorinės-meninės raidos ekspertė;

Nuo 1993 m. ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė;

Nuo 2002 m. Kauno Arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos narė;

Nuo 2003 m. Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertė;

Nuo 2005 m. Lietuvos mokslo tarybos ekspertė;

Nuo 2005 m. Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narė, nuo 2010 m. – šios tarybos pirmininkė.

Svarbiausi veikalai (monografijos)

1. Antanas Vivulskis (1877-1919): tradicijų ir modernumo dermė. Vilnius: VDA leidykla, 2002. 163 p. ISBN 9986-571-79-0;

2. Architekci Wileńscy 1850-1914. Bydgoszcz: Biblioteka Wileńskich Rozmaitości, 2005, s.71. ISSN

1230-9915;

3. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915), Kaunas: VDU leidykla, 2001, 178 p. ISBN 9986-501-81-4;

4.Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius: VDA leidykla, 2000. 180 p. ISSN 1392-0316;

5. Lietuvos architektūros istorija / III-nuo XIX a. II dešimtmečio iki 1918 m. Vilnius: Savastis, 2000, 509 p. (autorė ir mokslinė redaktorė, bendraautoriai A.Jankevičienė, V.Levandauskas, M.Rupeikienė), ISBN 9986-420-32-6.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Vilniaus baldų fabrikų produkcija

VILNIAUS BALDŲ FABRIKŲ PRODUKCIJA: Aktualiosios dailėtyros ciklo paskaita NDG

2023 gegužės 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtame viešų paskaitų cikle „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“ dėmesio centre Vilniaus baldų fabrikų produkcija. Su ja klausytojus supažindins

Šarūnas Šlektavičius

NETEKOME ŠARŪNO ŠLEKTAVIČIAUS: Kolegos gedi VDA pedagogo, dizainerio, architekto

2023 balandžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Balandžio 19 dieną netikėtai mirė Vilniaus dailės akademijos Senato pirmininkas, Dizaino katedros vedėjas ir dėstytojas doc. Šarūnas Šlektavičius (g. 1977). Žinomo pedagogo, dizainerio ir architekto

Balkrishna Doshi

MODERNIZMO APAŠTALAS IŠĖJO: Mirė žymus indų architektas Balkrishna Doshi

2023 sausio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Sulaukęs 95 metų vakar mirė garsus indų architektas Balkrishna Doshi. Žymiausiu Indijos modernizmo architektu laikomas kūrėjas apdovanotas Pritzkerio architektūros premija, o pernai – ir Karališkosios

Paulius Galaunė

PRO MENOTYRININKO OBJEKTYVĄ: Pauliaus Galaunės fotografijų paroda Kaune

2022 gruodžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros istorijoje Pauliaus Galaunės pavardė pirmiausia siejama su Lietuvos menotyros, muziejininkystės, dailėtyros, grafikos, ekslibriso istorija. Ir tik labai mažai kam žinomas faktas, kad P.Galaunė

Marcus Fairs

NETIKĖTA MIRTIS LONDONE: Tarptautinio portalo „Dezeen“ leidėjas Marcus Fairs išėjo

2022 liepos 41 KomentarasPILOTAS.LT

Architektūrinis pasaulis sukrėstas dėl staigios ir netikėtos vieno populiariausių pasaulyje architektūros, interjero ir dizaino e-žurnalų DEZEEN leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus Marcus Fairs mirties Londone. 54 metų

Jonas Piparas

JONAS PIPARAS (1948-2022)

2022 birželio 171 KomentarasRomas Gailius

Po kovos su klastinga liga, eidamas 75-uosius metus, 2022 metų birželio 16 dieną Klaipėdoje mirė architektas Jonas Piparas. 1965-1970 m. mokėsi Kauno politechnikos institute, įgijo

Putinas taikinys

KARO NUOJAUTOS: Šiuolaikinio Lietuvos meno atvejis

2022 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Jau trečiąjį mėnesį skaičiuojame karo Ukrainoje dienas, bet karo nuojauta šiuolaikiniame Lietuvos mene pastebima jau anksčiau, ypač po Krymo okupacijos. Menotyrininkė, nepriklausoma kuratorė, menininkė, rašytoja

Algis Uždavinys

PROF. A.UŽDAVINIO 60-MEČIUI: VDA jubiliejinė konferencija Druskininkuose

2022 balandžio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien, balandžio 26-ąją, Druskininkuose rengiama Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolvento, dėstytojo ir profesoriaus Algio Uždavinio 60-mečio konferencija. Nuo 10.15 val. šiame renginyje galima dalyvauti virtualiai.

Leonardas Vaitys

LEONARDAS VAITYS (1943-2022): Su architektūra išskyrė tik mirtis

2022 balandžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Vakar Lietuvos architektūros padangę paliko žinomas architektas, architektūrinių leidinių leidėjas ir architektūros kritikas Leonardas Vaitys. Nepaisant garbingo amžiaus, šalies architektūros lauke jis buvo aktyvus iki

Richard Rogers

RICHARD ROGERS (1933-2021): Britų architektūros autoritetas išėjo

2022 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Praėjusių metų pabaigoje architektūros pasaulį paliko vienas didžiausių šiuolaikinių jos kūrėjų Richardas Rogersas (Richrd Rogers). Britų architektūros autoritetas mirė sulaukęs 88 metų savo namuose, Londone.

Paulo Mendes da Rocha

DIDYSIS BRAZILAS: Architektas Paulo Mendes da Rocha (1928 – 2021)

2021 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Praėjusį sekmadienį, eidamas 93 metus, pasaulį paliko vienas didžiųjų brazilų architektų – Paulo Mendes da Rocha. Vos prieš savaitę jam buvo paskirtas Tarptautinės architektų sąjungos

diciu_po_201100_e02_xxx

NERINGA DIČIUVIENĖ (1931 – 2020): In memoriam architektūros Mokytojai

2020 lapkričio 133 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandien mirė architektė ir architektūros pedagogė Neringa Dičiuvienė, išleidusi į Lietuvą aibę urbanistiškai temperuotos architektuomenės… Neringa Listopadskytė-Dičiuvienė gimė 1931 m. balandžio 15 d. Ukmergėje (mirė

Osvaldas Daugelis

OSVALDAS DAUGELIS 1955-2020: Tylusis meno diplomatijos milžinas

2020 liepos 2212 KomentarųAudrys Karalius

Osvaldo Daugelio mirtis, sukrėtusi Kauną praeitą sekmadienį, nutraukė ilgą, net 41-erius metus trukusį dailės muziejininko skrydį virš čiurlioniškų piramidžių, dramatiškai kampiškų potėpių ir rafinuotai kosakovskiškų

Kaunas palaidojo žymiausią miesto urbanistą Alvydą Steponavičių.

ALVYDAS PRANAS STEPONAVIČIUS: Gyvenimas pašvęstas Kauno urbanistikai

2020 liepos 33 KomentaraiAudrys Karalius

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną, Kaunas palaidojo žymiausią miesto urbanistą – Alvydą Praną Steponavičių (1943 – 2020). Stepas (taip A.Steponavičių vadino kolegos, o ilgainiui

dailėtyra

AKTUALIOJI DAILĖTYRA: Gegužės mėnesį baigiasi VDA viešų paskaitų ciklas

2019 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Baigiasi Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros rengiamas didžiulio susidomėjimo sulaukęs viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“. Gegužės mėnesį Ramutis Petniūnas klausytojams perduos 20

Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019 balandžio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje. Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus

Alfredas Jakučiūnas

IN MEMORIAM ALFREDUI JAKUČIŪNUI: Istorinis Kaunas neteko architektūros riterio

2019 balandžio 104 KomentaraiAudrys Karalius

Vakar Kaune mirė žymus architektas, paveldininkas, visuomenininkas ir miesto patriotas Alfredas Jakučiūnas. Alfredo arija nutrūko sunkios ligos gniaužtuose… A.Jakučiūnas buvo ryškaus temperamento ir kieto charakterio

Igoris Piekuras ir Marija Teresė Rožanskaitė

PARALELINĖS REALYBĖS: Viešai apie M.T.Rožanskaitės ir I.Piekuro kūrybą

2019 balandžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Jau beveik įpusėjo paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“, kurioje Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytojai ir absolventai pristato naujausius tyrimus dailės istorijos,

Jonas Mekas

GYVENIMAS ČIA IR DABAR: In memoriam Jonui Mekui

2019 sausio 242 KomentaraiPILOTAS.LT

Vakar savo namuose, Brukline, eidamas 97-uosius, užgeso žymus lietuvių filmų kūrėjas, kritikas, poetas ir menininkas Jonas Mekas. Vienas iš nedaugelio lietuvių menininkų, nusipelniusių pasaulinės šlovės,

Eimuntas Nekrošius

TEATRO PASAULIS GEDI: Mirė režisierius Eimuntas Nekrošius

2018 lapkričio 201 KomentarasPILOTAS.LT

Antradienio naktį Vilniaus ligoninėje užgeso režisierius Eimunto Nekrošiaus gyvybė. Vienas žymiausių Lietuvos režisierių pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę, kur mirė

Lionas

MENO VISUOMENĖ IV: Menotyrininko V.Kinčinaičio viešų paskaitų ciklas Šiauliuose

2018 spalio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiauliuose prasideda menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio viešų paskaitų ciklas „Meno visuomenė IV“. Jame bus aptartos kraštovaizdžio mene, meno kūniškumo, autsaiderių meno ir meno kaip mokslinės vizijos

_tit_nasvytis-ata5

ARCHITEKTAS ŠILTOMIS RANKOMIS: Algimantą Nasvytį Anapilin palydint

2018 rugpjūčio 11 KomentarasAudrys Karalius

Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje

Trispalvės dėlionė

MENAS IR VALSTYBĖ: Tarptautinė konferencija Nacionalinėje dailės galerijoje

2018 gegužės 4Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas Nacionalinėje dailės galerijoje rengia tarptautinę konferenciją „Menas valstybėje – valstybė mene“. Tai proga apsvarstyti valstybės bei valstybingumo koncepciją įvairiais laikais

Algimantas Sprindys

IN MEMORIAM ALGIMANTUI SPRINDŽIUI: Kaunas nusisuko nuo architekto…

2018 sausio 3115 KomentarųAudrys Karalius

Šiandieną, mirė Algimantas Antanas Sprindys. Architektūros milžinas, kurio pėdsakas Kauno mieste – ryškus, savitas ir reikšmingas. Panašiai kaip Vytauto Landsbergio Žemkalnio, kuriuo visą gyvenimą žavėtasi.

Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei

MENOTYRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI: Prof. N.Lukšionytei dedikuoto leidinio pristatymas

2018 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš kiek daugiau nei 3 metus mus paliko žinoma šalies architektūrologė, paveldosaugos specialistė, dėstytoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Nijolė Lukšionytė. Tai buvo šiltas