images_phocagallery_898_jasin_viln_1104_jasin_vn_1104_vas_e01

GODUMAS TAMPA ARCHITEKTŪRINE MADA?// ATVIRAS DAILĖS ISTORIKŲ LAIŠKAS

Grubus Vilniaus Senamiesčio atnaujinimas ir ištisų kvartalų „pritaikymas turizmo reikmėms“ jau seniai tapo vilniečių kasdienybe. Dažnas su nerimu žvelgia į naujomis statybininkų tvoromis aptvertą seną namą ar kvartalo dalį iš patirties žinodamas, kuo tai baigsis – dar vienu anoniminiu, prie aplinkos nei formomis, nei tūriais, nei dvasia nepritampančiu naujadaru… Šį procesą seniai laikas įvardinti tikruoju vardu – meninio skonio ir istorijos pajautos niekada neturėjusių, sąžinę praradusių, pelno siekimo apakintų asmenų invazija į brangiausiai įkainotas, taigi, utilitariu ekonominiu požiūriu patraukliausias miesto teritorijas. Viešąjį interesą sutvertos ginti kultūros paveldo apsaugos institucijos akivaizdžiai neturi arba nenori turėti jokių galios svertų šią situaciją keisti.

Susirūpinę Senamiesčiu kuriam laikui nusigręžėm nuo Naujamiesčio. Atsitokėjome tik tada, kai pamatėm: Vilniaus Naujamiestis žūsta!

Baisiausia, kad jei gotikos ar baroko paveldo išsaugojimo būtinybė daugeliui eilinių Lietuvos piliečių suprantama, tai XIX–XX a. architektūrą net profesionalai dažnai suvokia kaip bevertį, nusidėvėjusį, tad šalintiną palikimą. Kai kam atrodo: „Nyksta carinių okupantų palikimas, tegul…“ O juk būtent šio laikotarpio namų kvartalai sudaro antrąją Vilniaus miesto veido pusę: Gedimino prospektas, Basanavičiaus gatvė, Žvėrynas… Šių kvartalų atskiri pastatai savo verte gal ir neprilygsta Šv. Kotrynos bažnyčiai, tačiau jų visuma – fasadai, interjerai, dekoro detalės lygiai taip pat akivaizdžiai byloja apie praėjusių epochų gyvenimą, mūsų miesto, taigi ir mūsų visų istoriją.

Už miesto plėtrą atsakingų ir ją prižiūrinčių institucijų specialistai, žinoma, suvokia, kad egzistuoja saugotinas urbanistinis istorinis paveldas, bet regis nesupranta, kas tai iš tiesų yra. Kaip kitaip paaiškinti įsivyravusią XIX–XX a. pradžios pastatų pritaikymo naujiems poreikiams praktiką, kaip paliekamas vien kiautas – išorinės pastato sienos, o vidaus erdvės visiškai suardomos ir kardinaliai pertvarkomos. Prisiminkime nesenus pavyzdžius: tik fasadai teliko iš XIX a. pabaigoje statyto „Jurgio“ viešbučio Gedimino pr. 20/ Jogailos g. 1 (rekonstr. autorius arch. Algimantas Nasvytis), suniokotas buv. Vilniaus savivaldybės pastato (Gedimino pr. 9) interjeras (rekonstr. autoriai Danijos bendrovės „PLH arkitekter“ atstovai Marc Wilson, Irma Kašėtaitė ir Lietuvos UAB „Archinova“ atstovas architektas Antanas Gvildys).

2011 m. vasario 1 dieną prasidėję darbai J.Jasinskio gatvėje – dar vienas eilinis epizodas Vilniaus Naujamiesčio modernizavimo procese. Kol kas akivaizdžiausias jo rezultatas – statybininkų tvora aptverti griuvėsiai ir plytų krūva vietoje XIX a. pabaigos pastatų J.Jasinkio g. 10 ir 12, priklausiusio vadinamajam Ferdinando Hofmano kompleksui, kurį 1886–1891 m. suprojektavo vilnietis architektas Apolinaras Mikulskis.

Pakalnės, Geležinio Vilko ir J.Jasinskio gatvių ribojamoje teritorijoje numatytas UAB „Transmeda“ priklausysiančių gyvenamųjų ir komercinių pastatų kompleksas. Projekto užsakovas „Europa City Vilnius“ generalinis direktorius Juozas Pranckevičius. Pasak informacinio skydo, UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ projektą įgyvendina – UAB „Masyvo statyba“.

Pagal projektą minėtieji J.Jasinskio g. 10 ir 12 namai turėjo būti priderinti prie bendro modernaus komplekso, kurio autoriai – architektai Rolandas Palekas, Gilma Gylytė, Džiugas Karalius.

2011 m. kovo 20 d. spaudoje rašyta: „avarinės būklės pastatą nuspręsta rekonstruoti – palikti autentišką fasadą, bet pakeisti statinio perdangas. Todėl šiuo metu už statybinės tvoros stūkso tik namo karkasas. Viduje žioji kiaurymė“ (Dovilė Jablonskaitė, Griuvena prisikels naujam gyvenimui, www.diena.lt). Taigi, pastatų rekonstrukcija buvo numatyta pagal jau ne kartą naudotą scenarijų. „Darbai vykdomi pagal projektą“, – tame pat straipsnyje užtikrina savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

Balandžio 16 dienos pavakare aptariamoje vietoje dar styrojo pusė autentiško fasado – vienišas sienos fragmentas griuvėsių krūvoje; balandžio 18-ą pastatų dėžučių liekanas daužė UAB „Masyvo statyba“ griovikai, pratęsę darbą ir kitą dieną. „Avarinės būklės“ namų sienos niekaip nenorėjo pasiduoti…

Kodėl šiuo atveju nuspręsta nepalikti net pastatų dėžutės? Ar tikimasi, kad dabartiniai mūrininkai sugebės atkurti reljefinius plytų raštus geriau negu įgudę tą darbą daryti jų pirmtakai prieš šimtą metų? O gal senąjį fasadą žadėjęs išsaugoti projektas – tik akių dūmimas? Išdaužius autentiškus likučius bus galima pasakyti, kad pastatai subyrėjo patys? Akivaizdu, kad klausimas, kas konkrečiai atsakingas už tyčinį ar netyčinį plytų stiliaus namų nugriovimą, ir vėl liks be atsako…

Dar vieno barbarybės akto akivaizdoje Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai reiškia susirūpinimą beatodairišku Vilniaus Naujamiesčio architektūros naikinimu. Manome, kad būtina atsisakyti ydingos XIX–XX a. pradžios architektūros naikinimo praktikos ir siekti, kad pritaikant istorinius pastatus naujoms reikmėms, būtų maksimaliai išsaugomos jų savybės, pradedant vidaus erdvėmis, baigiant funkciniais elementais (laiptais, balkonais, tvorelėmis, turėklais ir kt.) bei puošybos detalėmis.

Kreipiamės ir į architektų bendruomenę, ragindami gerbti miesto istorinį paveldą bei savo pirmtakų darbus.

Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai:

Prof. dr. Nijolė Lukšionytė

Dr. Dalia Vasiliūnienė

Doc. dr. Giedrė Jankevičiūtė

Doc. dr. Marija Drėmaitė

Dr. Laima Laučkaitė

Dr. Jolita Mulevičiūtė

Prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė

Doc. dr. Helmutas Šabasevičius

Dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė

Laima Bialopetravičienė

Dr. Lina Balaišytė

Dr. Dalia Klajumienė

Dr. Gabija Surdokaitė

Dr. Dalia Ramonienė

Dr. Margarita Janušonienė

Dr. Rūta Janonienė

Doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė

Dr. Jolanta Zabulytė

Dr. Jolita Liškevičienė

Dr. Marius Iršėnas

Doc. dr. Rasa Butvilaitė

Būdingi XX amžiaus pradžios Vilniui pastatai J.Jasinskio g. 10 ir 12 išnyko per kelias dienas, nors buvo žadėta juos rekonstruoti ir integruoti į greta statysimą kompleksą. Foto: D.Vasiliūnienė

Komentarai

  1. Gerbiamieji,
    Labai ilgai lauktas šitas laiškas. Akys pražiūrėtos. Nekokia šlove pagarsėjusią „Europos kultūros sostinę“ jau seniai reikia gelbėti nuo užgriūvančio barbarų antplūdžio. Baisiausia, kad jie eina prisidengdami menininkų vardais; tiesa, marginalių, bet vis dėlto menininkų. Juk ir graffiti su savo viską nusiaubiančia palyda Lietuvoje „profesionalų“ įvesdinta kaip masių menas ir dabar dar globojama.
    Jau buvo susidaręs įspūdis, kad Vilniuje išmirė ir istorikai, ir sąžiningi architektai, ir miesto priežiūros tarnybos. Lietuvos kultūros kongreso taryba prieš kelias dienas įteikė laišką Seimo pirmininkei, kultūros ministrui ir Vilniaus merui dėl paminklų statymo politikos. Reikia eiti visais frontais. Kiek gi galima tyčiotis iš savo istorijos ir kultūros?
    Pagarbiai
    Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus

  2. Laukiu nesulaukiu, kada pradės griauti svetimybes – bažnyčias.
    – Čia būtų tikrai geras darbas.

  3. Namai Jasinskio gatveje buvo absoliuciai stabilios bukles. Nereikia vyti dievo i medi.

  4. Liejyklos gatvėj tragiškesnės būsenos namus sutvarkė nenugriovę

  5. Ko gi čia taip dejuojama-juk vienas už paveldą atsakingas pareigūnas per tv pareiškė-namas buvo avarinis, kėlė pavojų žmonėms,beliko jį nugriauti.Netgi pasakė,jei neklystu,kad prieš nugriaunant buvo apmatuotas.Matyt,bus atstatytas,tos,koks buvo.

  6. Algimantai Z., jūs prieš „pažangą“? Architektūros „specialistų“ kaip mat būsite apšauktas tamsuoliu. Studijavau architektūrą. Iki šiol negaliu atsistebėti bendramokslių nejautrumu istoriniam kontekstui ir bukumu. Patys išmintingiausi tai ir patys suvokia. Buvę VISI, dabar VGTU architektūros fakulteto auklėtiniai- tikra stichinė nelaimė…

  7. Kai betonas, stiklas ir metalas veržiasi į mūsų kultūrinį paveldą, senamiesčiuose dingsta jaukumas, randasi šalčio pojūtis.
    Dėkoju dailės istorikams už suskambusį pavojaus varpą.

  8. Ne nu, čia jau virš nachališkumo. Šitokį pastatą nugriauti. Dar studijų laikais VGTU džiaugiausi, kad yra Vilniuje tokių gražių pastatų reljefinių plytų fasadais. O dabar sugriovė. Čia architektai grandai nesužiūrėjo ar į piniginę labiau dairėsi ? Kaune kažkokį pelėsį Laisvėj užvarė…Visiška anarchija ir jau ne tik Žirmūnuose.

  9. Ačiū Dievui, atsiranda paveldo gynėjų.
    O tai tuoj sodins į kalėjimą už paveldo gynimą:
    delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=44686223

  10. Gal įkurkite savo tinklalapį.

  11. kol nepamačiau savosiomis akimis, tol nepatikėsiu.
    juk jau yra nedviprasmiškai: Kultūros vietovė Vilniaus Naujamiestis, jo vertinimo aktas, nustatytos vad. vertigosios savybės ir visa kita.

  12. Pilotas.lt: „Tai atviras organizuotu specialistu laiskas. PILOTAS neredaguoja tokio pobudzio tekstu.“

    Pilotas.lt žinutėje „KARAS DĖL 50% PAVELDO VISUOMENININKAI NEPAKLŪSTA KULTŪROS MINISTRUI“ pateikiamas laisvas organizuotų klaipėdiečių specialistų atviro laiško „Dėl manipuliavimo visuomene“ atpasakojimas su komentarais yra redagavimo forma. Taigi, neredaguoti tokio pobūdžio tekstų pilotui.lt ne visada pavyksta. Yra erdvės augimui…

  13. Pastabą priimu. Apsirikimas gavosi. Bet dėl esmės neklydau: „meninio skonio ir istorijos pajautos niekada neturėjusius, sąžinę praradusius, pelno siekimo apakintus“ reikia negailestingai naikinti. Dievas atsirinks nekaltus (juokauju biški)…

    Aktualus info apie begėdžius specialistus: balandžio 20 d. po nuotrauka facebook’o profilyje „Prarastų ar suniokotų Lietuvos kultūros paveldo objektų TOP 10“ yra toks prierašas: „Kauno piliavietėje ką tik buldozerių atkastos senojo mūro liekanos.
    Negi ir tai dabar bus pavadinta “archeologiniais tyrinėjimais”?..“.

    Kadangi pilotas.lt laiko savo šventa pareiga naikinti paveldosaugininkus (specialistus ir nelabai) kaip klasę, kai kas įdėmiai stebės, kaip pilotas.lt pakomentuos buldozerinės archeologijos apraiškas Kauno piliavietėje. P.S. Gelūnui nerašysiu. Jam pelėsiai nepatinka…

  14. Tai musu provincionalejimas, nes del mazarastingumo ir diletantizmo, o labiausiai del tusciagarbiu ambiciju, ikveptu kosmopolitiniu madu, nebeigalime kurt ir statyt geriau nei rusu ciesoriaus metais. Pritariu straipsnio autoriams.

  15. TRENERI GEDIMINAI KKK,
    ka mes be jusu darytume? Atsipalaiduotume, aptuktume, degraduotume. Prapultu PILOTAS – kristu veidu i lietuviska arima ir isnyktu, kaip dumas.

    Jusu ziniai – visas tekstas yra dailes istoriku. Tai atviras organizuotu specialistu laiskas. PILOTAS neredaguoja tokio pobudzio tekstu.

    Pylet biskeli i Dievo langus si karta – nieko tokio, umiam uolumui uzpludus, tai pasitaiko.

  16. Kreipimesi sakoma: „…Kreipiamės ir į architektų bendruomenę, ragindami gerbti miesto istorinį paveldą bei savo pirmtakų darbus….“. Gi kreipimosi pilotas.lt parašytame įvade rašoma: „Viešąjį interesą sutvertos ginti kultūros paveldo apsaugos institucijos akivaizdžiai neturi arba nenori turėti jokių galios svertų šią situaciją keisti.“

    Dailės istorikai apie ratus, pilotas.lt apie batus. Toks reagažas jau tapo pilotas.lt iškaba: kalti visi, tik ne vertelgos moraliai degradavę architektai…

  17. nusiraminkit: čia dirba – projektuoja, „rekonstruoja“ ir stato ypač įgudę profesionalai, kaip ir Kaune.

  18. gal jus girdejote kad kada kokis valdininkas butu uzdarytas uz savo klaidas ? ko jus tikites ? kad bus uzdarytas ? ar is KVAD kas nors buvo pasodintas , ar nors vienas keliu policninkas buvo pagautas isgeres uz vairo ? ar siandien nera neij vieno isgerusio seimo nario darbe ? ar ligonineij yra nors vienas nedaves litu .

  19. ilgaij dar jus galvosit kad esat reikalingi ( ponaij architektaij ) . cia gi be jusu sprendzia zuokas ar drema uzdaryt , ar brazauskienei suderinti detalu per savaite . kam ka leisti , ka uzdaryti … ? nurimkit eikit rinkti “ kaciuku “ ir zibuciu …

  20. trūksta žodžių…. 🙁 vadinamųjų ,,architektų“ trumparegiškumui, nesąmonigumui apsakyti… čia protu nesuvokiami pažeidimai

  21. Kaip čia taip, Audry? Profesionalai krauna malkų profesionalams!?

    O gal vis tik tai problema ne profesinių įgūdžių stoka, bet moralinė „specialistų“ degradacija?

  22. …………..PROTU NESUVOKIAMA!!!

Susije straipsniai

Tiksli forma

MARIJAMPOLĖJE PIRMAUJA „SŪKURYS“: Sporto arenos konkurse išryškėjo lyderiai

2020 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Marijampolėje išryškėjo daugiafunkcės sporto arenos architektūros idėjų lyderiai. Tarp konkurso prizininkų pirmauja Vilniaus firmos „Tiksli forma“ kolektyvas su projektu „Sūkurys“. Oficialiai paskelbti laimėtoją planuojama po

Valstybinė kultūros paveldo komisija

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA ATSINAUJINA: Paskirti dar 4 nauji nariai

2020 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT neseniai rašė, kad Valstybinę kultūros paveldo komisiją papildė istorikas doc. dr. Salvijus Kulevičius ir architektė teisininkė dr. Daiva Veličkaitė. Ką tik į šią šalies

Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes

PASIŽVALGYMAS PO VILNIAUS APYLINKES: M.Baužienės 3-osios knygos pristatymas

2020 sausio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pristatoma architektūros istorikės Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“. Dalyvauja knygos autorė, leidyklos vadovas, paveldo žinovai. Sausio 8

Marijampolės sporto arena

MARIJAMPOLĖS SPORTO ARENA: Konkurse varžosi 8 architektūros idėjos

2019 gruodžio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Prie kulminacijos priartėjo Marijampolės daugiafunkcės sporto arenos architektūrinės koncepcijos konkursas. Su naujojo sporto objekto 8 konkursinėmis idėjomis nuo vakar galima susipažinti M.B.Stankūnienės menų galerijoje, o

Senieji vėjo malūnai

SENIEJI VĖJO MALŪNAI: Technikos paveldui skirtas renginys Pasvalyje

2019 gruodžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmadienį Pasvalio krašto muziejuje vėl rinksis malūnų tyrinėtojai. Renginio tema – Senųjų vėjo malūnų istorija, atmintis ir paveldas. Gruodžio 16 dieną (pirmadienį), 13 val. Pasvalio

Klaipėdos centrinis paštas

KLAIPĖDA ŽENGĖ ŽINGSNĮ: Prašo stabdyti centrinio pašto pardavimo aukcioną

2019 lapkričio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiesčio savivaldybė ėmėsi konkrečių žingsnių dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso išsaugojimo – prašoma stabdyti jo pardavimo aukcioną. Raštas su tokiu prašymu išsiųstas AB „Lietuvos

Kauno Bernardinų vienuolyno su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia kompleksas tvarkomas nuo 2009-ųjų. Foto: ©PILOTAS.LT

LATVIAI APDOVANOJO: Pagerbti Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios restauratoriai

2019 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios restauratoriams – Latvijos fondo „Lāčplēsis“ apdovanojimai. Jie įteikti už indėlį išsaugant kultūros paveldą bei stiprinant Latvijos ir Lietuvos ryšius. Viena

Daržų  g. 14

KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE PRADANGINO NAMĄ: STT pradėjo ikiteisminį tyrimą

2019 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ką tik pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos senamiestyje atliktų griovimo darbų pagal Kultūros paveldo departamento (KPD) surinktą medžiagą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas

Vaidas Petrulis

PAVELDAS KAIP KONFLIKTAS: V.Petrulio knygos pristatymas socialinės įtampos fone

2019 lapkričio 71 KomentarasPILOTAS.LT

Kaune rengiamas architektūros istoriko Vaido Petrulio monografijos „Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos“ pristatymas. Renginys įvyks nesilpstant statybų prie paminklinės

3624_moder_kn_140500_e02_bra

ATVIRA DISKUSIJA KAUNE: XX a. architektūrinio palikimo interpretacija

2019 lapkričio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Dar XX a. viduryje paveldosaugos klasikas Freemanas Tildenas atkreipė dėmesį, kad vien tik istorinių faktų žinojimas dar nėra pakankama motyvacija puoselėti istorinį palikimą. „Kaunas 2022“

Viekšnių vaistinė

VIEKŠNIŲ ATVEJIS: Prasidėjo mažųjų miestelių paveldosaugos praktinis seminaras

2019 spalio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Dešiniajame Ventos upės krante įsikūrusiuose Viekšniuose šiandien prasideda medinės architektūros paveldosaugos praktinis seminaras. Renginys skirtas Viekšnių miesto kultūros paveldo apsaugos problemoms analizuoti. Kaip praneša Kultūros

Andrius ir Lukas Paulauskai

PAVELDOSAUGOS HAKATONAS: „Pokemon Go“ ir virtualus plaktukas

2019 rugsėjo 30Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune įvyko pirmasis architektūros paveldosaugos hakatonas Lietuvoje. Pagal Kauno architektūros festivalio KAFe 2019 programą organizuotame reginyje iš viso pristatytos 9 idėjos, iš kurių 2 sulaukė

Herithon'19

INTERAKTYVAUS PAVELDO HAKATONAS: 48 valandų KAFe 2019 renginys Kaune

2019 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno architektūros festivalis (KAFe 2019) rengia pirmąjį Lietuvoje interaktyvaus paveldo hakatoną „Herithon’19“. Tai 48 valandų renginys skirtas naujai pažvelgti į paveldą Kauno mieste. Interaktyvaus paveldo

paveldas

TARPDISCIPLININĖ KONFERENCIJA: Integruotas požiūris į kultūros paveldą

2019 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Jau penktus metus Pasaulinė architektūros diena bus pažymėta tarpdisciplininėje architektūros kokybės kriterijams skirtoje konferencijoje. Šių metų konferencijoje dėmesys skiriamas nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo aktualizavimui, jos

Zyplių dvaras

ATRASTI KULTŪROS PAVELDĄ: Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti

2019 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti. Įvairaus amžiaus lankytojams skirti renginiai – pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, parodos, edukaciniai užsiėmimai, žygiai, orientaciniai žaidimai ir kt.

viešbutis Telšiuose

ATGIMS TELŠIŲ VIEŠBUTIS: Atkurs turtingą pirminę išvaizdą bei paskirtį

2019 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Telšių senamiestyje, Respublikos gatvėje stovi dviejų aukštų su rūsiais tinkuotas pastatas, savo išore niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau šio pastato išorė bus atkurta pagal išskirtinę

Vilniaus senamiestis

HERITAS’19: 2-oji tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda

2019 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje prasideda tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“. Antrą kartą organizuojamas nemokamas renginys tęsia sėkmingą pirmųjų metų praktiką ir pagrindinį dėmesį skiria

Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019 balandžio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje. Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus

Gedimino 27

MARIJA DRĖMAITĖ: Gedimino pr.27 yra vienas geriausių Vilniaus tarpukario pastatų

2019 kovo 224 KomentaraiJulija Reklaitė

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr.27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas sukėlė nemažai triukšmo. Viešojoje erdvėje kilo diskusijos, neigiamas išvadas pateikė Vilniaus regioninė architektūros taryba, nestigo architektų

Naugarduko pilis

U-PAVELDAS: Lietuviški istoriniai pėdsakai užsienyje

2019 vasario 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo

C.Rebelo, S.Martins

PAVELDAS IR TURIZMAS: 4-asis Baku tarptautinis architektūros konkursas

2019 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Rengiamas 4-asis Baku tarptautinis architektūros konkursas, kurį organizuoja Azerbaidžano respublikos kultūros ministerija ir Azerbaidžano architektų sąjunga. Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) remiamo pastarojo konkurso prizinis fondas

Europa Nostra

EUROPA NOSTRA 2019: Laukiama paraiškų kultūros paveldo apdovanojimams

2018 spalio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija, tarptautinės organizacijos „Europa Nostra“ narė, pakvietė dalyvauti atrankoje 2019 metų „Europa Nostra“ organizacijos apdovanojimui gauti. Paraiškas gali teikti kultūros paveldo ekspertai,

Karininkų ramovė

PRAEITIS SUSITINKA ATEITĮ: Europos paveldo dienos siūlo atrasti Šimtmečio paveldą

2018 rugsėjo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose rengiamos kasmetinės Europos paveldo dienos. Minint ypač svarbią Lietuvai datą – atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį – nuo jos nenutols ir

Belmonto užtvanka

PAVILNIŲ PARKO AKCENTAS: Baigta tvarkyti pernai byrėjusi Belmonto užtvanka

2018 rugpjūčio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje jau galima mėgautis atnaujinta populiaria poilsio vieta prie Belmonto užtvankos pačioje Pavilnių regioninio parko širdyje. Čia ką tik baigta tvarkyti dar pernai avarinės būklės

Šv. Jurgio bažnyčia

RESTAURACINIAI ATRADIMAI: Kauno Šv. Jurgio bažnyčios zakristijoje – unikali sieninė tapyba

2018 gegužės 171 KomentarasPILOTAS.LT

Jau 9 metus į priekį etapais juda Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso tvarkybos darbai. Restauruojant senąją bažnyčios zakristiją, ką tik