images_phocagallery_898_jasin_viln_1104_jasin_vn_1104_vas_e01

GODUMAS TAMPA ARCHITEKTŪRINE MADA?// ATVIRAS DAILĖS ISTORIKŲ LAIŠKAS

Grubus Vilniaus Senamiesčio atnaujinimas ir ištisų kvartalų „pritaikymas turizmo reikmėms“ jau seniai tapo vilniečių kasdienybe. Dažnas su nerimu žvelgia į naujomis statybininkų tvoromis aptvertą seną namą ar kvartalo dalį iš patirties žinodamas, kuo tai baigsis – dar vienu anoniminiu, prie aplinkos nei formomis, nei tūriais, nei dvasia nepritampančiu naujadaru… Šį procesą seniai laikas įvardinti tikruoju vardu – meninio skonio ir istorijos pajautos niekada neturėjusių, sąžinę praradusių, pelno siekimo apakintų asmenų invazija į brangiausiai įkainotas, taigi, utilitariu ekonominiu požiūriu patraukliausias miesto teritorijas. Viešąjį interesą sutvertos ginti kultūros paveldo apsaugos institucijos akivaizdžiai neturi arba nenori turėti jokių galios svertų šią situaciją keisti.

Susirūpinę Senamiesčiu kuriam laikui nusigręžėm nuo Naujamiesčio. Atsitokėjome tik tada, kai pamatėm: Vilniaus Naujamiestis žūsta!

Baisiausia, kad jei gotikos ar baroko paveldo išsaugojimo būtinybė daugeliui eilinių Lietuvos piliečių suprantama, tai XIX–XX a. architektūrą net profesionalai dažnai suvokia kaip bevertį, nusidėvėjusį, tad šalintiną palikimą. Kai kam atrodo: „Nyksta carinių okupantų palikimas, tegul…“ O juk būtent šio laikotarpio namų kvartalai sudaro antrąją Vilniaus miesto veido pusę: Gedimino prospektas, Basanavičiaus gatvė, Žvėrynas… Šių kvartalų atskiri pastatai savo verte gal ir neprilygsta Šv. Kotrynos bažnyčiai, tačiau jų visuma – fasadai, interjerai, dekoro detalės lygiai taip pat akivaizdžiai byloja apie praėjusių epochų gyvenimą, mūsų miesto, taigi ir mūsų visų istoriją.

Už miesto plėtrą atsakingų ir ją prižiūrinčių institucijų specialistai, žinoma, suvokia, kad egzistuoja saugotinas urbanistinis istorinis paveldas, bet regis nesupranta, kas tai iš tiesų yra. Kaip kitaip paaiškinti įsivyravusią XIX–XX a. pradžios pastatų pritaikymo naujiems poreikiams praktiką, kaip paliekamas vien kiautas – išorinės pastato sienos, o vidaus erdvės visiškai suardomos ir kardinaliai pertvarkomos. Prisiminkime nesenus pavyzdžius: tik fasadai teliko iš XIX a. pabaigoje statyto „Jurgio“ viešbučio Gedimino pr. 20/ Jogailos g. 1 (rekonstr. autorius arch. Algimantas Nasvytis), suniokotas buv. Vilniaus savivaldybės pastato (Gedimino pr. 9) interjeras (rekonstr. autoriai Danijos bendrovės „PLH arkitekter“ atstovai Marc Wilson, Irma Kašėtaitė ir Lietuvos UAB „Archinova“ atstovas architektas Antanas Gvildys).

2011 m. vasario 1 dieną prasidėję darbai J.Jasinskio gatvėje – dar vienas eilinis epizodas Vilniaus Naujamiesčio modernizavimo procese. Kol kas akivaizdžiausias jo rezultatas – statybininkų tvora aptverti griuvėsiai ir plytų krūva vietoje XIX a. pabaigos pastatų J.Jasinkio g. 10 ir 12, priklausiusio vadinamajam Ferdinando Hofmano kompleksui, kurį 1886–1891 m. suprojektavo vilnietis architektas Apolinaras Mikulskis.

Pakalnės, Geležinio Vilko ir J.Jasinskio gatvių ribojamoje teritorijoje numatytas UAB „Transmeda“ priklausysiančių gyvenamųjų ir komercinių pastatų kompleksas. Projekto užsakovas „Europa City Vilnius“ generalinis direktorius Juozas Pranckevičius. Pasak informacinio skydo, UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ projektą įgyvendina – UAB „Masyvo statyba“.

Pagal projektą minėtieji J.Jasinskio g. 10 ir 12 namai turėjo būti priderinti prie bendro modernaus komplekso, kurio autoriai – architektai Rolandas Palekas, Gilma Gylytė, Džiugas Karalius.

2011 m. kovo 20 d. spaudoje rašyta: „avarinės būklės pastatą nuspręsta rekonstruoti – palikti autentišką fasadą, bet pakeisti statinio perdangas. Todėl šiuo metu už statybinės tvoros stūkso tik namo karkasas. Viduje žioji kiaurymė“ (Dovilė Jablonskaitė, Griuvena prisikels naujam gyvenimui, www.diena.lt). Taigi, pastatų rekonstrukcija buvo numatyta pagal jau ne kartą naudotą scenarijų. „Darbai vykdomi pagal projektą“, – tame pat straipsnyje užtikrina savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

Balandžio 16 dienos pavakare aptariamoje vietoje dar styrojo pusė autentiško fasado – vienišas sienos fragmentas griuvėsių krūvoje; balandžio 18-ą pastatų dėžučių liekanas daužė UAB „Masyvo statyba“ griovikai, pratęsę darbą ir kitą dieną. „Avarinės būklės“ namų sienos niekaip nenorėjo pasiduoti…

Kodėl šiuo atveju nuspręsta nepalikti net pastatų dėžutės? Ar tikimasi, kad dabartiniai mūrininkai sugebės atkurti reljefinius plytų raštus geriau negu įgudę tą darbą daryti jų pirmtakai prieš šimtą metų? O gal senąjį fasadą žadėjęs išsaugoti projektas – tik akių dūmimas? Išdaužius autentiškus likučius bus galima pasakyti, kad pastatai subyrėjo patys? Akivaizdu, kad klausimas, kas konkrečiai atsakingas už tyčinį ar netyčinį plytų stiliaus namų nugriovimą, ir vėl liks be atsako…

Dar vieno barbarybės akto akivaizdoje Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai reiškia susirūpinimą beatodairišku Vilniaus Naujamiesčio architektūros naikinimu. Manome, kad būtina atsisakyti ydingos XIX–XX a. pradžios architektūros naikinimo praktikos ir siekti, kad pritaikant istorinius pastatus naujoms reikmėms, būtų maksimaliai išsaugomos jų savybės, pradedant vidaus erdvėmis, baigiant funkciniais elementais (laiptais, balkonais, tvorelėmis, turėklais ir kt.) bei puošybos detalėmis.

Kreipiamės ir į architektų bendruomenę, ragindami gerbti miesto istorinį paveldą bei savo pirmtakų darbus.

Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai:

Prof. dr. Nijolė Lukšionytė

Dr. Dalia Vasiliūnienė

Doc. dr. Giedrė Jankevičiūtė

Doc. dr. Marija Drėmaitė

Dr. Laima Laučkaitė

Dr. Jolita Mulevičiūtė

Prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė

Doc. dr. Helmutas Šabasevičius

Dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė

Laima Bialopetravičienė

Dr. Lina Balaišytė

Dr. Dalia Klajumienė

Dr. Gabija Surdokaitė

Dr. Dalia Ramonienė

Dr. Margarita Janušonienė

Dr. Rūta Janonienė

Doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė

Dr. Jolanta Zabulytė

Dr. Jolita Liškevičienė

Dr. Marius Iršėnas

Doc. dr. Rasa Butvilaitė

Būdingi XX amžiaus pradžios Vilniui pastatai J.Jasinskio g. 10 ir 12 išnyko per kelias dienas, nors buvo žadėta juos rekonstruoti ir integruoti į greta statysimą kompleksą. Foto: D.Vasiliūnienė

Komentarai

  1. Gerbiamieji,
    Labai ilgai lauktas šitas laiškas. Akys pražiūrėtos. Nekokia šlove pagarsėjusią „Europos kultūros sostinę“ jau seniai reikia gelbėti nuo užgriūvančio barbarų antplūdžio. Baisiausia, kad jie eina prisidengdami menininkų vardais; tiesa, marginalių, bet vis dėlto menininkų. Juk ir graffiti su savo viską nusiaubiančia palyda Lietuvoje „profesionalų“ įvesdinta kaip masių menas ir dabar dar globojama.
    Jau buvo susidaręs įspūdis, kad Vilniuje išmirė ir istorikai, ir sąžiningi architektai, ir miesto priežiūros tarnybos. Lietuvos kultūros kongreso taryba prieš kelias dienas įteikė laišką Seimo pirmininkei, kultūros ministrui ir Vilniaus merui dėl paminklų statymo politikos. Reikia eiti visais frontais. Kiek gi galima tyčiotis iš savo istorijos ir kultūros?
    Pagarbiai
    Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus

  2. Laukiu nesulaukiu, kada pradės griauti svetimybes – bažnyčias.
    – Čia būtų tikrai geras darbas.

  3. Namai Jasinskio gatveje buvo absoliuciai stabilios bukles. Nereikia vyti dievo i medi.

  4. Liejyklos gatvėj tragiškesnės būsenos namus sutvarkė nenugriovę

  5. Ko gi čia taip dejuojama-juk vienas už paveldą atsakingas pareigūnas per tv pareiškė-namas buvo avarinis, kėlė pavojų žmonėms,beliko jį nugriauti.Netgi pasakė,jei neklystu,kad prieš nugriaunant buvo apmatuotas.Matyt,bus atstatytas,tos,koks buvo.

  6. Algimantai Z., jūs prieš „pažangą“? Architektūros „specialistų“ kaip mat būsite apšauktas tamsuoliu. Studijavau architektūrą. Iki šiol negaliu atsistebėti bendramokslių nejautrumu istoriniam kontekstui ir bukumu. Patys išmintingiausi tai ir patys suvokia. Buvę VISI, dabar VGTU architektūros fakulteto auklėtiniai- tikra stichinė nelaimė…

  7. Kai betonas, stiklas ir metalas veržiasi į mūsų kultūrinį paveldą, senamiesčiuose dingsta jaukumas, randasi šalčio pojūtis.
    Dėkoju dailės istorikams už suskambusį pavojaus varpą.

  8. Ne nu, čia jau virš nachališkumo. Šitokį pastatą nugriauti. Dar studijų laikais VGTU džiaugiausi, kad yra Vilniuje tokių gražių pastatų reljefinių plytų fasadais. O dabar sugriovė. Čia architektai grandai nesužiūrėjo ar į piniginę labiau dairėsi ? Kaune kažkokį pelėsį Laisvėj užvarė…Visiška anarchija ir jau ne tik Žirmūnuose.

  9. Ačiū Dievui, atsiranda paveldo gynėjų.
    O tai tuoj sodins į kalėjimą už paveldo gynimą:
    delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=44686223

  10. Gal įkurkite savo tinklalapį.

  11. kol nepamačiau savosiomis akimis, tol nepatikėsiu.
    juk jau yra nedviprasmiškai: Kultūros vietovė Vilniaus Naujamiestis, jo vertinimo aktas, nustatytos vad. vertigosios savybės ir visa kita.

  12. Pilotas.lt: „Tai atviras organizuotu specialistu laiskas. PILOTAS neredaguoja tokio pobudzio tekstu.“

    Pilotas.lt žinutėje „KARAS DĖL 50% PAVELDO VISUOMENININKAI NEPAKLŪSTA KULTŪROS MINISTRUI“ pateikiamas laisvas organizuotų klaipėdiečių specialistų atviro laiško „Dėl manipuliavimo visuomene“ atpasakojimas su komentarais yra redagavimo forma. Taigi, neredaguoti tokio pobūdžio tekstų pilotui.lt ne visada pavyksta. Yra erdvės augimui…

  13. Pastabą priimu. Apsirikimas gavosi. Bet dėl esmės neklydau: „meninio skonio ir istorijos pajautos niekada neturėjusius, sąžinę praradusius, pelno siekimo apakintus“ reikia negailestingai naikinti. Dievas atsirinks nekaltus (juokauju biški)…

    Aktualus info apie begėdžius specialistus: balandžio 20 d. po nuotrauka facebook’o profilyje „Prarastų ar suniokotų Lietuvos kultūros paveldo objektų TOP 10“ yra toks prierašas: „Kauno piliavietėje ką tik buldozerių atkastos senojo mūro liekanos.
    Negi ir tai dabar bus pavadinta “archeologiniais tyrinėjimais”?..“.

    Kadangi pilotas.lt laiko savo šventa pareiga naikinti paveldosaugininkus (specialistus ir nelabai) kaip klasę, kai kas įdėmiai stebės, kaip pilotas.lt pakomentuos buldozerinės archeologijos apraiškas Kauno piliavietėje. P.S. Gelūnui nerašysiu. Jam pelėsiai nepatinka…

  14. Tai musu provincionalejimas, nes del mazarastingumo ir diletantizmo, o labiausiai del tusciagarbiu ambiciju, ikveptu kosmopolitiniu madu, nebeigalime kurt ir statyt geriau nei rusu ciesoriaus metais. Pritariu straipsnio autoriams.

  15. TRENERI GEDIMINAI KKK,
    ka mes be jusu darytume? Atsipalaiduotume, aptuktume, degraduotume. Prapultu PILOTAS – kristu veidu i lietuviska arima ir isnyktu, kaip dumas.

    Jusu ziniai – visas tekstas yra dailes istoriku. Tai atviras organizuotu specialistu laiskas. PILOTAS neredaguoja tokio pobudzio tekstu.

    Pylet biskeli i Dievo langus si karta – nieko tokio, umiam uolumui uzpludus, tai pasitaiko.

  16. Kreipimesi sakoma: „…Kreipiamės ir į architektų bendruomenę, ragindami gerbti miesto istorinį paveldą bei savo pirmtakų darbus….“. Gi kreipimosi pilotas.lt parašytame įvade rašoma: „Viešąjį interesą sutvertos ginti kultūros paveldo apsaugos institucijos akivaizdžiai neturi arba nenori turėti jokių galios svertų šią situaciją keisti.“

    Dailės istorikai apie ratus, pilotas.lt apie batus. Toks reagažas jau tapo pilotas.lt iškaba: kalti visi, tik ne vertelgos moraliai degradavę architektai…

  17. nusiraminkit: čia dirba – projektuoja, „rekonstruoja“ ir stato ypač įgudę profesionalai, kaip ir Kaune.

  18. gal jus girdejote kad kada kokis valdininkas butu uzdarytas uz savo klaidas ? ko jus tikites ? kad bus uzdarytas ? ar is KVAD kas nors buvo pasodintas , ar nors vienas keliu policninkas buvo pagautas isgeres uz vairo ? ar siandien nera neij vieno isgerusio seimo nario darbe ? ar ligonineij yra nors vienas nedaves litu .

  19. ilgaij dar jus galvosit kad esat reikalingi ( ponaij architektaij ) . cia gi be jusu sprendzia zuokas ar drema uzdaryt , ar brazauskienei suderinti detalu per savaite . kam ka leisti , ka uzdaryti … ? nurimkit eikit rinkti “ kaciuku “ ir zibuciu …

  20. trūksta žodžių…. 🙁 vadinamųjų ,,architektų“ trumparegiškumui, nesąmonigumui apsakyti… čia protu nesuvokiami pažeidimai

  21. Kaip čia taip, Audry? Profesionalai krauna malkų profesionalams!?

    O gal vis tik tai problema ne profesinių įgūdžių stoka, bet moralinė „specialistų“ degradacija?

  22. …………..PROTU NESUVOKIAMA!!!

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

dingusios vertybės

DINGUSIOS KULTŪROS VERTYBĖS: Paskelbtas per 300 objektų sąrašas

2021 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą sudaro daugiau kaip 300 objektų – paveikslai, ikonos, skulptūros, bažnytiniai reikmenys, kryžiai, tekstilės gaminiai, baldai, kitos vertybės. Sąrašą paskelbė

Klimato kaita

EUROPOS ARCHITEKTŲ KONFERENCIJA: Klimato kaita ir pastatytas paveldas [1]

2021 lapkričio 161 KomentarasLinas Tuleikis

Reikia pripažinti, kad pas mus Lietuvoje terminas “klimato krizė” dažniau yra susierzinimo, nei susirūpinimo ženklas. Deja, bet savo požiūriu į klimato krizę mes panašesni į

Heritas

PAVELDO ĮKROVIMAS: Tarptautinis kultūros paveldo festivalis „Heritas“

2021 rugsėjo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 23 – 25 dienomis vyksta tarptautinis kultūros paveldo festivalis „Heritas‘21“. Ketvirtus metus vyksiantis paveldo festivalis vienija specialistus iš visos Lietuvos ir užsienio, valstybės bei

Kauno Bernardinų vienuolyno su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia kompleksas tvarkomas nuo 2009-ųjų. Foto: ©PILOTAS.LT

ĮTRAUKIANTIS PAVELDAS: Sukvies simboliškosios Europos paveldo dienos

2021 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Europos paveldo dienos (EPD) šiemet kviečia intriguojančia tema „Įtraukiantis paveldas“. Tai ne tik vienas simboliškiausių Europos Tarybos inicijuotų renginių, bet jau nuoširdžiai pamėgtas visose penkiasdešimtyje

Fixus mobilis

PAVELDO MOKYMAI NERINGOJE: Rugsėji lankysis „FIXUS Mobilis“ komanda

2021 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Projekto „FIXUS Mobilis“ komanda rugsėjį Nidoje ir Juodkrantėje rengia konsultacijas ir praktinius mokymus kultūros paveldo objektų, istorinių statinių valdytojams ir suinteresuotai visuomenei. VISKAS PRASIDEDA NUO

Valdovų rūmai

REIKIA VIENINGOS SISTEMOS: Siūloma reorganizuoti Kultūros paveldo centrą

2021 liepos 23Be komentarųPILOTAS.LT

Duomenys apie atliktus kultūros paveldo tyrimus šiandien yra išsibarstę po skirtingas įstaigas, o vieningos skaitmeninimo sistemos nėra. Valstybinė kultūros paveldo komisija pasiūlė reorganizuoti Kultūros paveldo

UNESCO

KAUNO ŽYGIS Į UNESCO: Vyksta svarbi komiteto asamblėjos sesija

2021 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Prasidėjo UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 44-oji asamblėjos sesija, kuri yra itin svarbi į UNESCO paveldo objektų sąrašą pretenduojančiam Kaunui. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 44-oji asamblėjos

polocko-g-g-orzikausko-nuotrauka

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA: Statybų procesai Vilniaus senamiestyje neramina

2021 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Statybų procesai Vilniaus senamiestyje neramina tiek specialistus, tiek aktyvią visuomenę. Skundų gausa Valstybinę kultūros paveldo komisiją paskatino susitikti su visuomenės atstovais. Paaiškėjo, kad nuogąstavimai nėra

Oginskių paveldas

DINGUSIO PAVELDO SUGRĮŽIMAS: Oginskius menanti paroda Rietave

2021 birželio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus šiandien atidaro parodą „Dingusio paveldo sugrįžimas“. Tai kartu ir kvietimas nauju žvilgsniu įvertinti šių praradimų mastą, raginimas imtis aktyvaus vaidmens

Ledo arena Vilniuje

VILNIAUS LEDO ARENA: Pristatomi pirmieji eskizai

2021 kovo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje projektuojama nauja ledo arena vienu metu galės sutalpinti mažiausiai 950 žiūrovų ir apie 100 sportininkų. Arenos projektą rengia bendrovės „Tiksli forma“ projektuotojai. ĮRENGS VIENINTELĘ

Siesikų dvaro sodyba

DAUGIAU PARAMOS PAVELDOTVARKAI: Papildomai paskirta 2 mln. eurų

2021 kovo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Kaip praneša Kultūros ministerija, papildomos lėšos leis ne tik tęsti seniau jau pradėtus tvarkybos

Vilniaus ledo arena

VILNIUS TURĖS DAUGIAU LEDO: Prasideda naujos arenos projektavimo darbai

2021 sausio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Įkandin dviejų aikščių ledo areną jau bebaigiančio statyti Kauno, žiemos sporto bazės stiprinimu suskubo rūpintis ir sostinė, ką tik užsakiusi panašaus dydžio naujos arenos projektavimo

Malūnas

PASAKOJIMAI APIE MALŪNUS: Viešų paskaitų ciklas virtualiai

2020 gruodžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Projektas „Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas“ skirtas Lietuvos vėjo malūnų paveldo tyrimams ir sklaidai, malūnų istorijai, atminčiai, išsaugojimo ir atgaivinimo klausimams. Vienas iš

Sprendimas dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą bus priimtas kitų metų asamblėjoje.  Foto: ©PILOTAS.LT

UNESCO PASAULIO PAVELDAS LIETUVOJE: Lūkesčiai, prioritetai ir galimybės

2020 gruodžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Seimas 2020-uosius yra paskelbęs UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Sėkmingas Kauno modernizmo architektūros kelias link Pasaulio paveldo sąrašo – ryškiausias šių metų rezultatas. UNESCO pasaulio

Kurmėnų mokykla

AMERIKONIŠKA KURNĖNŲ MOKYKLA: Prikėlė tarpukario mecenatystės pavyzdį

2020 lapkričio 161 KomentarasPILOTAS.LT

Tarpukariu statyta, tačiau daugiau kaip dešimtmetį neveikusi ir nykusi, Kurnėnų pagrindinė mokykla vėl atgavo pirminę išvaizdą. Šis Amerikos lietuvio suprojektuotas ir padovanotas pastatas prie Alytaus-Simno

Marijampolės daugiafunkcė arena

MARIJAMPOLĖS DAUGIAFUNKCĖ ARENA: Parengti projekto projektiniai pasiūlymai

2020 lapkričio 101 KomentarasPILOTAS.LT

Pernai metais surengtąjį Marijampolės daugiafunkcės arenos architektūros idėjos konkursą laimėjo kolektyvas „Tiksli forma“ su projektu „Sūkurys“. Lapkričio 26 dieną rengiamame viešame pristatyme bus galima susipažinti

Kauno žiemos sporto centroas

ĮJUNGĖ AUKŠČIAUSIĄ PAVARĄ: Kauno ledo arenos statybos įsibėgėjo

2020 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš metus Kauno Dainavos rajone pradėtose žiemos sporto centro statybose dabar įjungta aukščiausia pavara. Kovo 11-osios gatvėje ryškėjančiame statinyje visu tempu vyksta išorės ir vidaus apdailos

FIXUS Mobilis

„FIXUS MOBILIS“ KIMBA Į DARBUS: Suburtos 3 mobilios profesionalų komandos

2020 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Jau šį rudenį „FIXUS Mobilis“ komandos, sudarytos iš trijų skirtingų sričių profesionalų, kibs į darbus in situ: projekto metu mikroautobusais-dirbtuvėmis jos lankys ir atrinktus kultūros

vilni_pa_200800_e02_kaa

KVIEČIA „HERITAS‘20“: Kultūros paveldo festivalis prasidės diskusijomis

2020 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Spalio pradžioje rengiamas tarptautinis kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų festivalis „Heritas“ vienija specialistus, valstybės bei privačias organizacijas, viešąsias įstaigas, privačias įmones, ir visus, neabejingus kultūros

Merkinės bažnyčia

VIENA SENIAUSIŲ LIETUVOJE: Naujai suspindo Merkinės bažnyčia

2020 rugsėjo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Merkinėje naujai suspindo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Tai viena seniausių bažnyčių Lietuvoje, kuri išsaugojo gotikinės architektūros bruožų. Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas,

Gelgaudiškio dvaras

KULTŪROS PAVELDO DIENOS: 350 renginių, 550 kultūros paveldo objektų

2020 rugsėjo 11Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvoje prasideda Europos paveldo dienos, kurios jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Šiemet jų

Misionierių sodai

NAUJŲ STATYBŲ PRAKTIKA: Vertingiausiuose paveldo teritorijose ribos pataisomis

2020 rugsėjo 103 KomentaraiPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija pritarė visuomeninei iniciatyvai uždrausti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. KOMISIJA ANTRINA

Bartnininkų bažnyčia

GRAŽIAUSI GRIUVĖSIAI: Bus sutvarkytos Bartnininkų bažnyčios liekanos

2020 liepos 24Be komentarųPILOTAS.LT

Bus išsaugoti Vilkaviškio rajono Bartnininkų bažnyčios griuvėsiai. Vienais gražiausių Lietuvoje laikomų griuvėsių tvarkybos projektą parengė firmos „Senamiesčio projektai“ projektuotojai. Apsilankius Bartninkuose Vilkaviškio rajone dėmesį patraukia

Pasvalio sieurojo geležinkelio  stotis

SIAUROJO GELEŽINKELIO PAVELDAS: Žygis, ekspedicija ir perspektyvos

2020 liepos 22Be komentarųPILOTAS.LT

Pasvalio rajono Pajiešmenių kultūros namuose įvyks renginys „Siaurukas: tarp nebūties ir atgimimo“. Po šio renginio organizuojami 2 dienų žygis bei mokslinė ekspedicija. Liepos 31 dieną

Tauragės arena

DAUGIAU SPORTO IR KULTŪROS: Tauragė statys multifunkcinę areną

2020 liepos 15Be komentarųPILOTAS.LT

Tauragėje bus statoma multifunkcinė arena. Tauragės rajono savivaldybės mero Dovydo Kaminsko teigimu, regionų poreikis turėti modernią infrastruktūrą – ne mažesnis nei šalies didmiesčių. PRITAIKYTA 8