images_phocagallery_1462_mick_konk_patyc_PAV_1462_Mick_konk_patyc_tit

ANTPEČIŲ TIESOS PAPRASTOS://KAS VALDŽIOJE, TAS IR SPECIALISTAS

Dar niekad Kaune nebuvo tiek chaoso ir teatrališko blaškymosi „dėl miesto“. Atskirų savivaldybininkų paviršutiniški bandymai pripuolamai „gaivinti Kauną“, išvirto į skubotą piarinį ekshibicionizmą, labiau primenantį kaprizingų paauglių  demaršus, nei civilizuotus kūrybinius konkursus. Kauną valdantieji tikrai turės ką šiemet užsirašyti ant Metų Nevykėlių sienos. Ką tik prisirinkta vienadienių paveikslėlių iš Kauno piliavietės blic-krygo, o netrukus bus galima „pasidžiaugti“ ir dar viena sužlugdyta idėja: Antano Mackevičiaus paminklo ir Steigiamojo seimo aikštės „patvarkymo konkursu“.

Paradoksalu, tačiau kai kurie šiandienos įvykiai, karikatūriškai deformuojantys esmines valstybės ir tautos nuostatas, vyksta ironiškoje sąsajoje su ano, kuriamojo, Lietuvos periodo ženklais ir asmenybėmis. Kaune, Steigiamojo seimo, padėjusio pamatus moderniai Lietuvai 1920-aisiais, aikštės rekonstrukcijos ir vieno 1863-ųjų sukilimo prieš carinę okupaciją vadų, A.Mackevičiaus, paminklo pastatymo toje aikštėje konkursas vis atkakliau pretenduoja tapti Metų Farsu. PILOTAS.LT ne kartą rašė apie cinišką Kauno savivaldybininkų žongliravimą viešųjų pirkimų svertais, bet niekas turbūt nesitikėjo, kad į rimtus kostiumus įvynioti juokdariai nueis taip toli.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TECHNOLOGIJOS IR PATOLOGIJOS

Nors savivaldybė net 4 kartus specialistų buvo raštu perspėta dėl neprofesionaliai parengto konkurso bei galimų grėsmių ir paprašyta konkursą stabdyti, patobulinti sąlygas ir skelbti iš naujo,- biurokratinis bastijonas ne tik nereagavo, bet nutarė apskritai apsieiti be architektų, skulptorių ir menotyrininkų, ir patikėti architektūrinio-skulptūrinio konkurso reikalus Viešųjų pirkimų dirigentams.

Tarsi iliustruodama Viešųjų pirkimų sistemos pergalę prieš sveiką protą, A.Mackevičiaus konkurso procedūroms vadovaujanti Daiva Čeponienė (Kauno savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio vedėja) rimtu veidu tikino portalą PILOTAS.LT, kad konkursas „vyksta pagal planą ir yra sudaryta projektų eilė, kuri, jei nebus kokių nors nesusipratimų iki gruodžio 30-osios, reikš, kad konkursą laimėjo vienintelis dalyvaujantis projektas „Už Jūsų ir mūsų laisvę“.

Į klausimą ar procedūrą, kurioje dalyvauja vienas varžovas, tikrai galima vadinti konkursu, buvo atsakyta, kad „Viešųjų pirkimų įstatymas tam neprieštarauja“. Kartais mūsų įstatymai, atrodo, iš tiesų lenkia laiką,- nenustebsime turbūt, jei netrukus pagal juos ir šeima bus galima laikyti vieną personą su mėgintuvėliu rankoje…

Portalui PILOTAS.LT pasiteiravus ar projektas skambiu pavadinimu atitinka konkurso sąlygas, o jo sprendiniai – konkurso reikalavimus, ponia D.Čeponienė patikino, kad „komisija priekaištų neturėjo“. Į klausimą, ar komisija apskritai buvo pajėgi įvertinti projekto sprendinius, kai jos sudėtyje nebuvo nė vieno architekto, nė vieno skulptoriaus ir nė vieno menotyrininko, (Kaip žinia, konkurso išvakarėse vienintelis skulptorius R.Antinis ir menotyrininkė N.Lukšionytė atsistatydino iš konkurso komisijos, solidarizuodamiesi su Kauno menininkų ir architektų Apskritojo stalo kritika konkurso sąlygoms ir vykdymo eigai.) Viešųjų pirkimų pareigūnė atsakė, kad „komisijos sudėtis atitiko Viešųjų pirkimų reikalavimus, o savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas R.P.Strimaitis, be to, turi architektūrinį išsilavinimą“.

R.SKILANDŽIO KOMISIJOJE DOMINUOJA PAVADUOTOJAI

Taigi, skeptikams dar kartą įrodyta, kad drąsiausias drąsios šalies miestas yra pasitikintis savimi, lankstus ir manevringas. Pavojaus akivaizdoje (skulptorių ir architektų konkurso boikotas), pilki savivaldybės klerkai žaibu persikvalifikuoja į architektūros ir skulptūros žinovus, ir darniai imasi „gaivinti Kauno“.

Vienos svarbiausių ir sudėtingiausių Kauno senamiestyje, Steigiamojo seimo, aikštės pertvarkymo projekto ir kunigo A.Mackevičiaus paminklo vertinimą atliko komisija, kurios demografinė sudėtis nemažiau marga ir vertinga istorijai, nei paties A.Mackevičiaus sukilėlių batalijono.

R.Skilandis – konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (matematikos mokytojas, vadybos ir verslo administravimo magistras).

S.Buškevičius – narys, Kauno savivaldybės mero pavaduotojas (meistras, prekių žinovas, inžinierius, sociologas; yra dėstęs Vakarų politekonomiją). Jaunalietuvių vadas, yra nugriovęs mažiausiai 2 paminklus komunistams. Pastatytų kol kas neturi.

Z.Girčys – narys, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas; R.Skilandžio ir S.Buškevičiaus pavaldinys (komunalininkas, kapinių priežiūros specialistas).

D.Rūkienė – narė, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė; R.Skilandžio, S.Buškevičiaus, Z.Girčio pavaldinė (istorikė).

R.P.Strimaitis – narys, Kauno savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas; R.Skilandžio, S.Buškevičiaus pavaldinys (architektas-inžinierius).

Z.Tamakauskas – narys, istorijos mokytojas metodininkas, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas.

Suprantama, matant tokią originalią komisijos komplektaciją, visuomenei nepakenktų susipažinti su komisijos išvadomis apie konkursinį (vienintelį) projektą ir sužinoti jo privalumus bei trūkumus. Deja, šita prabanga Viešųjų pirkimų ritualuose nėra numatyta. Todėl D.Čeponienė paaiškino portalui PILOTAS.LT, jog viešai bus pranešta tiktai laimėtojų pavardės ir įmonės…

KAS SLEPIASI PO KOMISIJOS TYLA?

Kad projekto išskirtinės sąvybės neliktų paslaptyje, pabandykime savarankiškai pasinagrinėti vienintelį „konkurse“ besikotiruojantį opusą „Už Jūsų ir mūsų laisvę“ pagal oficialius konkurso Reikalavimus projektui.

Punktas 27.1.Reikalavimai paminklo skulptūriniam sprendiniui:

27.1.1. per A.Mackevičiaus asmenybę, parodyti lietuvių tautos ryžtą išsivaduoti iš carinės priespaudos; [Ryžtas yra, bet nelabai didelis. Vadas it susigėdęs stovi ant žemo laiptelio, atsukęs nugarą į pietus, kad mažiau matytųsi jo brozinio veido bruožai. Matyt pavaizduotas tuo metu, kai sukilimui pralaimint, A.Mackevičiui teko slapstytis Vilkijos apylinkėse. Skulptūrinis sprendimas nevargina rebusais, stovylos rankos pilnos daiktų, daiktai – metaforų.]

27.1.2. paminklo skulptūrinę formą pateikti per A.Mackevičiaus figūrinę kompoziciją; [Figūrinė kompozicija yra, bet – ne visiems. Esančių aikštėje ji negąsdins savo masteliu ir neišlįs virš mūrinės tvoros ir transformatorinės. Nuo Gertrūdos ir Birštono sankryžos neryžtingo, maždaug 4 m aukščio paminklo apskritai nesimatys per greta gatvės stovintį lenktą 3,5 m aukščio prekybinį pastatą. Matyt, taip saugotas vairuotojų dėmesys nuo ūminio estetinio poveikio. Skulptūrinė kompozicija, greičiausiai, sumanyta, kaip neįkyrus parkinis antūražas lesinantiems balandžius.]

27.1.3. skulptūros maketą pagaminti iš patvarios, aplinkos poveikiams atsparios medžiagos. [Skulptūros maketo atsparumas pakankamas, patikrintas savivaldybės vestibiulio aplinkos poveikiu.]

Punktas 27.2. Reikalavimai aikštės projektui:

27.2.1.  A.Mackevičiaus  paminklas turi tapti  ryškiu aikštės akcentu; [Deja, netapo… Autoriai norėjo sutalpinti aikštėje viską, ką rado ir ką buvo matę kelionėse po Baltarusiją, turbūt. Aukštos eglės, scena, amfiteatras ir lenktasis prekybinis pastatas palei sankryžą „suvalgė“ didžiąją dalį erdvės ir būsimų praeivių dėmesio. Už aikštės ribų paminklas apskritai neturės vizualinio poveikio.]

27.2.2. atsižvelgti į Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio sąlygą – rengiant  projektą, įvertinti senosios turgavietės atkūrimo galimybę; [Lenktasis prekybinis pastatas – vienintelis potencialus senosios turgavietės giminaitis. Deja – vietoje perimetrinio paviljono pasiūlyta iškramtyta forma „C“. Originalu – prekybinis fasadas atsuktas į judrią sankryžą, o ne į ramią aikštę. Išpardavimų skelbimai vitrinose važiuojantiems taps svarbiausiu Steigiamojo seimo aikštės motyvu.]

27.2.3.  numatyti aikštės panaudojimo viešiesiems renginiams ir rekreacijai galimybę; [Vietos renginiams palikta. Renginių metu, A.Mackevičiaus matysis pusė. Fotografai kankinsis fotografuodami prieš saulę, žiūrovai – irgi. Kas galėtų eiti į atkampią ir triukšmingą aikštę „rekreacintis“, autoriai nutyli. Iš mandagumo nutylėsiu ir aš…]

27.2.4. aikštės teritorijos ribose numatyti vietą automobilių parkavimui. [Parkavimas numatytas (27vietų). Kodėl Parkingas toks sureikšmintas ir taip priartintas prie paminklo, suprasti nepasisekė.]

Apie aikštės integravimą į Senamiesčio erdvinę ir funkcinę struktūrą duomenų rasti taip pat nepavyko. Aikštės vizualinių projekcijų iš gretimų gatvių ir sankryžos apskritai nepateikta. Bet gal tai ir nebūtina, kai „konkurse“ dalyvaujama be konkurencijos.

Apibendrinant galima teigti, kad projektas skulptūriniu aspektu yra varganas, o architektūriniu – beviltiškas. Komisijai rasti drąsos tokio lygio projektą eksponuoti viso Kauno akivaizdoje ir skelbti konkurso nugalėtoju, pavyks tik turint savo gretose pakankamai „žalių“ arba absoliučiai nesavikritiškų asmenų. Atrodo, kad ir projekto autoriams šįkart didžiausias laimėjimas būtų – likti nežinomiems…

PAŽEMINIMAS VIETOJE ĮAMŽINIMO

Apskritai, kaunietiškasis A.Mackevičiaus paminklo ir Steigiamojo seimo aikštės pertvarkymo konkursas aktualizavo vis labiau ryškėjančią problemą – nacionalinių didvyrių įamžinimo ir tautos identiteto ženklų materializavimo urbanistinėje aplinkoje vis dažniau imasi asmenys, neturintys nei būtinos kompetencijos, nei atsakomybės prieš visuomenę.

Tiesą pasakius, tokio valdžios cinizmo ir arogancijos kūrybinių konkursų atžvilgiu, nebuvo net sovietmečiu. Konkursų sąlygos, komisijos sudėtis, projektų vertinimo protokolai tuomet buvo skelbiami viešai. Vyko vieši projektų aptarimai, karštos ir gausios diskusijos. Priklausomai nuo konkursinės užduoties, vertinimo komisijoje būdavo maždaug pusė nepriklausomų (ne savivaldybinių) architektų ar skulptorių. Šiandieniniai „Viešieji pirkimai“ įžūliai dekonstravo bet kokią sveiką logiką ir tapo liguistai biurokratizuotu instrumentu, kuriuo galima nužudyti net pačią geriausią idėją, ant pjedestalo užkeliant surogatinį niekalą. Konkursų degradacija įgavo patologijos pavidalą.

Baisu net įsivaizduoti, kokį pažeminimą patirtų viena ryškiausių tautinio išsivadavimo asmenybių, Antanas Mackevičius, jei būtų realizuotas vienintelis „konkurso“ projektas, spinduliuojantis ne drąsą ir veržlumą laisvėn, bet kūrybinę mažakraujystę ir absoliutų skonio bei erdvinės klausos neturėjimą. Ilgiems metams įsigytume „paminklą“ savo bukumui, provincialiam ribotumui ir impotencijai.

( Autorius atsiprašo gerb.skaitytojo už nekalėdišką tekstą šventų Kalėdų išvakarėse. Tačiau žinodamas, kad Viešųjų pirkimų sistema nepripažįsta jokių švenčių ir yra pasirengusi iki Naujųjų Metų apiforminti savo „konkursą“, paskelbdama vienintelį laimėtoją, – suprato, jog delsimas taptų nuodėme…)

Komentarai

  1. vien eksponavimo kultura verta atskiro straipsnio. kauno samovaldube yra neprilygstama, kaip dieva myliu.

  2. Pritemus, siluetinė figūra gali atrodyti kaip nynzės, todėl kažką reikėtų keisti. O aplamai – visai neblogai.

  3. nezinojau, kad ir kaune yra menotyros. rimta analize. siurpas ima. po kaledu susitiksim. aptarsim detaliau.

  4. Gerai parasyta – didziausias laimejimas autoriams siuo atveju – likti nezinomiems.

  5. as buvau tikras, kad konkursas zlugo ir reikalas „uzdarytas“. bet jeigu valdzia is rimtuju nori sita projekta paskelbti nugaletoju, tai as jau zodziu neberandu.

  6. Kad projektas neblizga tai akiviazdu. Tiesa teksto autoriaus vietoje neuzsipulciau taip to vienintelio darbo vien del to kad jis vienintelis. Visuose konkursuose buna silpnu darbu. Beda tame, kad nera su kuo ji lyginti. Aisku ir pati vieta sudetinga. Paslinksi skulptura i viena sona ir jai maisys automobiliai, paslinksi i kita ir jai maisys seselis. Tas pats ir su bandymu uzsitverti nuo gatves. Neuzsitverus vieta lieka visiskai nehumaniska, o uzsitverus aikste tampa nebematoma pravaziuojanciam. Tokioje vietoje reikia normalaus konkurso ir geros diskusijos ne tik po, bet ir pries ji skelbiant. O dabar vaizdelis liudnas…

  7. Zurabo Ceretelio kvapelis…

  8. Čia iš Grūto parko tą skulptūrą paėmė? Ne rimtai, kam blemba reikėjo griauti Leninus visokius, jei dabar juos atstatinėjam atgal tik pavadinimą pakeičiam į Mackevičių. Back to USSR kaip bitlai dainavo…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

medus_sk_191000_e02_xxx

MEDUS IR VANILĖ: Grafikės G.Grendaitės ir skulptoriaus T.Vosyliaus kūrybos paroda Dusetose

2019 spalio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Grafikė Greta Grendaitė ir skulptorius Tomas Vosylius (duetas „Legal Art Lovers“) pristato savo 4-ąją bendrą parodą. Nors menininkai kuria skirtingomis raiškos priemonėmis, jų kūryba subtiliai

Laisvės kalva

LUKIŠKIŲ DETEKTYVAS: KPD laiko Šimašiaus ir Labašausko artefaktą nelegaliu

2019 rugsėjo 252 KomentaraiLiudas Pastanga

Vakar Vilniuje, Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko paminklo „Laisvės kalva“ natūralaus dydžio maketas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir institucijų dėmesio. Pasirodo, 2 natūralaus

Andrius Labašauskas

LAISVĖS KALVA MASTELIU 1:1: Lukiškių aikštėje – planuojamos skulptūros fragmentai

2019 rugsėjo 245 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandien Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos „Laisvės kalvos“ maketas iš karto įplieskė diskusijas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Architektuomenė“ bei kituose socialinėse erdvėse. Norintys

Vaižgantas

PAMINKLAS DIDŽIAJAM LIETUVIUI: J.Tumas-Vaižgantas Vytauto Didžiojo bažnyčios šventoriuje

2019 rugsėjo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Vytauto Didžiojo (Švč.Mergelės Marijos Dangun Ėmimo) bažnyčios šventoriuje atidengtas paminklas vienai ryškiausių XX amžiaus Lietuvos asmenybių. Gedimino Piekuro bronzinė skulptūra, vaizduojanti kunigą, trumpam prisėdusį

Bronius Pundzius

LAIKINOSIOS SOSTINĖS SKULPTORIUS: B.Pundziaus kūrybai skirta ekskursija

2019 balandžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet, balandžio 11-ąją sukanka 60 metų nuo skulptoriaus pedagogo Broniaus Pundziaus mirties. Asociacija „Gražinkime Kauną“ šia proga Laikinojoje sostinėje organizuoja ekskursiją B.Pundziaus kūrybai skirtu nestandartiniu

Vidas Simonavičius

LEDINIS ČIURLIONIS: Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis

2019 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Savaitgalį Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis, skirtas druskininkus garsinančio M.K.Čiurlionio kūrybai. Lietuvos ir užsienio menininkai ledo kūrinius čia skaptavo ir gremžė „Zodiako“ ir „Pasaka. Karaliai“

Kazimieras Simonavičius

SALVĖMIS PAGERBS LDK IŠRADĖJĄ: Vilniuje atidengiama skulptūra K.Simonavičiui

2018 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Bajoras ir karininkas Kazimieras Simonavičius – didis artilerijos inžinierius, raketų išradėjas. Šiai iškiliai LDK asmenybei pagerbti skirta skulptūra bus atidengta Vilniaus skvere. Lapkričio 21 dieną

Laima Antonova

BALSAVO UŽ TELŠIŠKĘ: Baltijos regiono jaunųjų menininkų simpatijų prizas – L.Antonovai

2018 spalio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Latvijos dailės akademijoje savaitgalį įteikti Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimai “Nordic Baltic Young Artist Awards”. Šiame konkurse daugiausiai regiono meno mėgėjų balsų gavo

Evaldas Pauza

SU MEILE: Skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda Kaune

2018 spalio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kauno paveikslų galerijoje atidaroma skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda „Su meile“. Parodoje, inspiruotoje tarpukario istorijų ir gyvenimo būdo, skirtoje Nepriklausomybės šimtmečiui, eksponuojami paskutiniųjų metų kūriniai.

Mykolas Sauka

NAUJAS TRAUKOS TAŠKAS: Viršuliškių parke apsigyveno betono skulptūros

2018 spalio 222 KomentaraiPILOTAS.LT

Viršuliškių miško parkas pradėtas „apgyvendinti“ 3 m dydžio betoninėmis skulptūromis. Jų autorius – skulptorius Mykolas Sauka – sako, kad nuošalų ir tik vietos gyventojų lankomą

M.K.Čiurlionio kelias

SAUGOS MEDŽIO SKULPTŪRAS: Atverta galimybė restauruoti M.K.Čiurlionio kelio akcentus

2018 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Prie kelio nuo Senosios Varėnos, kur Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė, iki Druskininkų sukomponuotas garsiojo lietuvių menininko kelio skulptūrų ansamblis. Šio kelio skulptūros ką tik paskelbtos

Tautvilas Povilonis

KAMERINĖ SKULPTŪRA: Tėčiui dedikuota T.Povilionio paroda Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

2018 rugpjūčio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaroma jaunesnės kartos skulptoriaus Tautvilo Povilionio paroda „Kamerinė

Š.Sauka

JUBILIEJINIS POSŪKIS DUSETOSE: Šarūnas Sauka lipa iš tapybos

Dusetos bei šio kuklaus Aukštaitijos miestelio dailės galerija vėl sugrįžo į šalies laikraščių viršelius bei į tarptautinio lygio meno žemėlapį. Šiltą šeštadienio pavakarę čia iškilmingai

Skulptūros ir vitražo centras

SKULPTŪRA IR VITRAŽAS: Meniniai delikatesai, kūrybinės dirbtuvės ir gyva muzika

2018 liepos 12Be komentarųPILOTAS.LT

1984 metais Vilniuje pastatytas Skulptūros ir vitražo centras turėjo tapti monumentalių sovietinių skulptūrų namais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jame kūrėsi menininkų studijos, o pernai – atidaryta

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla

SU TA PAČIA GRAMATINE KLAIDA: J.Laivio personalinė paroda Rietave

2018 kovo 261 KomentarasPILOTAS.LT

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykloje atidaroma Juozo Laivio personalinė paroda „Peržiūros nr. 1, su tapačia gramatine klaida“. Tai pirmoji paroda iš 7 numatomų ciklo.

Nerijus Erminas

KONCEPTUALIOJI KŪRYBA: N.Ermino skulptūra Niujorko šiuolaikinio meno mugėje

2018 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Niujorke prasideda 11-oji šiuolaikinio meno mugė „Volta New York“, kuri pristato solinius jau žinomų ir kylančių menininkų projektus. Lietuvos šiuolaikinio meno lauką viename iš įtakingiausių

Skulptūra

SKULPTORIŲ KLUBAS: Apie Kiniją ir skulptūras viešosiose erdvėse

2018 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptorių klubas rengia savo pirmą susitikimą „Skulptorių namuose“, Vilniuje. Jame savo įžvalgomis ir įspūdžiais apie skulptūras viešosiose erdvėse ir Aziją dalinsis prof. Petras Grecevičius, Baltų

Skulptoriai atkurtos valstybės šimtmečiui

LIETUVOS SKULPTORIAI: Socialinė-dokumentinė akcija atkurtos valstybės šimtmečiui

2018 vasario 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos skulptoriai Vilniuje atidaro parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Tai socialinė-dokumentinė akcija, kurios kolekcija sudaryta iš Lietuvos skulptorių idėjų, skirtų valstybei

L.Griežė

OBELISKAS: Egzistencinė L.Griežės kūrybos paroda Vilniuje

2018 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma skulptoriaus Liutauro Griežės kūrybos paroda „Obeliskas“. Parodoje pristatomi įvairiomis raiškos priemonėmis kuriančio menininko darbai – tapyba, skulptūros ir objektai, kuriuos vienija

Rūta Jusionytė

R.JUSIONYTĖS FIGŪROS PARYŽIUJE: Personalinė paroda galerijoje „Claudine Legrand“

2017 lapkričio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Paryžiaus meno galerijoje „Claudine Legrand“ neseniai atidaryta lietuvių menininkės Rūtos Jusionytės tapybos ir skulptūrų personalinė paroda. Klaipėdoje gimusi menininkė jau daugelį metų gyvena ir sėkmingai

karia_sk_171000_e02_xxx

UŽPILDOMA ISTORIJOS SPRAGA: Lietuvos karių skulptūrėlių pristatymas Kaune

2017 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Pasakojimams apie Lietuvos karų istoriją iki šiol trūko vienos svarbios detalės – aiškaus supratimo kaip atrodė lietuvių kariai. Šią spragą turėtų užpildyti atlikta kruopšti įvairių

Midmien

ABSTRAKTUSIS MENAS IR MUZIKA: Europos parke pastatyta S.Sofferio skulptūra

2017 rugpjūčio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Prie Vilniaus įsikūrusiame Europos centro muziejuje Europos parke pastatyta didžiulė žinomo Irako-JAV menininko Sassono Sofferio skulptūra „Midmien“. Ši nerūdijančio plieno skulptūra savotiškai sujungia muziką su

L.Strioga

GELEŽIES AMŽIUS: L.Sriogos darbų paroda Taujėnų dvare

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Ukmergės rajono Taujėnų dvare atidaroma Kaune gyvenančio ir kuriančio žymaus Lietuvos skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Geležies amžius“. Garbaus amžiaus sulaukusiam skulptoriui eksperimentus iš jo

monci_pa_170300_e02_xxx

SVETINGASIS SAVAITGALIS VILNIUJE: Antanas Mončys ir jo aplinka

2017 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje uždaroma paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896 –1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“.

_tit-l-sepka_moncys

L.ŠEPKA IR A.MONČYS: Aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

2017 kovo 201 KomentarasVaidotas Žukas

Lionginas Šepka ir Antanas Mončys nepažinojo vienas kito ir niekada nebuvo susitikę. Tačiau Paryžiaus žemaičio ir Pandėlio atsiskyrėlio kūrybą sieja daugybė bendrumų. Pirmą kartą didieji