Du dešimtmečius po SSRS griūties Rytų Europos miestuose vyko radikalūs socialinių praktikų ir urbanistinių formų pokyčiai. Vasario – kovo mėnesį vykusi tarptautinė dviejų savaičių žiemos mokykla Vilniuje gilinosi į šiuolaikinės urbanizacijos dilemas Rytų Europoje, atlikdama dviejų Vilniaus rajonų – Lazdynų ir Šnipiškių – kartografavimą.
Rytų Europos miestų kasdienybę vis dar veikia aplinkos infrastruktūra, kurios funkcijos buvo pritaikytos kitokiam socialiniam gyvenimui ir susietos su kitomis politinėmis – ekonominėmis sąlygomis. Vilniuje, peržengus UNESCO paveldo sąraše esančio centro ribas, plyti Šnipiškių rajonas, kuriame XX a. pradžios mediniai namai šliejasi prie postmodernių dangoraižių. Kitoje miesto dalyje – pavyzdiniame socialistiniame Lazdynų rajone – tose pačiose urbanistinėse erdvėse gyvenimas vyksta jau naujomis sąlygomis.
Vilniaus žiemos mokykloje dalyvavo urbanistikos, architektūros, kritinės geografijos bei sociologijos studentai iš Vokietijos, Baltarusijos, Lietuvos, Čekijos ir Estijos. Mokyklos tikslas – pasitelkiant kartografavimo potencialą pažvelgti į kasdienybės praktikų, materialios infrastruktūros ir istorinio suvokimo santykį dvejuose skirtinguose rajonuos. Galutinis darbų rezultatas – eksperimentinis kartografavimo projektas, analizuojantis aktualius Šnipiškių ir Lazdynų kintančių erdvių aspektus.
Darbų rezultatai pristatomi penktadienį (kovo 7 d.) 11 val. Lazdynų seniūnijoje (Erfurto g. 29) ir 15.30 val. Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2), o taip pat – publikuojame leidinyje, kuris bus išleistas 2014 m. rudenį.
Žiemos mokyklą organizuoja Europos Humanitarinio Universiteto Kritinio urbanizmo laboratorija ir Vokiečių studijų centru kartu su partneriais Architektūros fondas bei Laimikis.lt.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
