images_phocagallery_1425_janul_slen_1111_slenis05

NAUJIEJI STUDENTŲ VARTAI//MOKSLAS IR VERSLAS KAUNE JUNGSIS IN IR JANG PRINCIPU

Kauno technologijos universitetas savo 60 metų įkūrimo jubiliejų pažymi reikšmingomis – Santakos slėnio pastato – statybomis. Studentų miestelio prieigose ką tik pradėtas šis Mokslo, studijų ir verslo centras verslą ir mokslą apjungs ne vien funkciškai ir architektūriškai, bet ir simboliškai. Iš kinų filosofijos žinomų priešingų pradų In ir Jang pusiausvyros principu Studentų gatvės pabaigoje jį suprojektavo kaunietės architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės kolektyvas.

STUDENTŲ MIESTELIO ISTORIJA PRASIDĖJO PRIEŠ 50 METŲ

Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelio istorija prasidėjo prieš 50 metų, kai tuometiniam Kauno politechnikos institutui (KPI) valdžia paskyrė 64 hektarų žemės sklypą Radvilėnų plente greta jo IV rūmų, įsikūrusių Karo pramonės mokslinių tyrimų laboratorijos pastate (arch. V.Landsbergis-Žemkalnis, 1937). Tuometinio rektoriaus prof. K.Baršausko iniciatyva ir buvo padėtas kertinis akmuo pirmajam naujam miestelio pastatui. Pastarąjį projektuoti buvo patikėta tada dar jaunam architektui Vytautui Dičiui. Studentų miestelis sovietmečiu augo kaip ant mielių – 1965 metais čia duris atvėrė Statybos rūmai, 1969-aisiais – Elektronikos rūmai, 1970-aisiais – Cheminės technologijos fakulteto pastatas. Visi šie 3 V.Dičiaus suprojektuoti modernūs funkcionalistinės architektūros pastatai pernai įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

KTU studentų miestelio kompozicijos centrinė ašis – prie K.Baršausko gatvės dabar akligatviu užsibaigianti Studentų gatvelė, kurios vienoje pusėje „išrikiuoti“ universiteto fakultetų korpusai, o kitoje – jo bendrabučių masyvas bei studentų kavinės „Kolegos“ pastatas. Santakos slėnio pastatas suplanuotas laisvoje Studentų miestelio teritorijoje tarp intensyviosios K.Baršausko gatvės ir mokslo korpusų „rikiuotę“ užbaigiančio dabartinio Dizaino ir technologijų fakulteto. Beje, plėtra šioje vietoje buvo numatyta dar L.Dringelio, A.Lamausko ir kitų specialistų atliktoje Studentų miestelio plėtros galimybių studijoje.

STATYBAS PLANUOJA BAIGTI 2013-ŲJŲ BIRŽELĮ

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas – vienas iš šiuolaikinės Europos prioritetų. Šių dviejų gana skirtingų sričių sąjungą sudaryti turėtų padėti ir pagal architekčių G.Janulytės-Bernotienės, R.Lydytės bei A.Andriukaitienės projektą neseniai pradėtas statyti Mokslo, studijų ir verslo centras. Neeilinę pastato svarbą iliustruoja ir iškilmingoje jo kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavusi šalies, miesto bei paties universiteto valdžia – LR švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius, KTU rektorius prof. P.Baršauskas, Kauno meras A.Kupčinskas ir kt. PILOTAS.LT žiniomis, Mokslo, studijų ir verslo centro statyba finansuojama lėšomis dviejų Europos Sąjungos projektų, kurie įgyvendinami pagal Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų kuruojamas priemones. Komplekso statybų vertė – 54 mln. litų, o naujausiai mokslo ir verslo įrangai aprūpinti dar turės būti skirta apie 90 mln. litų. Reikšmingas KTU bei visam miestui statybas tikimasi baigti 2013 metų birželį.

Naujasis KTU rektorius P.Baršauskas universitetą mato regiono socialinės ir ekonominės politikos flagmanu. Šios vizijos įgyvendinimo dalis, matyt, turėtų tekti ir kuriamajam Mokslo, studijų ir verslo centrui. Beje, jį projektuojantis kolektyvas akademinėje aplinkoje toli gražu ne naujokas.

KONKURSE BUVO „JUODUOJU ARKLIUKU“

Architektės G.Janulytės-Bernotienės vadovaujamas architektų kolektyvas iki šiol daugiausia yra nuveikęs Kauno medicinos universiteto labui – suprojektavęs rektorato pastato rekonstrukciją A.Mickevičiaus gatvėje, biblioteką ir informacijos centrą Sukilėlių prospekte, statomą dar vieną Santakos slėnio objektą – Farmacijos fakultetą su mokomąją vaistinę Eivenių gatvėje. Pagal šio  kolektyvo projektą vos pernai renovuotas ir KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro pastatas. Vis dėlto, siekiant gauti dar vieną „akademinį“ užsakymą, jam teko gerokai paplušėti – be kita ko, laimėti ir prieš porą metų surengtą Mokslo, studijų ir verslo centro architektūros idėjų turnyrą. Tiesa, ne tarptautinį ir kruopščiai parengtą, kaip būtų galima tikėtis iš save gerbiančio, aukštus tikslus keliančio ir pačius architektus ruošiančio universiteto, bet surengto paskubomis ir gana atsainiai. Apie tai bylojo ir 13 skubotai „sukaltų“ ir šiam idėjų turnyrui pateiktų architektūros idėjų. Gali kelti abejonių ir architektės G.Janulytės-Bernotienės kolektyvo sėkmės šiame turnyre atvejis, labai primenantis „juodojo arkliuko“ istoriją. Tuo labiau, kad pati G.Janulytė-Bernotienė yra KTU Statybos ir architektūros fakulteto dėstytoja.

PILOTAS.LT žiniomis, tarp Mokslo, studijų ir verslo centro architektūrinių vizijų konkurso pirminę  atranką praėjusių 5 idėjų G.Janulytės-Bernotienės kolektyvo konkursinio darbo nebuvo. Jo iki paties finalinio etapo nebuvo matę ir konkursinių idėjų recenzentai, kurie atliko finalinio etapo darbų ekspertizes bei jas pateikė į konkurso vertinimo procesą kažkaip įtrauktai Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET). O ir 6 finalinio etapo projektus vertinusi pastaroji taryba minėtam projektui paskyrė tik 3-čiąją vietą. Vis dėlto KTU vadovybė vėliau realizuoti išsirinko būtent G.Janulytės-Bernotienės kolektyvo idėją.

ARCHITEKTĖMS KONKURSĄ TEKO „IMTI“ 2 KARTUS

Pati architektė G.Janulytė-Bernotienė paneigia galimas abejones dėl galimai neskaidrių KTU rengto konkurso rezultatų. Pasak jos, apie patį konkursą kolektyvas sužinojo tik iš „Valstybės žinių“ pranešimo, o į finalinį etapą  darbas pateko organizatoriams greičiausia nusprendus jo dalyvių sąrašą išplėsti iki 6. Remiantis KTU informacija, G.Janulytės-Bernotienės studijos pasiūlyta architektūros idėja buvo pasirinkta atsižvelgus į 2 kriterijus – projekto kompleksiškumo bei jo architektūros dermės su kitais Studentų miestelio pastatais. Mat šis kolektyvas bene vienintelis iš visų konkurso dalyvių numatė perspektyvinį Studentų miestelio užstatymą palei K.Baršausko gatvę bei ieškojo architektūrinės dermės su senaisiais KTU mokymo korpusais. Keista tik tai, kad šiuos du aspektus virš kitų iškėlė ne iš architektų sudaryta KAUET, bet pats universitetas…

Konkurso nugalėtojų naudai byloja ir vėlesnis KTU bandymas per viešųjų pirkimų įstatymą kuo pigiau nupirkti projektavimo paslaugas. PILOTAS.LT žiniomis, G.Janulytės-Bernotienės grupei galimybę pratęsti savo darbą pavyko tik vieniems architektūros kolektyvams atsisakius dalyvauti šiame autoriaus statusą paminančiame konkurse , o kitiems – pritrūkus projektuoti reikiamos kvalifikacijos.

Visgi Mokslo, studijų ir verslo centro projektas – nemenkas iššūkis nedideliam ir smarkiai moteriškam projektuotojų kolektyvui. Šiokį tokį autorių pasimetimą ir nepasitikėjimą savimi išduoda bandymai kūrybiniame procese pasitaikę bandymai atitrūkti nuo konkursinės architektūrinės idėjos. Grįžti prie pirminės idėjos autoriams tuomet nurodė KAUET. Architektės G.Janulytės-Bernotienės teigimu, daugelis konkursinių sprendinių išliko, tik buvo atsisakyta sumanymo projektuojamą objektą šiek tiek pasukti kampu. Daugiausia visgi buvo tobulinamos paties statinio architektūros proporcijos.

FUNKCIJOS DUALIZMAS ATSISPINDI IR ARCHITEKTŪROJE

Remiantis techniniu projektu, beveik 13.000 m² ploto Mokslo, studijų ir verslo centrą sudarys 2 pagrindinės dalys – horizontalaus tūrio mokslinė laboratorija ir vertikalus verslo centro pastatas. Pirmasis statomas remiant Švietimo ir mokslo ministerijai, antrasis – Ūkio ministerijai. Toks dualistinis centro architektūros charakteris atsispindės ir jo architektūroje. Architektės G.Janulytės-Bernotienės kolektyvas jį projektavo iš dviejų vienas su kitu kontrastuojančių, tačiau kompoziciškai tvirtai „sukibusių“ tūrių.

Mokslininkų laboratorijoms skirtas K.Baršausko gatvės pusės korpusas, pagal autorių sumanymą, turėtų atrodyti vizualiai lengvas, efemeriškas ir šviesus. Visus 4 jo aukštus užims mokslininkų laboratorijos, kuriose kartu su administracija dirbs 315 žmonių. Architektės G.Janulytė-Bernotienė, R.Lydytė ir A.Andriukaitienė laboratorijas išdėstė apie išilgai korpusą „įkirtusią“ šviesos šulinio erdvę, kuri padeda saule apšviesti 3 viršutinius laboratorijų aukštus. Beje, specialiosios paskirties laboratorijos čia suprojektuotos 1-ajame aukšte.

Pasitelkusios KMA Farmacijos fakulteto Eivenių gatvėje projektavimo patirtį, architektės G.Janulytė-Bernotienė, R.Lydytė ir A.Andriukaitienė sukūrė laboratorijų modelį 3,5×12 m, kuriuo ir paremta mokslui skirtos centro dalies planinė struktūra. Pagal sumanymą, kiekviena tokia laboratorija galės veikti autonomiškai ar jungtis su kitais moduliais į stambesnius segmentus.

Laboratorijų korpuso viduje architektės numatė itin plačiai naudoti stiklą, tačiau laboratorijas nuo tiesioginės saulės iš lauko saugos dvisluoksnis stiklo fasadas su integruotu metaliniu sijiniu tinklu. Statinio lengvumo įspūdį turėtų sustiprinti ir Studentų gatvės perspektyvoje „iškišta“ net 20 metrų ilgio konsolė, į žemę atsirėmusi vos 2 gana grakščiomis kolonomis. Pro pastarojo architektūros elemento apačią iš Studentų gatvės turėtų matytis kita K.Baršausko gatvės pusė su Kauno tvirtovės VI-ojo forto įtvirtinimais.

NAUJŲJŲ VARTŲ AKCENTAS – 20 METRŲ KONSOLĖ

7 aukštų Verslo centro dalį Kauno architektės įsivaizduoja vertikalią, statišką ir juodą. Jos 1-asis ir 2-asis aukštai numatyti KTU reikmėms, o visi tipiniai viršutiniai – nuomininkams. Beje, nemažai iš pastarųjų žinomi jau dabar. Verslo centro dalies fasadai numatyti iš apie 3,5×3 m dydžio juodų reljefiškų lieto betono elementų. „Abu korpusai tarsi du antipodai – baltas ir juodas, In ir Jang“, – PILOTUI.LT architektūrinę koncepciją atskleidė G.Janulytė-Bernotienė. Pagal autorių sumanymą, Verslo korpusas kartu su Laboratorijų korpuso konsole iš K.Baršausko gatvės pusės sukurs simbolinius Studentų miestelio vartus.

Abi Mokslo, studijų ir verslo centro dalis sujungs savotiškas universalių ir viešųjų patalpų intarpas, kuriame bus vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, konferencijų salės, holai, kavinė, informaciniai centrai ir pan. Jame taip pat numatyta ir laiptinė. Šioje bendrojoje zonoje įrengtas 2 sales galima jungti į vieną – didesnę, tačiau architekčių teigimu, kompoziciškai būtų žymiai geriau, jei būtų likusios čia iš pradžių numatytos 4 lengvai į vieną didžiulę sujungiamos salės. Ant verslo ir mokslo zonų jungiamosios dalies stogo numatyta terasa su mediniais bei gamtiniais elementais turėtų tikti poilsiui bei sukurti ramesnį peizažą pro pastato langus.

STUDENTŲ GATVĖ TURĖTŲ „PRANERTI“ PO ŽEME

Pagal detalųjį planą iki K.Baršausko gatvės numatyta pratęsti Studentų gatvė ties statomu korpusu būtų „pakišta“ po žeme. Pasak architekčių, tuomet teritorija priešais Mokslo, studijų ir verslo centrą galėtų pavirsti gyva studentiška erdve – savotiška pėsčiųjų oaze. Vis dėlto architektės abejoja ar miestas suras šiam požeminiam panerimui lėšų ir nuogąstauja, kad pėsčiųjų zona bus tiesiog perrėžta intensyvios tranzitinės gatvės, jungiančios abipus Studentų miestelio prabėgančias intensyvias transporto arterijas.

Mokslo, studijų ir verslo centro parkavimo poreikius turėtų patenkinti atokiau nuo Studentų gatvės pastatyta 2 aukštų automobilių stovėjimo aikštelė į kurią būtų patenkama iš K.Baršausko gatvės. Ateityje nuo šios gatvės ją turėtų užstoti Studentų miestelio vystymo perspektyvoje numatyti nauji korpusai. Kas juose bus – PILOTAS.LT duomenų kol kas neturi.

Nuo kitų Santakos slėnio pastatų Kauno mokslo, studijų ir verslo centras skirsis, nes jame bemaž nebus studentams mokintis skirtų patalpų. Pastarajai funkcijai čia paskirta tik numatytoji verslumo mokykla.

Architektė G.Janulytė-Bernotienė atskleidė, kad šiame Santakos slėnio objekte nenumatyta įdiegti jokios pažangios su ekologija susijusios inžinerijos. „Pas mus nėra įstatymiškai reglamentuota kaip būtų galima  panaudoti tokiu būdu gautą energiją, be to, to nebuvo ir užsakovų planuose“, – PULOTUI.Lt sakė ji.

ŽENKLIŠKAS, TAČIAU RACIONALUS

Pasak architektės G.Janulytės-Bernotienės, Mokslo, studijų ir verslo centro projektavimas iš pradžių vyko iš vidaus į išorę bei buvo ypač stengiamasi pratęsti KTU Studentų miestelio morfologiją. „Tai modernus, skandinaviškai stilistikai artimas kompleksas“, – apie KTU mokomuosius korpusus sakė architektė. Ji taip pat pabrėžė, kad Mokslo, studijų ir verslo centras neturėtų būti ikoniškas. „Tai ne teatras ar miesto rotušė“, – pažymėjo ji. Vis dėlto, pasak G.Janulytės-Bernotienės, naujasis statinys nebus eilinis namas. „Jei pavyks sklandžiai įgyvendinti architektūrinę viziją, tai bus individualus ir ženkliškas, tačiau racionalus pastatas“, – pažymėjo architektė. Pasak jos, būtent tokį Mokslo, studijų ir verslo centrą įsivaizdavo ir buvęs KTU rektorius R.Šiaučiūnas. Belieka tik palinkėti autorėms sėkmės.

MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRAS SU UŽDARA AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA IR POŽEMINIU MEDŽIAGŲ SANDĖLIU

Radvilėnų pl. 19, Kaunas.

Užsakovas: Kauno technologijos universitetas. Projektuotojas: UAB G.Janulytės-Bernotienės studija. Architektės: Gražina Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Agnė Andriukaitienė. Konstruktorius: Audrius Ražaitis. Inžinerinės dalys: UAB „Projektų centras“. Gen. rangovas: UAB „Pireka“. Parametrai: Mokslo, studijų ir verslo centro pastatas: 12.956 m², 63 792 m³; požeminis medžiagų sandėlis: 107,25 m², 363 m³; Uždara automobilių saugykla: 140 vietų, 4.171,5 m², 7.893 m³, Sąmata: apie 69 mln. (pagal TP sąmata), Datos: konkursas: 2009.03, projektavimas: 2009-2010 m., statybos pradžia 2011 m. spalio mėn., numatoma statybos pabaiga:2013 m. birželis.

Konstruktyvas: pamatai – poliniai (UAB „Projektana“); pagrindinės laikančios konstrukcijos – monolitinio gelžbetonio, konsolinės dalies – plieninės santvaros; tarpaukštinės perdangos – besijinės konstrukcijos iš monolitinio gelžbetonio; denginio laikančios konstrukcijos – profiliuoto laikančio plieninio lakšto. Surenkamieji betono gaminiai – UAB „Betonika“, betonas – UAB „LT Ranga“. Apšiltinimas: atitvarų ir denginio apšiltinimas iš akmens vatos. Fasadai: viensluoksnio ir trisluoksnio gelžbetonio plokščių. Konsolių apdaila – klijuoto aliuminio lakštai.
Stogas: dangos – bituminė ruloninė, plieninės skardos.Stoglangiai: stiklinės vitrinos aliuminio profiliuose. Vitrinos: stiklinės vitrinos aliuminio profiliuose. Antrinis fasadas: metalinis sijinis tinklas ir berėmis skaidrus stiklas. Liftai: AB „Kauno liftai“.

Komentarai

  1. Tai kad nėra ką diskutuoti apie palenktą dėžę palei Baršausko plentą

  2. tikrai issivyste diskusija apie esme. kai kurios damos, atrodo, labiausiai rupinasi ar jos damos, ar tik siaip moterys. ar daugiau nera apie ka diskutuoti. padekite savo kompleksus i sona. neradau as tame straipsnyje nieko izeidaus. atsigaukite.

  3. Gal truputi perspaudete? (garsus juokas kulisuose, uzgoziantis diskusija, apie nepilnavertiskumo israiska medios tribunoje)

  4. jo, tas piloto seksizmas varo mane i nevilti.
    kaip ir ltv seksizmas, pavyzdziui.
    nu kaip galima sakyti, kad „lietuvos moterys ir vel palauztos didele persvara“? galejo bent jau akcentuoti, kad lietuvos nevyru krepsinio rinktine susilaike nuo dominavimo mace su rusemis.

  5. piloto kontoros rašliavos visada pasižymėjo seksistinėmis užuominomis. amžius… krizė..

  6. …vel – „kokia muzika tokie ir sokiai“.

  7. rimtas darbas. krizes akivaizdoje – didelis laimejimas

  8. Projektas gražus ir įspūdingas, nors jame nei lašelio senojo Kauno dvasios.
    Lauke, manau, reikėtų daugiau suoliukų – kad erdvė labiau taptų užgyventa, o ne tik visokių takelių probėga – visada žiauriai neturintiems trūkstamamamų pinigų ir laiko.
    Pastatai turbūt papuoš miestą, o miestas – mus.

  9. Sunku rimtai skaityti tekstą, kuriame autorius be užuolankų demonstruoja pažeistą architektų vyriškąjį ego: ‘centro projektas – nemenkas iššūkis nedideliam ir smarkiai moteriškam projektuotojų kolektyvui’.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

M-LAB

KTU M-LAB KONKURSAS: Į priekį įsiveržė labiau patyrę mokslo architektūroje

2019 rugpjūčio 131 KomentarasPILOTAS.LT

Kaune aiškėja KTU M-Lab architektūros projekto konkurso rezultatai. PILOTAS.LT žiniomis, priekyje čia – mokslo architektūros projektais antrajame šalies mieste pagarsėjęs architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės kolektyvas. Fizinių

M-LAB

M-LAB KONKURSAS: KTU ieško laboratorijų ir prototipavimo centro architektūros idėjų

2019 birželio 191 KomentarasPILOTAS.LT

Po intensyvių pasiruošimo darbų Kauno technologijos universitetas paskelbė laboratorijų ir prototipavimo centro KTU M-Lab architektūros projekto konkursą. Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų

KTU Slėnis

EKSPERIMENTAMS IR PROTOTIPAMS: KTU kurs laboratorijų centrą „M-Lab“

2019 vasario 25Be komentarųPILOTAS.LT

Istorinius pastatus išpardavęs Kauno technologijos universitetas (KTU), už gautus pinigus kurs eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“. Planuojama, kad pastarasis universitetiniame miestelyje, studentų laisvalaikio klubo

KTU

IŠMANIEJI MIESTAI: KTU atidarytas infrastruktūros centras

2019 sausio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Vakar Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) atidarytas „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras“ (IMIC), plėtojamas kartu su verslo partneriais. Skelbiama, kad šis

Vytauto Didžiojo universitetas

TRYS TAPO VIENU: Užbaigtas 3 universitetų reorganizavimas

2019 sausio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien LR Vyriausybės Spaudos centre oficialiai paskelbta apie Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimą ir prijungimą prie Vytauto Didžiojo universiteto. Nuo šiol trys

A.Žmuidzinavičiaus piešimo olimpiada

PROF. A.ŽMUIDZINAVIČIUI ATMINTI: KTU Architektūros ir statybos fakultetas rengia piešimo olimpiadą

2018 sausio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos fakultetas rengia prof. A.Žmuidzinavičiaus piešimo olimpiadą 2018. Savo pieštuko valdymo įgūdžius ir kūrybiškumą joje galės išbandyti 10-12 klasių moksleiviai.

images_phocagallery_4798_vdu_putv_1610_4798_vdu_pu_161006_e09_bra

VDU PASTATAS-SODAS://KAUNE ATIDARYTAS DAUGIAFUNKCINIS MOKSLO IR STUDIJŲ CENTRAS

Kaune, tarpukarinėje V.Putvinskio gatvėje ką tik atidarytas naujas modernus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras. Architektės G.Janulytės-Bernotienės kolektyvo suprojektuotas pastatas išsiskiria savo

images_straipsniu_foto_4314_ktu_kn_160200_e01_xxx

GRAKŠTESNEI ARCHITEKTŪRAI://KTU MOKSLININKAI SUKŪRĖ ITIN TVIRTĄ BETONĄ

Betonas – viena dažniausiai statybose naudojamų medžiagų. Tačiau ši medžiaga dar gali būti gerokai patobulinta. Kauno technologijos universiteto mokslininkai neseniai sukūrė ypatingai stiprų betoną, kuris

images_phocagallery_3751_15.05.05_LMTA studiju miestelio Vilniuje konkurso darbai_3751_tit1_

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA://VARŽOSI 28 MIESTELIO VIZIJOS

PILOTAS.LT žiemos pabaigoje skelbė supaprastintą atvirą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio architektūros idėjų konkursą. Tikimasi, kad šis konkursas Vilniaus Olandų gatvės karinio miestelio

images_straipsniu_foto_3593_lmta_fo_150200_e02_xxx

STUDIJŲ MIESTELIO KONKURSAS://LMTA KURSIS VILNIAUS KALNŲ PARKO PAPĖDĖJE

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ką tik paskelbė supaprastintą atvirą studijų miestelio architektūrinio projekto konkursą. Naujasis LMTA studijų

images_pulsas_foto_3430_zooet_pl_141200_e01_xxx

ZOOETIKA://TARPDISCIPLININIS PASKAITŲ IR SEMINARŲ CIKLAS ZOOLOGIJOS SODO PAŠONĖJE

Tarpdisciplininių meninių tyrimų platforma „Jutempus“ pradeda aplinkos ateities fikcijų ir modelių tyrimą „Zooetika“ (angl. Zooetics), kuris tęsis 5 metus. Šis tyrimas pradedamas paskaitų ir seminarų

images_phocagallery_3386_atidaromas Kauno slenis_3386_atidaromas Kauno slenis_tit

MOKSLO ARCHITEKTŪROS PREMJERA://KAUNE ATIDAROMAS KTU SLĖNIS

2014 lapkričio 145 KomentaraiAudrys Karalius

Penktadienį Studentų miestelyje oficialiai atidarytas Kauno Technologijos universiteto Mokslo, studijų ir verslo centras, kurį neabejotinai galima laikyti vienu ryškiausiu Lietuvos mokslo architektūros įvykiu. Įspūdingas architektės

images_phocagallery_3332_miest_ktu_1410_3332_sleni_kn_141000_e01_BRA

DARNUS MOBILUMAS KAUNE://ŽALIOJO VARDĄ BANDYS TEISINTI MIESTO SĄSKAITA

Kauno technologijos universitetas (KTU) pasiryžęs pateisinti žaliojo universiteto vardą. Ką tik jis pristatė universiteto Darnaus mobilumo planą, kuriame KTU Studentų miestelio gatve numatyta eismą atverti

images_pulsas_foto_3308_lione_FR_140700_e01_BRA

PAŽANGIOJI STATYBA://TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA KAUNE

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultetas organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Pažangioji statyba 2014“. Kas antri metai vykstančioje konferencijoje bus aptarti naujausi pasiekimai statybos

images_straipsniu_foto_3216_VGTU

24.000 KVADRATŲ SAULĖTEKYJE://VGTU UŽSIMOJO STATYTI GREITAI IR PAPRASTAI

Viena pagrindinių Lietuvos architektų ir statybos inžinierių mokyklų – Vilniaus Gedimino technikos universitetas – užsimojo kitąmet pradėti rimtas statybas. Saulėtekio studentų miestelyje ūmiai iškils nauji

images_straipsniu_foto_3068_pasta_kn_041200_e01_BRA

KAUNO CENTRINIS PAŠTAS KITAIP://PASKELBTAS IDĖJŲ KONKURSAS JAUNIEMS

Lietuvos paštas ir Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu siekia atgaivinti istorinį Kauno centrinį paštą. Prie šio tikslo turėtų prisidėti ir neseniai paskelbtas idėjinis architektūrinis konkursas

images_phocagallery_3066_KTU DIZ SAV_pav_3066_tit_DS KTU

KTU DIZAINO CENTRAS://SĖKMĖS FORMULĖSE DIZAINAS – SVARBUS KOEFICIENTAS

2014 gegužės 7Be komentarųReklama

Šiemetinėje „Dizaino savaitėje“ debiutuojantis aktyvus naujokas – KTU Dizaino centras – šią savaitę Kauną džiugina įvairiais teminiais renginiais, kurie turėtų atskleisti dizaino esmę ir jo

images_pulsas_foto_2984_sleni_kn_131022_e01_BRA

LIETUVOS UNIVERSITETO IDĖJA://KAUNAS PRITARĖ UNIVERSITETŲ VIENIJIMUISI

Lietuvos universiteto atkūrimo idėja įgauna vis tvirtesnį pagrindą. Šį ketvirtadienį rezoliuciją, palaikančią trijų Kauno aukštųjų mokyklų – Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir

images_straipsniu_foto_2814_lmta_ko_131200_e01_xxx

KURS MUZIKOS IR TEATRO STUDIJŲ MIESTELĮ://PRADĖS NUO „VORKŠOPO“

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) Vilniuje, Karo muziejaus Olandų gatvėje vietoje planuoja naują studijų miestelį. Šiuo tikslu kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) organizuojamas

images_phocagallery_2447_versl_inkub_1305_2447_versl_kl_e01_130500_e01

RINKO PAGAL KAINĄ://KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS TURĖS VERSLO INKUBATORIŲ

Manoma, kad jau kitų metų pabaigoje Klaipėdoje pradės veikti Verslo inkubatorius. Kaip praneša pats Klaipėdos universitetas, šio 2.500 m² pastato projektavimo darbai oficialiai jau yra

images_phocagallery_2040_santa_slen_1210_2040_santa_kn_1210_e02

SLĖNIO PROJEKTAS KAUNE://MOKSLO IR VERSLO CENTRO STATYBŲ MAŠINA ĮSIBĖGĖJO

PILOTAS.LT pernai rašė apie In ir Jang pusiausvyros principu Kauno technologijos universiteto miestelyje suprojektuotą Mokslo, studijų ir verslo centrą (arch. G.Janulytės-Bernotienės kolektyvas). Praėjus metams, šio

images_phocagallery_1425_janul_slen_1111_slenis05

NAUJIEJI STUDENTŲ VARTAI//MOKSLAS IR VERSLAS KAUNE JUNGSIS IN IR JANG PRINCIPU

Kauno technologijos universitetas savo 60 metų įkūrimo jubiliejų pažymi reikšmingomis – Santakos slėnio pastato – statybomis. Studentų miestelio prieigose ką tik pradėtas šis Mokslo, studijų

images_phocagallery_1347_siaud_GB_1111_1347_siaud_univ_111100_e01_xxx

ANGLIŠKOS EKOLOGIJOS AUKŠTUMOS//UNIVERSITETAS IŠ ŠIAUDŲ

Pas mus dar nežiūrima rimtai į ekologijos entuziastus, propaguojančiais šiaudinių namų statybą. Vakaruose jau senokai šios medžiagos galimybes architektūroje žvalgomos ir profesionaliai. Britų architektūrinės firmos

images_pulsas_foto_vilun_vn_110400_www_e01

VU PLEČIASI://PASKELBĖ JUNGTINIO GYVYBĖS MOKSLŲ CENTRO PASTATO KONKURSĄ

Vilniaus universitetas (VU) paskelbė atvirą konkursą Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms pirkti. Konkursinius projektinius pasiūlymus vertins komisija, kurios

images_pulsas_foto_vilun_vn_110400_www_e01

NAUJAS MOKSLO BRANDUOLYS//VU RENGIA MOKSLŲ CENTRO PROJEKTO KONKURSĄ

Vilniaus universitetas ketina skelbti atvirą Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato Vilniuje projekto architektūros idėjų konkursą. Biochemijos, biofizikos, biologijos, botanikos, ekologijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinė biologijos, neurobiologijos,