Suomijos kompozitoriaus Jeano Sibeliaus (Jean Sibelius) muzika – tyra, skaidri ir paslaptinga it amžiams sustingusios skandinavų sagos grožis. Pasaulio muzikos istorijoje šis kompozitorius žinomas kaip septynių simfonijų autorius, jo simfoninės poemos vadinamos Suomijos muzikos perlais ir senovinių padavimų, sagų, muzikiniu įgarsinimu. Kovo 5 dieną Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programoje numatytas išskirtinis suomių klasiko J.Sibeliaus vakaras.
Suomijos švedų šeimoje gimęs J.Sibelius (1865–1957) save visada laikė suomių kūrėju. Sibelių kaip kompozitorių išgarsino 1892 metais nuskambėjusi jo simfoninė poema „Kullervo“ solistams, chorui ir orkestrui pagal suomių epą „Kalevala“. Kovo 5 dieną (šeštadienį) 19 valandą Nacionalinės filharmonijos scenoje skambėsunikalus muzikos vėrinys iš 3 kompozicijų, atspindinčių kūrėjo meninę evoliuciją skirtingais kūrybos etapais nuo 1899 metų iki 1915-ųjų. Tai simfoninė poema „Suomija“, Koncertas smuikui ir orkestrui d-moll bei Penktoji simfonija. J.Sibeliaus simfoninė poema „Suomija“ ("Finlandia", 1899) ar Penktoji simfonija (1915 – 1919) – originalų suomių kompozitoriaus braižą įkūnijančios partitūros. Koncertas smuikui ir orkestrui (1903) iškart po premjeros sulaukė entuziastingo įvertinimo ir buvo lyginamas su „hipnotizuojančiais šiaurietiškos žiemos peizažais, kuriuose tapoma baltai ant balto“, o jo trečią dalį muzikologas D.Tovey’us šmaikščiai pavadino „baltųjų lokių polonezu“.
Koncerto partneris – Suomijos Respublikos ambasada.