Dar niekad Kaune nebuvo tiek chaoso ir teatrališko blaškymosi „dėl miesto“. Atskirų savivaldybininkų paviršutiniški bandymai pripuolamai „gaivinti Kauną“, išvirto į skubotą piarinį ekshibicionizmą, labiau primenantį kaprizingų paauglių demaršus, nei civilizuotus kūrybinius konkursus. Kauną valdantieji tikrai turės ką šiemet užsirašyti ant Metų Nevykėlių sienos. Ką tik prisirinkta vienadienių paveikslėlių iš Kauno piliavietės blic-krygo, o netrukus bus galima „pasidžiaugti“ ir dar viena sužlugdyta idėja: Antano Mackevičiaus paminklo ir Steigiamojo seimo aikštės „patvarkymo konkursu“.
Paradoksalu, tačiau kai kurie šiandienos įvykiai, karikatūriškai deformuojantys esmines valstybės ir tautos nuostatas, vyksta ironiškoje sąsajoje su ano, kuriamojo, Lietuvos periodo ženklais ir asmenybėmis. Kaune, Steigiamojo seimo, padėjusio pamatus moderniai Lietuvai 1920-aisiais, aikštės rekonstrukcijos ir vieno 1863-ųjų sukilimo prieš carinę okupaciją vadų, A.Mackevičiaus, paminklo pastatymo toje aikštėje konkursas vis atkakliau pretenduoja tapti Metų Farsu. PILOTAS.LT ne kartą rašė apie cinišką Kauno savivaldybininkų žongliravimą viešųjų pirkimų svertais, bet niekas turbūt nesitikėjo, kad į rimtus kostiumus įvynioti juokdariai nueis taip toli.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TECHNOLOGIJOS IR PATOLOGIJOS
Nors savivaldybė net 4 kartus specialistų buvo raštu perspėta dėl neprofesionaliai parengto konkurso bei galimų grėsmių ir paprašyta konkursą stabdyti, patobulinti sąlygas ir skelbti iš naujo,- biurokratinis bastijonas ne tik nereagavo, bet nutarė apskritai apsieiti be architektų, skulptorių ir menotyrininkų, ir patikėti architektūrinio-skulptūrinio konkurso reikalus Viešųjų pirkimų dirigentams.
Tarsi iliustruodama Viešųjų pirkimų sistemos pergalę prieš sveiką protą, A.Mackevičiaus konkurso procedūroms vadovaujanti Daiva Čeponienė (Kauno savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio vedėja) rimtu veidu tikino portalą PILOTAS.LT, kad konkursas „vyksta pagal planą ir yra sudaryta projektų eilė, kuri, jei nebus kokių nors nesusipratimų iki gruodžio 30-osios, reikš, kad konkursą laimėjo vienintelis dalyvaujantis projektas „Už Jūsų ir mūsų laisvę“.
Į klausimą ar procedūrą, kurioje dalyvauja vienas varžovas, tikrai galima vadinti konkursu, buvo atsakyta, kad „Viešųjų pirkimų įstatymas tam neprieštarauja“. Kartais mūsų įstatymai, atrodo, iš tiesų lenkia laiką,- nenustebsime turbūt, jei netrukus pagal juos ir šeima bus galima laikyti vieną personą su mėgintuvėliu rankoje…
Portalui PILOTAS.LT pasiteiravus ar projektas skambiu pavadinimu atitinka konkurso sąlygas, o jo sprendiniai – konkurso reikalavimus, ponia D.Čeponienė patikino, kad „komisija priekaištų neturėjo“. Į klausimą, ar komisija apskritai buvo pajėgi įvertinti projekto sprendinius, kai jos sudėtyje nebuvo nė vieno architekto, nė vieno skulptoriaus ir nė vieno menotyrininko, (Kaip žinia, konkurso išvakarėse vienintelis skulptorius R.Antinis ir menotyrininkė N.Lukšionytė atsistatydino iš konkurso komisijos, solidarizuodamiesi su Kauno menininkų ir architektų Apskritojo stalo kritika konkurso sąlygoms ir vykdymo eigai.) Viešųjų pirkimų pareigūnė atsakė, kad „komisijos sudėtis atitiko Viešųjų pirkimų reikalavimus, o savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas R.P.Strimaitis, be to, turi architektūrinį išsilavinimą“.
R.SKILANDŽIO KOMISIJOJE DOMINUOJA PAVADUOTOJAI
Taigi, skeptikams dar kartą įrodyta, kad drąsiausias drąsios šalies miestas yra pasitikintis savimi, lankstus ir manevringas. Pavojaus akivaizdoje (skulptorių ir architektų konkurso boikotas), pilki savivaldybės klerkai žaibu persikvalifikuoja į architektūros ir skulptūros žinovus, ir darniai imasi „gaivinti Kauno“.
Vienos svarbiausių ir sudėtingiausių Kauno senamiestyje, Steigiamojo seimo, aikštės pertvarkymo projekto ir kunigo A.Mackevičiaus paminklo vertinimą atliko komisija, kurios demografinė sudėtis nemažiau marga ir vertinga istorijai, nei paties A.Mackevičiaus sukilėlių batalijono.
R.Skilandis – konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (matematikos mokytojas, vadybos ir verslo administravimo magistras).
S.Buškevičius – narys, Kauno savivaldybės mero pavaduotojas (meistras, prekių žinovas, inžinierius, sociologas; yra dėstęs Vakarų politekonomiją). Jaunalietuvių vadas, yra nugriovęs mažiausiai 2 paminklus komunistams. Pastatytų kol kas neturi.
Z.Girčys – narys, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas; R.Skilandžio ir S.Buškevičiaus pavaldinys (komunalininkas, kapinių priežiūros specialistas).
D.Rūkienė – narė, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė; R.Skilandžio, S.Buškevičiaus, Z.Girčio pavaldinė (istorikė).
R.P.Strimaitis – narys, Kauno savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas; R.Skilandžio, S.Buškevičiaus pavaldinys (architektas-inžinierius).
Z.Tamakauskas – narys, istorijos mokytojas metodininkas, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas.
Suprantama, matant tokią originalią komisijos komplektaciją, visuomenei nepakenktų susipažinti su komisijos išvadomis apie konkursinį (vienintelį) projektą ir sužinoti jo privalumus bei trūkumus. Deja, šita prabanga Viešųjų pirkimų ritualuose nėra numatyta. Todėl D.Čeponienė paaiškino portalui PILOTAS.LT, jog viešai bus pranešta tiktai laimėtojų pavardės ir įmonės…
KAS SLEPIASI PO KOMISIJOS TYLA?
Kad projekto išskirtinės sąvybės neliktų paslaptyje, pabandykime savarankiškai pasinagrinėti vienintelį „konkurse“ besikotiruojantį opusą „Už Jūsų ir mūsų laisvę“ pagal oficialius konkurso Reikalavimus projektui.
Punktas 27.1.Reikalavimai paminklo skulptūriniam sprendiniui:
27.1.1. per A.Mackevičiaus asmenybę, parodyti lietuvių tautos ryžtą išsivaduoti iš carinės priespaudos; [Ryžtas yra, bet nelabai didelis. Vadas it susigėdęs stovi ant žemo laiptelio, atsukęs nugarą į pietus, kad mažiau matytųsi jo brozinio veido bruožai. Matyt pavaizduotas tuo metu, kai sukilimui pralaimint, A.Mackevičiui teko slapstytis Vilkijos apylinkėse. Skulptūrinis sprendimas nevargina rebusais, stovylos rankos pilnos daiktų, daiktai – metaforų.]
27.1.2. paminklo skulptūrinę formą pateikti per A.Mackevičiaus figūrinę kompoziciją; [Figūrinė kompozicija yra, bet – ne visiems. Esančių aikštėje ji negąsdins savo masteliu ir neišlįs virš mūrinės tvoros ir transformatorinės. Nuo Gertrūdos ir Birštono sankryžos neryžtingo, maždaug 4 m aukščio paminklo apskritai nesimatys per greta gatvės stovintį lenktą 3,5 m aukščio prekybinį pastatą. Matyt, taip saugotas vairuotojų dėmesys nuo ūminio estetinio poveikio. Skulptūrinė kompozicija, greičiausiai, sumanyta, kaip neįkyrus parkinis antūražas lesinantiems balandžius.]
27.1.3. skulptūros maketą pagaminti iš patvarios, aplinkos poveikiams atsparios medžiagos. [Skulptūros maketo atsparumas pakankamas, patikrintas savivaldybės vestibiulio aplinkos poveikiu.]
Punktas 27.2. Reikalavimai aikštės projektui:
27.2.1. A.Mackevičiaus paminklas turi tapti ryškiu aikštės akcentu; [Deja, netapo… Autoriai norėjo sutalpinti aikštėje viską, ką rado ir ką buvo matę kelionėse po Baltarusiją, turbūt. Aukštos eglės, scena, amfiteatras ir lenktasis prekybinis pastatas palei sankryžą „suvalgė“ didžiąją dalį erdvės ir būsimų praeivių dėmesio. Už aikštės ribų paminklas apskritai neturės vizualinio poveikio.]
27.2.2. atsižvelgti į Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio sąlygą – rengiant projektą, įvertinti senosios turgavietės atkūrimo galimybę; [Lenktasis prekybinis pastatas – vienintelis potencialus senosios turgavietės giminaitis. Deja – vietoje perimetrinio paviljono pasiūlyta iškramtyta forma „C“. Originalu – prekybinis fasadas atsuktas į judrią sankryžą, o ne į ramią aikštę. Išpardavimų skelbimai vitrinose važiuojantiems taps svarbiausiu Steigiamojo seimo aikštės motyvu.]
27.2.3. numatyti aikštės panaudojimo viešiesiems renginiams ir rekreacijai galimybę; [Vietos renginiams palikta. Renginių metu, A.Mackevičiaus matysis pusė. Fotografai kankinsis fotografuodami prieš saulę, žiūrovai – irgi. Kas galėtų eiti į atkampią ir triukšmingą aikštę „rekreacintis“, autoriai nutyli. Iš mandagumo nutylėsiu ir aš…]
27.2.4. aikštės teritorijos ribose numatyti vietą automobilių parkavimui. [Parkavimas numatytas (27vietų). Kodėl Parkingas toks sureikšmintas ir taip priartintas prie paminklo, suprasti nepasisekė.]
Apie aikštės integravimą į Senamiesčio erdvinę ir funkcinę struktūrą duomenų rasti taip pat nepavyko. Aikštės vizualinių projekcijų iš gretimų gatvių ir sankryžos apskritai nepateikta. Bet gal tai ir nebūtina, kai „konkurse“ dalyvaujama be konkurencijos.
Apibendrinant galima teigti, kad projektas skulptūriniu aspektu yra varganas, o architektūriniu – beviltiškas. Komisijai rasti drąsos tokio lygio projektą eksponuoti viso Kauno akivaizdoje ir skelbti konkurso nugalėtoju, pavyks tik turint savo gretose pakankamai „žalių“ arba absoliučiai nesavikritiškų asmenų. Atrodo, kad ir projekto autoriams šįkart didžiausias laimėjimas būtų – likti nežinomiems…
PAŽEMINIMAS VIETOJE ĮAMŽINIMO
Apskritai, kaunietiškasis A.Mackevičiaus paminklo ir Steigiamojo seimo aikštės pertvarkymo konkursas aktualizavo vis labiau ryškėjančią problemą – nacionalinių didvyrių įamžinimo ir tautos identiteto ženklų materializavimo urbanistinėje aplinkoje vis dažniau imasi asmenys, neturintys nei būtinos kompetencijos, nei atsakomybės prieš visuomenę.
Tiesą pasakius, tokio valdžios cinizmo ir arogancijos kūrybinių konkursų atžvilgiu, nebuvo net sovietmečiu. Konkursų sąlygos, komisijos sudėtis, projektų vertinimo protokolai tuomet buvo skelbiami viešai. Vyko vieši projektų aptarimai, karštos ir gausios diskusijos. Priklausomai nuo konkursinės užduoties, vertinimo komisijoje būdavo maždaug pusė nepriklausomų (ne savivaldybinių) architektų ar skulptorių. Šiandieniniai „Viešieji pirkimai“ įžūliai dekonstravo bet kokią sveiką logiką ir tapo liguistai biurokratizuotu instrumentu, kuriuo galima nužudyti net pačią geriausią idėją, ant pjedestalo užkeliant surogatinį niekalą. Konkursų degradacija įgavo patologijos pavidalą.
Baisu net įsivaizduoti, kokį pažeminimą patirtų viena ryškiausių tautinio išsivadavimo asmenybių, Antanas Mackevičius, jei būtų realizuotas vienintelis „konkurso“ projektas, spinduliuojantis ne drąsą ir veržlumą laisvėn, bet kūrybinę mažakraujystę ir absoliutų skonio bei erdvinės klausos neturėjimą. Ilgiems metams įsigytume „paminklą“ savo bukumui, provincialiam ribotumui ir impotencijai.
( Autorius atsiprašo gerb.skaitytojo už nekalėdišką tekstą šventų Kalėdų išvakarėse. Tačiau žinodamas, kad Viešųjų pirkimų sistema nepripažįsta jokių švenčių ir yra pasirengusi iki Naujųjų Metų apiforminti savo „konkursą“, paskelbdama vienintelį laimėtoją, – suprato, jog delsimas taptų nuodėme…)
buvau
( 2011-12-24 )
vien eksponavimo kultura verta atskiro straipsnio. kauno samovaldube yra neprilygstama, kaip dieva myliu.
Vilmantas Rutkauskas
( 2011-12-23 )
Pritemus, siluetinė figūra gali atrodyti kaip nynzės, todėl kažką reikėtų keisti. O aplamai – visai neblogai.
zulas
( 2011-12-23 )
nezinojau, kad ir kaune yra menotyros. rimta analize. siurpas ima. po kaledu susitiksim. aptarsim detaliau.
NIDA
( 2011-12-23 )
Gerai parasyta – didziausias laimejimas autoriams siuo atveju – likti nezinomiems.
mnmn
( 2011-12-23 )
as buvau tikras, kad konkursas zlugo ir reikalas „uzdarytas“. bet jeigu valdzia is rimtuju nori sita projekta paskelbti nugaletoju, tai as jau zodziu neberandu.
m
( 2011-12-23 )
Kad projektas neblizga tai akiviazdu. Tiesa teksto autoriaus vietoje neuzsipulciau taip to vienintelio darbo vien del to kad jis vienintelis. Visuose konkursuose buna silpnu darbu. Beda tame, kad nera su kuo ji lyginti. Aisku ir pati vieta sudetinga. Paslinksi skulptura i viena sona ir jai maisys automobiliai, paslinksi i kita ir jai maisys seselis. Tas pats ir su bandymu uzsitverti nuo gatves. Neuzsitverus vieta lieka visiskai nehumaniska, o uzsitverus aikste tampa nebematoma pravaziuojanciam. Tokioje vietoje reikia normalaus konkurso ir geros diskusijos ne tik po, bet ir pries ji skelbiant. O dabar vaizdelis liudnas…
Miestelėnas
( 2011-12-23 )
Zurabo Ceretelio kvapelis…
Andrius R.
( 2011-12-23 )
Čia iš Grūto parko tą skulptūrą paėmė? Ne rimtai, kam blemba reikėjo griauti Leninus visokius, jei dabar juos atstatinėjam atgal tik pavadinimą pakeičiam į Mackevičių. Back to USSR kaip bitlai dainavo…