images_phocagallery_1190_Kabelio grioviai_pav_KAA_1190_kab_griov_Azuol_KAA_TIT

VĖLIAVĖLĖS IR PROTEZAI//URBANISTINĖ KREPŠINIO EUFORIJOS PROJEKCIJA

Iš kosmoso Lietuva nūnai turėtų atrodyti kaip maža oranžinė planetytė, palikusi drungną Motinos Europos pažastį, skriejanti sau vienai suprantama trajektorija, nepaisanti įprastų euro-gravitacinių dėsnių ir prikišamai spinduliuojanti savo oranžinę euforiją Senajam žemynui tiesiai į veidą. Viešoji erdvė baigia mus įtikinti, kad visa Lietuva, be išimties, seniai įdarbinta Šventajame Krepšinio Žygyje jei ne tikraisiais riteriais, tai bent jau bokalnešiais, gatvės komentatoriais, kambariniais ekspertais ar šiaip eiliniais krepšiaveidžiais fanatikais.

Dar niekad Lietuvos ekranuose nebuvo tiek oranžinės spalvos. Bankininkai, prekybininkai, aludariai ir visokie telefonistai nerausdami skiedžia apie savo neišsemiamą meilę krepšinio dievams ir įvynioję į oranžinius kamuolius bruka mums viską, ko nesugebėjo parduoti vangioje krizinėje rinkoje. Net sunku suprasti tokiu metu chirurgų, odontologų ir šarvojimo paslaugų firmų reklaminį pasyvumą, nes, pasitelkus lakią fantaziją, dabar būtų galima ilgam neužmirštamų oranžinių malkų priskaldyti prirakintam prie ekrano tautiečiui…

MATOMUMAS ORANŽINIO RŪKO SĄLYGOMIS

Kai lietuvišką meilę krepšiniui uoliai bandoma išpūsti ir suabsoliutinti iki religinių parametrų, visai nenustebčiau, jei, tarkim, prie „Siemens“ arenos, koks nors miklus gutauskas sulipdytų kryžių kalnelį, kur už tris išlenktus bokalus alaus įgytum teisę įsmeigti kryželį dėl geresnio Š.Jasikevičiaus pataikymo procento ar švelnesnių slovėno-teisėjo švilpukų. Kauniečiai, beje, jau susiorganizavo šiokią tokią oranžinę tvorą ant kurios iškabino krepšinio šventųjų paveikslus, greta kurių krepšinio davatkėlės vis paklijuoja savo linkėjimų, patarimų ar šiaip prisipažinimų.

Tačiau kažkodėl stiprėja jausmas, jog tiršti oranžiniai „piaro“ rūkai, kylantys iš laikraščių, interneto, televizijos ir radijo, gerokai primena kalėdinę atmosferą, kurioje adventišką susimąstymą ir Išganytojo gimimo stebuklą jau seniai pakeitė triukšmingi nuolaidų ir akcijų kriokliai bei merkantiliški baliukai „iš reikalo“.

NETIKĖTAS, KAIP PIRMASIS SNIEGAS

Ar gaila? Tebūnie 2011-aisiais Lietuvoje bus dvejos Kalėdos. Ypač dabar, kai pasistatėme šešias modernias „krepšinio bažnyčias“, kurių galėtų pavydėti ne vienas Europos sąjungos vidutiniokas. Žinoma, vangi ir savimi patenkinta Europa nedažnai domisi, kas gi ten vyksta ES pasienyje, todėl Europos čempionato sukeltas dėmesys neabejotinai yra geresnė terpė transliuoti apie save žinią Senajam žemynui, nei kokių nors Norvegijoje gastroliuojančių lietuvaičių kriminalinių nuotykių fonas.

Visgi, susidaro įspūdis, kad Krepšinio Lietuva žiniasklaidos ekranuose yra savaip virtuali ir gerokai skiriasi nuo tos, kurią realybėje atranda krepšinio turistai arba mes patys sutinkame gatvėje. Apie Europos krepšinio čempionatą kalbėta ilgai ir gausiai, panašiai, kaip vaikystėje iš anksto būdavo auginamas už gerus darbus atsilyginsiančio Kalėdų senio įvaizdis. Tačiau paradoksalu – Čempionatas vis tiek užklupo Lietuvą netikėtai it žiema, kuri kasmet užverčia pirmu sniegu mūsų kelius, iš anksto nepasiskambinusi. Ypač – Kauną.

PASKUTINĖS MINUTĖS POMPASTIKA

Ir nors Lietuvos krepšinio sostinė vargais negalais spėjo pasistatyti areną, tačiau į „paskutinės minutės“ traukinį, sala, kuri kelis metus vaidenosi tarsi pažadėtoji žemė „išvestiems prie vandens“ kauniečiams, akivaizdžiai netilpo. Čia ne tik neįmanoma greta arenos per naujai suformuotus šlaitus patekti prie Nemuno, bet netoliese pūpso ir dumblo, iškasto iš kanalo dugno, kalnai. Apie kokias nors miesto centro ir salos su arena sąsajas apskritai kalbėti nerimta, kaip ir apie laivus, kurie liko prišvartuoti gyvenimo neišvydusiose pažadų krantinėse.

Negana to, kad  priešais finalinio turnyro belaukiančią „Žalgirio“ areną, nepaisant daugiamečių laikraštinių plepalų, taip ir liko styroti nekrofiliški viešbučio griaučiai, ir pats miesto centras iš tikrųjų visai neteikia svečių antplūdžiui kokios nors ypatingos reikšmės. Kaune, išskyrus balzganų, labiau rudenėlio mugei tinkamų vėliavėlių išdžiaustymą, daugiau nieko šventiško ar informatyvaus neaptiksi. Jokio urbanistinio dizaino. Jokių originalių miesto prisistatymo ženklų. Tiesa,- jau minėta oranžinė tvora, vardu „Linkėjimų siena“, dvelkianti naivumu ir suvaidintu spontaniškumu bei pompastiškas ir lėkštas, rugsėjo pradžioje greitosiomis sukaltas, klipas „Kaunas krepšinio sostinė“.

ŠIUKŠLĖS PO PARADINIU KILIMU

Smagu, kad vieno iš Kauno vicemerų suorganizuotame pabrėžtinai euforiškame filmuke rasime po senamiestį laigančius ir minėtą vicemerą, ir jo partijos boso žmoną, ir klipo rėmėjus, ir aibę jaunimo su vėliavėlėmis, tačiau nieku gyvu neaptiksime jokių su krepšiniu iš tikrųjų susijusių ženklų. Nei naujosios Arenos, nei senosios Halės, nei vis retesnių mieste gatvinio krepšinio aikštelių… Panašu, kad Kauno senamiečio vyninės ir aludės tam tikroje „biznio projekcijoje“ tampa labiau apdainuoti vertais krepšinio simboliais, nei pats krepšinis ir vietos, kur jis iš tikro gimė ir gyvena.

Kad įkyriai demonstruojama tuščiavidurė krepšinio euforija tėra eilinis Krepšinio sostinės protezas, nesunku įsitikinti, kad ir užsukus prie Lietuvos krepšinio lopšio – Kauno Halės. Ji ne tik kelis mėnesius tūno elektrikų griovių draugijoje, bet čia nerasime ir jokios proginės informacijos ar ekspozicijos, skirtos 1939-ųjų Lietuvos rinktinės triumfui Europos čempionate. Greta Halės plytintis unikalus Europoje ąžuolynas taip pat pusę metų skersai išknistas tranšėjomis, neradus geresnės vietos mieste ir laiko tranzitiniam elektros kabeliui nutiesti. Jeigu kuri nors finalinio turnyro rinktinė, radusi Kauno plane Ąžuolyno parką, netyčia sumanytų jį pasirinkti rytiniam krosiukui…, žurnalistams tikrai turėtų ką papasakoti.

TRUMPA ATMINTIS, ILGOS AMBICIJOS

Žinoma, Kauno centras irgi ne mažiau simpatiškai grioviais išvagotas tų pačių elektrikų, kurių vangų darbą spaudoje visą vasarą dangstė savivaldybės klerkai. Negana to, artėjant čempionatui, lyg tyčia, miesto centre pasipylė įvairios rekonstrukcijos ir remontai. Vieno jų neišvengė ir liūdno likimo restoranas „Metropolis“, kuriame 1939-ųjų čempionato metu vyko bene svarbiausias vakarinis krepšininkų gyvenimas. Nors dar metų pradžioje vienas miestą valdančių verslininkų gąsdino Kauną, kad „Metropolyje“ netrukus atidarys „prabangią piceriją“, tačiau kol kas pagrindinėje iš miesto į areną vedančioje arterijoje tebestyro žalia marška aprengti pastoliai, slepiantys vieną kaunietiškiausių simbolių.

Apskritai sunku suprasti, kodėl Kaunas, nuolat akcentuojantis Krepšinio sostinės temą, nepasivargino miesto viešoje erdvėje bent jau priminti sau ir kitiems apie tos „sostinės“ šaknis ir raidą. Pagerbti, galų gale, tikrus krepšinio žmones ir tikrus krepšinio ženklus mieste. Nenuostabu, kad ir atidarant naująją „Žalgirio“ areną, jos autorius E.Miliūnas buvo paprasčiausiai užmirštas ir tik pareikalavus žiūrovams, mero buvo viešai paminėtas…

Ką darysi, ne visiems vienodai gerai sekasi vaidinti meilės krepšiniui scenas, ir dar barškinant euforijos protezais. Ypač, kai šalia liepsnoja tikras krepšinis. Nesugalvotas, nesuvaidintas, aistringas.

Komentarai

  1. Ačiū už gerą tekstą. It teisingai, ir įdomiai… super.

  2. Gerb. architektas, norėjo vienas viską padaryti… O visgi gal geriau būtų pasikvietęs keletą kolegų į pagalbą… Aišku liga ir tt., bet nieko atsitiktinai nebūna…

  3. Nugalėjo lietuviškas, kaimietiškas, pasipūtėliškas egoizmas… Valio!


  4. Kadangi, Arenos atidarymo ceremonijoje, Areną skubiai „šventino“ žydreliginės konfesijos juodaskvernis atstovas, tai tikėtina realybė tokia, jog Krepšinio religija jau patapo atsvara žydkrikščioniškąjai. Tad Tikėtina (reikia Tikėti), kad krikščionių fundamentalistų automobiliuose kabančius (vėliau – ir ant kaktų) žydkryžius, pakeis lietuviškos krepšinio religijos simboliai ir talismanai.

  5. Geras straipsnis, Audri. Tiesiai į 10 [šaudykloje :-)))]

  6. Grynai Lukasenkinis klipas. Batka butu dar daugiau liaudies suvares ir bent dainos zodzius ismokines. Neskonis absoliutiskas.

  7. kokie mes faini, kokie mes faini, kokie mes faini, kokie mes faini, kokie mes faini, kokie mes faini, kokie mes faini, kokie mes faini, kokie mes faini.
    kauno valdziai daug fainiau klipukuose pasifilmuoti, negu griovius mieste susitvarkyti ar kokias nors sudu apnestas krantines. dar su saboniu pasiglebesciuoti pries kameras.

  8. Kauną Veido žurnalistas Bačiulis šios savaitės numeryje išgyrė, supriešindamas su Vilniumi. Bet po tokių puikių ir aštrių, sąmojingų straipsnių grįžti į skaudžia kaunietiška provincialią realybę, lendančią iš visur – muziejų (Kauno Vyt. didžiojo ekspozicijos fiasko), krepšinio „pokazuchos“ su nebaigtomis statybomis (Arena gea, bet nepririšta“ prie miesto, nesugebam krantinių įsirengti), žmonių madų (keistas vyrų prisirišimas prie masyvių auksinių grandinėlių)

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kelionė nemunu

KELIONĖ NEMUNU: V.Saloshankos nuotraukos iš Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos

2017 lapkričio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre atidaroma baltarusių fotomenininko Vitus Saloshankos paroda „Kelionė Nemunu“. Tai 3 metų darbo rezultatas, įgyvendintas Baltarusijoje, Lietuvoje ir Rusijoje. Sekdamas Nemuno

kreps_kn_170300_e02_xxx

KAUNE STATYS KREPŠINIO NAMUS: Pirmą kartą paviešintas muziejaus projektas

2017 kovo 106 KomentaraiArtūras Karka

Mokslo salos, Kongresų ir konferencijų rūmų, S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projektus plėtojantis Kaunas imasi dar vieno ambicingo projekto. Juo tapo ketvirtadienį Kauno rotušėje visuomenei

arena_jo_170200_e01_xxx

ATIDARYTA JONAVOS ARENA: Idėją realizuoti truko 10-metį

2017 vasario 27Be komentarųPILOTAS.LT

Jonavoje neseniai iškilmingai atidaryta Jonavos sporto arena. Bendrovės „Projektų centras“ suprojektuotas naujas statinys, nepaisant savo gana kuklių parametrų, vienas ilgiausiai Lietuvoje statytų šiuolaikiškų sporto centrų.

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo

images_phocagallery_4379_barse_spor_1603_4379_e02_xxx

NAUJI „FC BARCELONA“ NAMAI://STATYS DAUGIAFUNKCĮ SPORTO KOMPLEKSĄ

Klubas „FC Barcelona“ planuoja naują sporto kompleksą „New Palau Blaugrana“. Neseniai paviešintame žinomos JAV sporto architektūrinės kompanijos HOK bei vietos architektų grupės „TAC Arquitectes“ projekte

images_phocagallery_4061_dainu_konk_1510_4061_dainu_ko_151008_e01_bra

LIŪDNOS KAUNO ARCHITEKTŪRINĖS DAINOS: Projektinę idėją parinko iš dviejų

Kaune ką tik pasibaigė Dainų slėnio renovacijos idėjų konkursas. Paaiškėjo, jog pirmoji vieta jame paskirta projektui „Spindulys“, kuris nurungė… vienintelį konkurentą. Konkursas formaliai lyg ir

images_pulsas_foto_3868_baltu_na_150600_e03_xxx

BAIGIAMAS BALTŲ KOLIZIEJUS://GRANDIOZINĖ NAISIŲ ARENA ATSIVERIA ŠEIMOMS

Šių metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Naisiai – ruošiasi festivaliui visai šeimai „Naisių vasara 2015“. Viena iš pastarojo renginio akcentų ֪– galimybė laisvai pasivaikščioti

images_pulsas_foto_3810_maist_pl_150500_e01_xxx

MAIŠTAUJANTIS OPORTUNIZMAS://ARCHITEKTŪROS FONDO LEIDINIO PRISTATYMAS

Pirmąjį birželio ketvirtadienį Architektūros [leidinių] fondas pakvietė susipažinti ir drauge įvertinti naujausią numerį „Maištaujantis oportunizmas/Subversive Opportunism“. O taip pat – padiskutuoti apie leidybos formatus, įgalinančius

images_straipsniu_foto_3675_skulp_vn_140900_e01_bra

PATOGUS IR NEPATOGUS PAVELDAS://AKTUALUS SEMINARAS-DISKUSIJA VILNIUJE

Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiamas mokslinis seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“. Aktualiame renginyje bus diskutuojama apie sovietmečio architektūros paveldą, kuris vertinamas itin nevienareikšmiškai ir

images_straipsniu_foto_3605_skulp_kn_120800_e03_BRA

BRĘSTA JUODASIS SCENARIJUS://IŠKILO PAVOJUS KULTŪRAI IR MENUI LIKTI BE PARAMOS

Jei išsipildys prognozuojamas liūdnasis scenarijus, Lietuvos kultūros ir meno sektoriui greitai ateis ypač sunkūs laikai. Mat Kultūros ministerijai nesugebėjus laiku pasirengti Europos Sąjungos paramai, iškilo

images_phocagallery_3330_mazei_konk_1410_3330_mazei_ko_e02

MAŽEIKIŲ SPORTO IR PRAMOGŲ CENTRAS://7 ARCHITEKTŪROS SCENARIJAI

PILOTAS.LT skelbė Mažeikių rajono savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos rengiamą sporto ir pramogų centro architektūrinės koncepcijos konkursą. Neseniai paaiškėjo, kad į šio konkurso nugalėtojus pretenduoja

images_phocagallery_3241_MMC projekto svarstymas_3241_MMC projketo svarstymas_tit

MMC PASUKO IŠ KELIO://PROJEKTAVIMĄ TĘSIA PASKATINAMOSIOS PREMIJOS LAIMĖTOJAI

 MMC projektas, arch. FlexiForma Nepaisant daugybės sėkmingų estų bei latvių architektūrinės kultūros pavyzdžių ir pavienių vietos architektūros entuziastų pastangų, demokratiškoji architektūros konkursų praktika Lietuvoje taip

images_straipsniu_foto_3210_arena_kn_130900_e02_BRA

APKLAUSA PATVIRTINO://GERIAUSIA LIETUVOJE – „ŽALGIRIO“ ARENA

Keturi iš penkių Lietuvos gyventojų bent kartą į metus apsilanko renginiuose Lietuvoje arba užsienyje. Neseniai paaiškėjo, kad šiems renginiams kaip tinkamiausia vieta Lietuvoje įvardinama „Žalgirio“

images_straipsniu_foto_2877_tele2_SV_140100_e01_xxx

STOKHOLMO ARENA „TELE2“://„PAROC“ PASITARNAVO IŠSKIRTINUMUI IR UNIVERSALUMUI

  Praėjusią vasarą Stokholme buvo atidaryta universali arena „Tele2“, kurioje gali vykti įvairūs pramoginiai ir sporto renginiai, o joje telpa – net 40.000 lankytojų. Naujojo

images_pulsas_foto_2855_arena_kn_130924_e01_BRA

EUROLYGOS KLUBŲ VADOVAI://KAUNO „ŽALGIRIO“ ARENA – GERIAUSIA

Eurolygos klubų vadovai „Žalgirio“ areną išrinko geriausia Europoje. Pranešama, šią nuomonę išreiškė daugumos Eurolygos klubų vadovų. Tokio tipo oficiali Eurolygos pirmojo sezono pusės apklausa buvo

images_phocagallery_2705_Putv_pav_2705 Putv_tit

IŠPRIEVARTAVIMAS LEGALUS://„JAMPULSO“ PROJEKTAS SUDERINTAS DAR 2004

Pačioje Naujamiesčio širdyje, V.Putvinskio 45, ant stilingo „smetoniško“ daugiaaukščio spėriai statomas stambus ir architektūriškai agresyvus antstatas, gavęs „jampulso“ vardą, po portalo PILOTAS.LT publikacijos sulaukė ne

images_straipsniu_foto_2657_agila_pr_130900_e01_xxx

LAS SUREAGAVO://NAUJĄJĮ „AGILOS“ KONKURSĄ PASIŪLĖ NUTRAUKTI

PILOTAS.LT dar vasaros viduryje rašė apie naująjį viešųjų pirkimų konkursą „Agilos“ projektui ir statybai, Neringos savivaldybės tyliai paskelbtą per patį atostogų įkarštį. Šis viešųjų pirkimų

images_phocagallery_2590_arena_keda_1308_2590_arena_ke_130800_e13_xxx

IT VOKIŠKA MAŠINA://KĖDAINIŲ ARENA TESTUOJA DU NAUJUS MODELIUS

2013 rugpjūčio 206 KomentaraiAlmantas Bružas

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos krepšinio rinktinė svečiavosi Kėdainiuose, kur pergale prieš belgų krepšininkus atidarė naują sporto areną. Šį vos per 14 mėnesių pastatytą universalų ir šiuolaikišką

images_phocagallery_2371_botel_prei_1304_2371_botel_prei_1304bl_2371_botel_pr_120700_e08_BRA

PREILOS BOTELIŲ ISTORIJA://SIŪLOMĄ TAIKĄ PALAIKĖ IR ŠALIES VYRIAUSYBĖ

PILOTAS.LT neseniai rašė, kad Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasiūlė sudaryti taikos sutartį su Preilos botelių statytojais. Ką tik paaiškėjo, kad taikos sutarties projektą dėl šių

images_straipsniu_foto_2184_arena_sl_070913_e01_BRA

LIETUVIAI GELBĖJA UKRAINOS PRESTIŽĄ://STATYS 3 ŠIAULIŲ ARENOS „KLONUS“

Šiaulių miesto savivaldybės taryba surengė neeilinį posėdį, kuriame nusprendė leisti ukrainiečiams naudotis Šiaulių arenos projektu (arch. E.Miliūno kolektyvas) ir taip padėti išgelbėti Ukrainos prestižą 2015

images_straipsniu_foto_2184_arena_sl_070913_e01_BRA

UKRAINIEČIAI IMA LIETUVIŲ ARENAS://CHARKOVAS NORI ŠIAULIŲ ARENOS

Kaip praneša Šiaulių miesto savivaldybė, sausio pabaigoje Saulės mieste lankysis oficiali delegacija iš Charkovo miesto (Ukraina). Ukrainiečių vizito tikslas konkretus – pagal architektų E.Miliūno, G.Balčyčio,

images_pulsas_foto_2097_arena_kn_121000_e01_BRA

ŽALGIRIO ARENOS VARDAS://PREKIŲ ŽENKLO SAVININKE TAPS KAUNO SAVIVALDYBĖ

Kauno miesto taryba pritarė prekių ženklo Žalgirio arena nuosavybės teisių perleidimo sutarties projektui. Nepaisant to, kad Kauno Nemuno saloje pastatytos arenos koncesininkas anksčiau įregistravo prekių

images_phocagallery_2033_arena_ukrai_1210_2024_miliu_po_110520_e03_BRA

ORANŽINĖS TRADICIJOS EKSPORTAS://KAUNIEČIAI PROJEKTUOJA ARENĄ KIJEVUI

Kauno Nemuno saloje pastatyta „Žalgirio“ arena (arch. E.Miliūno studija su architektu A.Bubliu) neretai pavadinama viena geriausių Rytų ir Vidurio Europoje. Taip mano ir kijeviečiai, kurie

images_phocagallery_1985_zoolo_gdan_1209_1985_liuta_kn_080300_e01_BRA

PAGALIAU PASTEBĖJO://KAUNO ZOOLOGIJOS SODĄ BANDYS ATNAUJINTI

Prieš 74 metus Kaune atidarytas Lietuvos zoologijos sodas pagal dydį ir gyvūnų skaičių galėtų lygiuotis į vidutinio dydžio Europos zoologijos sodus. Deja, jis kol kas

images_phocagallery_1766_Gelunas_PAV_tit_gelunas_KAA

PAVELDO PROBLEMOS: //KULTŪROS MINISTERIJA JAU MATO, RYTOJ IMSIS SPRENDIMŲ

“Tenka pripažinti – kultūros paveldo srityje pavyko nuveikti labai nedaug. Paveldosaugos sistema, deja, netapo nei aiškesnė, nei atviresnė visuomenei, nei efektyvesnė,“- prisipažino kultūros ministras Arūnas