Suomijos ambasada Lietuvoje, minėdama savo šalies nepriklausomybės 100-ąsias metines. Kaune atidaro penkių suomių fotomenininkų darbų parodą „Nepriklausomybė pro objektyvą“. Parodoje fotografai pristato darbus, kuriuose kiekvienas savaip atskleidžia požiūrį į šiuolaikinę Suomijos visuomenę.
Rugsėjo 22 dieną (penktadienį) 17 val. M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) atidaroma suomių fotomenininkų darbų paroda „Nepriklausomybė pro objektyvą“ (angl. Independence Trough the Lenkes). Galerijoje savo darbus eksponuoja Sara Hornig, Riitta Päiväläinen, Harri Pälviranta, Juha Suonpää ir Juuso Westerlund.
Nepriklausomybė, kultūrinės tradicijos, tai, ką atskleidė istorija, ir tai, ką istorija nutylėjo, – pasakojimai ir tikėjimas – visa tai formuoja mūsų supratimą apie save kaip apie individus ir kaip apie tautą. Tautinis identitetas ir su juo susiję stereotipai gali suniveliuoti, tačiau kita vertus gali suteikti ir išskirtinumo. Parodos „Nepriklausomybės pro objektyvą“ suomiškumas yra kasdieniškas: tai didvyriškas sugebėjimas išgyventi, ištverti ir paleisti, tai atsiminimų ir praeities nešimas kaip dalelės savasties.
Harrio Pälvirantos paskutinės „Ginkluotosios pajėgos informuoja (2017)“ serijos ir Juhos Suonpää vaizdo instaliacija „IBIDEM“ (2017) apžvelgia Suomijos karus santykyje su šiandiena. Pälviranta nacionaliniu ir individualiu lygmeniu, o Suonpää konkrečiai Tamperės mieste, kuris buvo vienas pagrindinių kovų laukų suomių pilietiniame kare 1918 metais. Tuos pačius žuvusiųjų pečius gaubia ir didvyrių, ir aukų skraistė, tautos garbė ir artimųjų liūdesys.
Riittos Päiväläinen menas dažnai vadinamas „kasdiene archeologija“ ar „neužrašytomis istorijomis“. Ji domisi naudotų rūbų ar audinių tyliu pasakojimu, kuris kartu yra buvimo ir nebuvimo istorija. Darbų serijoje „Įsivaizduojami susitikimai“ menininkė kuria vaizdinius, kurie patenka tarp atminties ir užmaršties. Päiväläinen sukuria istorijos pradžią, kurią žiūrovas gali tęsti, pasitelkdamas savo vizijas ir emocijas.
Saros Hornigs darbų serija „Pusė iš mūsų“ atskleidžia depresijos paliestą gyvenimą. Vienas iš penkių suomių per savo gyvenimą kenčia nuo depresijos. Pusė iš 5 milijonų gyventojų turi draugą ar giminaitį, kuris kenčia nuo depresijos. Vienišumas sukuria tokią erdvę, kurioje kitiems nėra įėjimo.
Juuso Westerlundas 2014–2015 m. keliavo po Kainuu regioną, ieškodamas šių dienų herojų. Būtent čia buvo sukurta suomių nacionalinė epinė poema „Kalevala“, kuri buvo išleista 1835 metais. Suomiams „Kalevala“ yra tas pats, kaip „Iliada“ visam likusiam pasauliui. Menininkas ieškojo legendinių personažų šiuolaikiniuose žmonėse. Kaip ir mitologiniai herojai, žmonės, kuriuos Westerlundas fotografavo šiam projektui, turi kažką didvyriško ir tragiško. Pasak menininko, tai yra žmonės, apie kuriuos būtų papasakotos istorijos „Kalevalos“ laikais.
Paroda „Nepriklausomybė pro objektyvą“ M. Žilinsko dailės galerijoje veiks iki spalio 29 dienos.
Paroda surengta festivalio „Kaunas Photo“ kvietimu. Parodos kuratorė Tuula Alajoki. Parodos rėmėjas: Suomijos ambasada Vilniuje.
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
Nuotrauka: „Nepriklausomybė pro objektyvą“, Juha Suonpää.
„Nepriklausomybė pro objektyvą“, Riitta Päiväläinen
„Nepriklausomybė pro objektyvą“, Juuso Westerlund
„Nepriklausomybė pro objektyvą“, Sara Hornig
„Nepriklausomybė pro objektyvą“, Harri Pälviranta
