images_phocagallery_2894_ Dicius morale

ARCHITEKTŪRINĖ MORALĖ://MITAS IR TIKROVĖ MODERNIOJE LIETUVOJE [ II ]

Mūsų Aplinkos ministerija, vietoj to, kad atestuotų specialistus, kaip daroma daugumoje civilizuotų šalių, atestuoja projekto ir statybos vadovus. Kiek žinau, tokios pat praktikos laikosi ir Baltarusija…

Kaip žinia, statybos inžinierų atestacija pavesta Statybos produkcijos sertifikavimo centrui, o ją atlieka Lietuvos inžinierių sąjunga. Šiandien statybos techninės veiklos krypčių vadovais atestuota virš 10.000 statybos inžinierių!  Taip pat –  maždaug 2.000 architektų, kurios atestavo LAS ir Architektų rūmai.

Prie kiekvieno „ypatingo projekto“ „gimdymo“ stovi 10 ar daugiau projekto dalių vadovų. Projekto vadovą skiria ir samdo statytojas. Projekto vadovo statusas leidžia apriboti architekto autorines pretenzijas, geriau spręsti užsakovo problemas su kitais, aukštesnio rango vadovais, derinančiais projektus apipusiu susitarimu, leidžia išvengti atsakomybės už kartais pasitaikančias įstatymų interpretacijas statybų versle užsakovų pamėgtose teritorijose. 

Projekto vadovas taip pat gali „padėti“ neatestuotiems projektuotojams ir už kuklų atlyginimą (paprastai už 10 procentų nuo projektavimo darbų vertės) pasirašyti ant projekto.

ARCHITEKTAS – TIK VIENAS IŠ 10 PROJEKTUOTOJŲ

Architektas tėra vienas iš dešimties projekto dalių vadovų ir teoriškai, o kartais ir praktiškai, jo veikla baigiasi parengus objekto pagrindinius brėžinius kitiems projekto dalių vadovams.  Projekto šeimininku lieka projekto vadovas, dažniausiai – ne architektas. Projekto autorius dingsta iš viešosios erdvės. Neveltui per Žalgirio arenos atidarymą Kaune, tik auditorijai pradėjus skanduoti „architektas, architektas“, buvo paminėta ir E.Miliūno pavardė. 

Žinoma, dalis architektų, dėl šventos ramybės, turi projekto vadovo atestatą ir vadovaujasi projektavimo proceso logika: kūrinys – techninis jo atlikimas – realizacija. T.y. autorius (architektas) – architektų, inžinierių grupė – statybos vadovai, statybininkai. Tačiau faktiškai formali  projekto vadovo funkcija dažniausiai pavedama projekto vadybininkui, dažniausiai inžinieriui.

 Architektų projektavimo įmonės, norėdamos gauti leidimą ypatingų statinių projektavimui, turėdavo įdarbinti ne mažiau 8 įvairaus profilio projekto vadovų. Ne visos galėdavo įdarbinti tokį skaičių, todėl samdydavo juos prieš įmonės atestaciją, o gavus atestatą po mėnesio ar dviejų bendru susitarimu atleisdavo, nes neturėjo nei fizinių nei finansinių galimybių juos išlaikyti.

Po dešimtmetį trukusių pastangų ir ginčų su statybos verslo ir statybos inžinierių sąjungos vadovais ir juos remiančiose statybą kuruojančiose ministerijose pasipriešinimo, vistik Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisą, kuria  architektų projektavimo įmonėms atestavimas nebėra būtinas.

YPATINGAI MIGLOTA SRITIS – YPATINGI STATINIAI

Manau, Aplinkos ministerija sudariusi ypatingų statinių sąrašą, galėjo pagrįstai „didžiuotis“. Sąraše: 9 įrenginiai statiniuose, 45 sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai ir apie 100 visuomeninės paskirties statinių, kuriuose randasi 100 ir daugiau žmonių. Taip pat – kultūros paveldo statiniai ir gyvenami namai daugiau kaip 5 aukštų.  Keleta jų, aktualių architektui, o ypač eiliniam žmogui, bandysiu aptarti.

Ypatingų statinių kategorijoje randame: „aukštybinį (daugiau kaip 5 a.), daugiabutį gyvenamą namą bei visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių“.

Iš pirmo žvilgsnio – tai sveiku protu nesuvokiami pastatų požymiai, kurie profesionaliam architektui, rengiančiam projekto architektūrinę dalį, jokios įtakos neturi. Tačiau, turint galimybę varijuoti vienu asmeniu ar vienu aukštu reiškia, kad pastatas iš ypatingo oficialiai gali būti pervestas į neypatingo statusą, suteikiant užsakovui ir projektuotojui visai kitas galimybes. Nes, kaip žinia, neypatingą statinį gali projektuoti ir neatestuotas architektas ar inžinierius, turintįs trijų metų darbo stažą.

Esu įsitikinęs, jog visi antžeminiai statiniai ir tie požeminiai (povandeniniai) statiniai, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti – yra kiekvienam žmogui ir jo buičiai, veiklai bei jo egzistencijai svarbiausi, todėl skirstyti juos pagal aukštus, metrus ar darbuotojų skaičių yra amoralu. Kaip amoralu yra vienus objektus leisti projektuoti tik atestuotiems specialistams, o kitus – neatestuotiems.

ARCHITEKTAS – ĮGALIOJIMŲ MAŽAI, ATSAKOMYBĖS DAUG

Visgi, viena opiausių architekto profesijos problemų – neadekvatus projektavimo procese ir visuomenėje vyraujantis architekto statusas.

Statybos įstatymas ir jau minėti kiti teisiniai aktai ignoruoja architekto kaip kūrėjo asmenį, neskatina dirbti kokybiškai. Priskirdami architektui tik estetinę projekto dalį, jie tarsi pamiršta, kad architektas ne tik nupaišo fasadus, tačiau organizuoja pastato vidaus ir išorės erdves, ieškodamas optimalaus sprendimo žmogaus veiklai jose. Užmirštama ir tai, kad nuo architekto sprendinių priklauso žmogaus darbo ir buities komforto lygis. Pagaliau nuo jo sprendinių didžiausia dalimi priklauso ir pastato kaina bei eksploatacijos išlaidos.

Būtų gerai, kad kada nors Architektūros įstatymas taptų pagrindiniu įstatymu, ne tik reglamentuojančiu profesinę architektų veiklą, bet ir užtikrinančiu kokybiškos aplinkos formavimą.

Tada ir architekto profesija galėtų būti valstybės tiek reguliuojama, kiek tai susiję su valstybės ir visuomenės interesais.

JUODOJO SĄRAŠO PABAIGOS NEMATYTI

Grįžkim prie nagrinėjamos temos – architekto moralės. Kas gi architektas yra šiuolaikinėje Lietuvoje: kūrėjas ar amatininkas ?

Kad būtų aiškiau, pateiksiu keletą objektų, sulaukusių  nevienareikšmiško visuomenės vertinimo. Beveik visuose architektūrinė dalis, (penki procentai projekto pagal statybos funkcionierių skalę) atlikta profesionaliai, tačiau viešas interesas vienu ar kitu aspektu visur pažeistas. Formaliai, pagal įstatymus architektas  (kaip ir projekto santechnikas, elektrikas ar kiti specialistai), nieko dėtas. Tačiau…

Kažkada į Vilniaus architektūrinę-urbanistinę tarybą buvo pristatytas individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartaliukas Žalgirio futbolo komandos  treniruočių aikštėje.Antakalnyje. Aarchtaryba projektą atmetė. Futbolo aikštė išliko ir iki šiol eksploatuojama futbolininkų…

Verslo centro „Novotelis“ projektas berods triskart buvo derinamas Vilniaus urbanistinėje-architektūrinėje taryboje ir visus 3 kartus buvo atmestas. Autoriui siūlyta tobulinti projektą iš esmės, pasikviečiant į pagalbą kūrybingus architektus. Galiausiai, „Novotelio“ vizualizacijas pamatėme per TV, kai jau buvo iškasta duobė pamatams. Kultūros ministerijoje pripažino, kad projektas nepriimtinas tiek urbanistiniu, tiek paminklosauginiu aspektais, tačiau, neva nieko nebegalima padaryti, nes užsakovas, neva sutiktų atsisakyti projekto realizacijos tik tuo atveju, jeigu savivaldybė padengtų išlaidas už atliktus darbus, užsakytas statybines medžiagas ir t.t…

 „Akropoliui“ buvo leista pristatyti vieno aukšto priestatą (14.000 m2), tačiau natūroje šis tapo 2 aukštų ir trigubai didesnio ploto. Negana to, svetimame sklype, ant Ozo šlaito savavališkai pradėtas statyti keliolikos aukštų administracinis pastatas, iškirtus pušis ir įrengus parkingą. Nepaisant Vilniaus mero ir „Vilniaus prekybos“vadovų spaudimo, visgi pavyko bent jau sustabdyti administracinio pastato statybą.

Kaune, Laisvės alėjoje, su dideliu entuziazmu nugriautas „Merkurijus“. Kas toliau…?

Palangoje, prie Meilės alėjos, kavinei kopose buvo duotas leidimas pastato stogo rekonstrukcijai. „Berekonstruojant“ stogą, šalia, kopose, pajūrio zonoje, iškilo visiškai naujas pastatas.

Be to, greta, kopose, parko teritorijoje, stovi dviejų aukštų karkasas pastatytas pagal statybos leidimą be parašo…

Palangos vyriausiais architektais, nuo nepriklausomybės atkūrimo, spėjo padirbėti jau keliolika architektų. Paskutiniąjam, berods 14-tąjam, iškelta byla už kyšininkavimą.
Unikalioje Kuršių Nerijoje prioritetai tarsi turėtų būti aiškūs ir suprantami kiekvienam – išlaikyti unikalius gamtinio bei istoriškai susiformavusios vietovės, ypač gamtinių ir kultūrinių kompleksų, vertės požymius Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Tačiau ir čia, skaudžias pasekmes sukėlė žuvies restorano statyba pamaryje, Juodkrantėje. Grubi intervencija į natūralią aplinką, prarastas vizualinis ryšis su pietine gyvenviete, pažeisti gamtinės Kuršių nerijos vietovės vertės požymiai. Nuo senovės pamarys priklausė žvejams, o karčiamas statydavo prie kelių.

VIETOJE EPILOGO

Valdovų rūmų direktorius žurnalistams pareiškė: „Mes neteigiame, kad taip buvo. Mes teigiame, jog taip galėjo būti…“ Štai jums ir hamletiškas klausimas „būti ar nebūti“, kainavęs beveik 400 milijonų mokesčių mokėtojų litų.

„Rūmai yra paminklas  jam (A. Brazauskui). Atsiprašau, bet po 100 ar200 metų bus sakoma:Gediminas statė pilį, Žigimantas Augustas rūmus perstatė,  o A.Brazauskas atstatė“ („Lietuvos žinios“, 2013.07.05).

O autorių tai ir vėl nepaminėjo…

Komentarai

  1. siaip viskas google pateikta. Arba dar galima http://yahoo.com pažiūrėti

  2. apie moralę pirmiausia turėtų susimąstyti Lietuvos architektų rūmų valdžioje susibūrusi „diedovščina“, kuriems negalioja jokia moralė, ir net įstatymai, kai reikia išteisinti Pempę (teisingai kažkas patebėjo- įvedė naują moralinę sąvoką „pempizmas“), o kai reikia susidoroti su kokiu po kojom atsitiktinai pasipynusiu piemeniu-patys užmiršta ir etiką , ir moralę. Apie tikrąją ponų iš LAR moralę reikia atskiro straipsnio , ir ne vieno, parašysiu vėliau ir su įrodymais

  3. Įsiskaitykim į pavadinimą: „Architektūrinė moralė: mitas ar tikrovė modernioje Lietuvoje“
    Taigi, atsakymas straipsnyje: mitas,- apie architektūrinę (Architekto) moralę galima diskutuoti tik tuo atveju jei „modernioje Lietuvoje“ kas nors dar būtų laikomas Architektu*
    *nepainioti su PV ir kitais diplomuotais
    p.s. norėtųsi tikėti, kad „moralė“ plačiąja prasme dar neišnyks 🙂

  4. Jei viskas gerai tai ir nejudinkit užpakalių, tuoj važiuosit atestuotis pas statybininkus ir girdėjau ,kad prie savivaldybių architekto pareigybę panaikins. O dėl per didelio kiekio ruošiamų architektų, tai paskaičiuokit kiek ruošia teisininkų, ekonomistų ir t,t.

  5. Gerbdamas profesoriu, vistik turiu pastebeti, kad straipsnio pavadinimas „Architekturine morale“ mazai ka turi su tekstu. Aprasyta visiems architektams zinoma istatimine baze mazai ka turi su morale. Mano supratimu, jei jau sugalvota rasyti apie architektu cecho morale, tai apie ja ir reiktu destyti, visiems zinomu pavyzdziu yra daugiau nei reikia. Gal profesorius cia ir „neprieko“- rase apie problemas, bet redakcija noredama intrigos pavadinima paastrino?:)

  6. Galbūt,reikėtų Archsąjungos ir Rūmų kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministrą,į Seimo švietimo ir mokslo komitetą dėl valstybinio architektūros studijų rėmimo nutraukimo (visas mokymas būtų mokamas) ? Manau,kad virš 200 architektūros absolventų per metus yra fantasmagoriškas kiekis ir Lietuvos biudžeto švaistymas.

  7. Nesusireikšminame-juk pastatus gali projektuoti ir inžinieriai, geologai ir mineralogai,o planuoti-ir žemėtvarkininkai,geografai,kraštotvarkininkai.

  8. nesusireikšminkime broliai ir sesės!

  9. Kiek pamenu, Vytautas Dičius architektų perprodukcijos problemą ir jų netinkamą rengimą kelia jau gal nuo 2000 metų. Buvo per vieną LAS suvažiavimą net parengęs rezoliuciją ir teikęs balsavimui. Bet pritrūko 1 balso! Dėstytuvai laimėjo savo.

  10. Kodėl iškelti architektų problemas,siūlyti įstatymų pataisas,dirbti su ministerija,Seimu,rūpintis visų architektų profesiniais reikalais turi tik grupė entuziastų,susibūrusių į Architektų rūmus? Iš šono lengva kritikuoti-stokite į Rūmus ir imkitės darbo.

  11. Geras straipsnis, bet kiek pamenu, pradėta jame buvo nuo „pempizmo“… Vilko ir ėriuko moralės. Ir dar: profesorius daug daug metų dešimtimis ruošė būrius architektų, daug daug metų vadovavo Lietuvos architektų sąjungai, rūmams dabar (ir vėl) prabilo apie architektų perprodukciją. Kas galėtų pradėti spręsti šią dešimtmečiais gromuluojamą problemą? Tą patį galima būtų pasakyti ir apie architekto statuso problemą.

  12. deja, profesorius antrame kelinyje nuvyle. jokiu konkretumu, jokiu pavardziu. vietoj to, romantiskas epilogas su kabanciais padebesyse klaustukais.
    nieko naujo. tas pats, kaip visada – gyvenkime draugiskai.

  13. Reikia truputį biurokratu padirbėt ,kad pamatytumėt kas iš tikrųjų architektūrą projektuoja-statybininkai,elektrikai,geodezininkai net su ekonomisto diplomu.

  14. Tai viskas tiesa, bet Mazūronis(kurio sūnus statybininkas) gina statybininkų interesus, statybininkams įstatymo projektus prakišinėja, o architektai paskutinėj vietoj , nors tūlas architektūrą baigė.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Architektų rūmai

PRIIMTA SVARBI NUTARTIS: Teismas architekto S.Juškos skundo nepriėmė pagrįstai

2018 balandžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti architekto Stasio Juškos skundą. Kauno architektas šiuo skundu siekė panaikinti Lietuvos architektų

Architektų konferencija

VYKDYTOJAS AR ATSAKINGAS KŪRĖJAS? Konferencija apie architekto profesinę misiją

2017 rugsėjo 6Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmas spalio pirmadienis – Pasaulinė architektūros diena. Ta proga Lietuvos architektų rūmai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultetas su Lietuvos architektų sąjunga, remiant

architektas Vytautas Jurgis Dičius

ARCHITEKTŪROS ASMENYBĖ: Reikalinga parama knygai apie Vytautą Jurgį Dičių

2017 liepos 204 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos leidykla rengia spaudai architektūros istorijai reikšmingą veikalą – prof. Algimanto Mačiulio knygą „Vytautas Jurgis Dičius. Architekto žvilgsniu“. Tai knyga apie apie vieną

LAS ir LAR dėl Hanner konkurso

ĮVERTINO „HANNER“ KONKURSĄ: Neišpildo esminių profesionalaus konkurso reikalavimų

2017 birželio 94 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT kiek anksčiau jau atkreipė dėmesį į keistą viešųjų erdvių idėjų konkursą , organizuojama UAB „Hanner“.  Šio „Viešųjų erdvių verslo ir administraciniame centre Žalgirio stadiono

images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais,

images_straipsniu_foto_3164_langa_kn_140600_e02_BRA

KURIAME ŽMONĖMS?//PASTEBĖJIMAI, NEPIKTNAUDŽIAUJANT NEPAGRĮSTU OPTIMIZMU

Dar 1971 m. savo knygoje „Architektūros kryptys užsienyje“ prof. dr. Jonas Minkevičius rašė: „Juk architektūra yra nepaprastai sudėtingas socialinio pobūdžio menas, sudarąs labai svarbią materialinės

images_phocagallery_2894_ Dicius morale

ARCHITEKTŪRINĖ MORALĖ://MITAS IR TIKROVĖ MODERNIOJE LIETUVOJE [ II ]

Mūsų Aplinkos ministerija, vietoj to, kad atestuotų specialistus, kaip daroma daugumoje civilizuotų šalių, atestuoja projekto ir statybos vadovus. Kiek žinau, tokios pat praktikos laikosi ir

images_phocagallery_2880_Dicius_tit

ARCHITEKTŪRINĖ MORALĖ://MITAS IR TIKROVĖ MODERNIOJE LIETUVOJE [ I ]

Visi pamename, kaip prieš gerą pusmetį, Jungtinė etikos komisija, sudaryta iš Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos, nagrinėjo LAS

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

PROFESINĖS ETIKOS KLAUSIMU://2-ĄJAME POSĖDYJE NORIMA SUDĖLIOTI TAŠKUS

PILOTAS.LT anksčiau skelbė apie jungtinės Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos komisijos posėdį, kuriame svarstytas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos parapinės bažnyčios klausimas.

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

DĖL PAŠILAIČIŲ BAŽNYČIOS://JUNGTINĖ ETIKOS KOMISIJA SKUNDĄ SVARSTYS UŽDARAI

PILOTAS.LT jau rašė, kad Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos statyti parapinės bažnyčios projektas nė per nago juodymą nepanašus į tą, kuris laimėjo 2007 metais surengtąjį architektūros

images_phocagallery_2430_Train_pasil

ARCHITEKTAS D. TRAINAUSKAS://MUMS NIEKAS NIEKO NET NEPAAIŠKINO

Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinį konkursą 2007-aisiais laimėjusios architektų grupės vadovas Donaldas Trainauskas sakė portalui PILOTAS.LT, kad apie tai, jog bažnyčią Pašilaičių mikrorajone ketinama statyti pagal