Po didžiausio istorijoje Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo Fukušimos atominėje elektrinėje kilusi avarija kai kurias šalis paskatino permąstyti savo atominės energetikos politiką bei energetikos politiką apskritai. Vienos valstybės pažadėjo mažinti atominių elektrinių skaičių, kitos – investuoti į saugesnes technologijas ar pažangesnes apsaugos sistemas. Bene audringiausiai sureagavo Vokietija, kurios kanclerė Angela Merkel neseniai pareiškė, kad šalis pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Kalbos apie Fukušimos atominės elektrinės avariją bei galimą atominę katastrofą pamažu slopsta, tačiau visuomenė nerimsta. Įvairiose pasaulio šalyse nuvilnijo protestų banga prieš atominę energetiką, apie atominės energetikos perspektyvas diskutuoja politikai ir atominės energetikos žinovai. Europoje bene audringiausiai į Japonijos atominės elektrinės avariją sureagavo vokiečiai, kurie nusprendė laikinai uždaryti septynias šalies atomines elektrines, savo veiklą pradėjusias prieš 30 ar daugiau metų. Taip pat nuspręsta kuo skubiau patikrinti 17 šalyje veikiančių atominių reaktorių. Tačiau daugiausia diskusijų kelia A.Merkel planai vos per 10 metų uždaryti visas šalies atomines elektrines ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Kaip praneša organizacija „Global Green World“, Vokietija atominius reaktorius žada pakeisti… vėjo parkais. Paskaičiuota, kad ši šalis vėjo jėgainėmis turėtų užstatyti net 2 proc. savo teritorijos. Svarstoma galimybė ir papildomus vėjo parkus kurti jūroje. Tokie planai gerokai pakeltų dabartinį Vokietijos peizažą, tačiau, ko gero, leistų jaustis saugiau.
