images_phocagallery_Sausio_13_AK_e

PLIKOMIS RANKOMIS//IŠSIGELBĖTI GALIMA TIK KARTU. PO VIENĄ – IŠSIVAIKŠČIOTI

Diena, kai atstovėjome, buvo mūsų vyriškėjimo diena. Paaugliškai paviršutiniškas,  išsibarstęs, kompleksuotas, sunkiai besiorientuojantis tautos kūnas tvirtėjo akyse ir kaip niekad buvo vieningas ir pasiryžęs. Mūsų buvo daug ir mes buvome kieti. Tautos kūno kalba bylojo absoliutų pasitikėjimą savimi ir varė priešą į neviltį. Dar niekada Rusiškas Ginklas nebuvo toks pasimetęs,  menkas ir beprasmis.

Turbūt pirmą kartą istorijoje karas dėl Lietuvos laisvės vyko miestų gatvėse ir žmonių galvose, o ne mūšio lauke. Galbūt Plikos Rankos, kuriomis tuomet buvo ginkluota fliuksiška Lietuvos kariuomenė, kada nors taps karo strategų ir istorikų tyrinėjimo objektu, kadangi 1991-ųjų sausį būtent jos privertė draugą Kalašnikovą snarglėtis ir isteriškai barstyti savo išcentrines kulkas į Dievo langus.

Imperija negalėjo susitaikyti su faktu, kad iš jos aptvaro slysta tauta, su kuria varžytasi dėl šiaurrytinės Europos beveik 700 metų. Patologiška Maskvos meilė ir neapykanta Lietuvai, kaip amžinai konkurentei ir istorinei kaimynei, vertė ją elgtis ūmiai ir beatodairiškai. Kraujas buvo būtinas. Kad nupraustų įžeistą Maskvos puikybę. Kad patvirtintų mūsų apsisprendimą, taip pat. Ačiūdie, kad tam kraujo pakako tiek nedaug…

Laimėtas 1991-ųjų karas su Maskva, turbūt, yra nemažiau reikšminga pergalė nei Žalgiris, Durbė ar Salaspilis. Būtent 1991-aisiais, po ilgos pertraukos, tautakonsolidavosi ir pademonstravo savo brandą ir apsisprendimą susigrąžinti valstybę. Būtent tuomet supratome, kad esant būtinybei, galime ir sugebame veikti greitai, rezultatyviai ir išvien. Pajutome savyje laimėtojų kraują. Išoriniai priešo parametrai nebedarė įspūdžio, o vidinis karštis tapo šarvu, į kurį lūžo propagandinės priešo strėlės. Priešas tapo juokingas…

Anekdotiniai burokevičių ir kuolelių paistalai per TV tapo savotiška pramoga, laikinai pakeitusia nebematomų iš Lietuvos Muppet Show. Priešui sunkiai sekėsi rasti į žmones panašių išdavikų ir jis desperatiškai rankiojo į savo marionečių teatrą bet ką ir iš bet kur. (Dalį jų, atsitraukdamas iš Lietuvos, jis užkasė negiliai į smėlį „iki pareikalavimo“, tad kiekvienas lietuvis dabar gali save pasitikrinti propagandinių treniruoklių salėse: Komunizmas arba Frontas ). 1991-aisiais atsparumas melui Lietuvoje buvo nemažesnis nei atsparumas jėgai. Ir ši, viena esminių tautos savybių, lėmė pergalę prieš žymiai didesnę, bet mažiau atsparią jėgą.

Todėl šiandien, sausio 13-ąją, nuriškime juodus kaspinus nuo vėliavų, nes tai yra pergalės pradžios diena. Tai yra pasitikėjimo savimi diena. Savo kilme, savo krauju ir savo valstybe.

Komentarai

  1. Straipsnis geras, puikiai padabintas raiskiomis emocijomis. Visgi vienpusis – Šventos Tėvynei datos dvasia pagerbta ir sužadinta, tačiau neįvadrinta kur josios energija kreiptina Šiandien. Manau sausio 13 dieną greta didėjančio supratimo ir pagarbos šiai datai, kasmet dera ir net privalu atsižvegti į šiandieną (skaičiuojant nuo Sausio13), įvardinant ką išskirtinai svarbaus darome, turėtume daryt ar nedaryt tų pačių aukštųjų siekių vardan. Niūru girdėt apie Tėynės dvasią ir Ši svarbų šventimą tik retrospektyviai, kai Šiandieniam pilietiškumui palaikyti reikia mūsų kritiško, ryžtingo ir drąsaus supratingo mąstymo ir poelgio.

  2. Mieli mano treneriai, esu jums be galo dėkingas už jūsų mintis ir komentarus. Aš nenorėjau ir neketinau jūsų mokinti ir jums aiškinti Įvykio svarbos ir svorio. Tiesiog pasidalinau savo įžvalga. Nebūtinai ji visiems turi tikti, juolab, kad tai tik „poezija“, anot atstovo. Tačiau, man, užaugusiam ant poezijos dirvos, tai nėra tuščias reikalas – tikiu, kad poetai ir filosofai yra labiau tautos formuotojai, nei politikai. Kitavertus, man, tremtinių sūnui, skaudu yra justi „atstovo“ įsižeidimą šiame kontekste. Atsiprašau už tai. Nenorėjau nieko įžeisti. Norėjau tik nušluostyti beprasmes silpnumo ašaras artimiems savo…

  3. siūlau kaip pavyzdį Juozo Dapšausko strapsnį lrytas.lt -e 2011-01-14 “ Dramatiška sausio 13-osios prasmė ir viltis po jos“

  4. Smagu! Straipsnio tema buvo labai aiški ir konkreti.
    Emocianalus straipsnis ir neadekvatūs komentarai. Viskas – gerai, jei auditorija būtų ne ta, į kurią šis skaitalas buvo oriantuotas. Tiems, kurie neplojo “ bravo! “ tam, kuris drįso tokia proga parašyti tokį , atsiprašant “ šūdiną “ straipsnelį, buvo pasakyta:-“ tipiška tremtinio diagnozė“.
    Aš galėjau į tokį skaitalą nesureaguoti, bet norėjau pamatyti tai, ką turime, kad galima būtų įvertinti tuos, kurie kalba apie TAUTĄ, NACIONALINĘ KONKURENCIJĄ, MŪŠIO LAUKUS, KIRILICĄ- raktiniai žodžiai.
    Pasirodo, tremtinys, tai – tas, “ ant kurio ir gydytojai nepyksta „. Tokiais ir panašiais komentarais Jūs gerbiamieji, kolegos, VISKĄ pasakėte. Nesuprasti ir ignoruoti tuos, kurie praradę viską, buvo išgrųsti iš savo TĖVYNĖS prie Laptevo jūros, kurie mirė badu, nors jų protėviai gyveno TAUTOS labui yra ŠVENTVAGFIŠKA.
    Gerbiamieji, jei jus domina Tremtinio statusas, galėtumėte šiuo klausymu pasidomėti. Tremtinys gali būti vos ne autoriaus bendraamžis. Tai- turėtų kai kam daug ką pasakyti.Tie, kurie grįžo į Tėvynę, labai jautriai reaguoja į įvairius „vaikėziškus“, nepasvertus svaičiojimus.
    Dar kartą, gerbiamieji kolegos, itelektualai, prašau, įsiklausyti į problemos ESMĘ: kalba buvo apie proginį straipsnį ir dar ne bet kokia praga, o būtent, – Sausio 13-osios Metinės ! , čia ne kokia ble-ble. Tad, būkite malonūs, ateity, jauskite atsakomybę, rinkdamiesi temą ir jei autorius, save gerbia, turėtų objektyviai įvertinti savo galimybes ir kompetenciją, rašant viena ar kita proga. Taip mane mokė mano gerbiami protėviai.
    Su pagarba.
    p.s. Dar,- siūlyčiau temą:-“ Architektas ir patriotizmas“. Manyčiau, tai – labai lanksti tema.

  5. Viskas trumpai, drutai ir aiskiai. Nemanau, kad kiekvienas tekstas turi buti prikimstas skaiciu, citatu ir liudininku parodymu. Cia ne teismo suvestine. Modernus zmogus daug geriau supranta aiskiai motyvuota „poezija“, anot atstovo, negu ilgus ir perkrautus faktais isvedziojimus. Galu gale ju niekas iki galo ir neperskaito. Respect!

  6. „atstovo“ – tai gan tipiška tremtyje gimusių ar užaugusių lietuvių diagnozė. Ne vieną tokį pažįstų, netgi architektų tarpe.. Tai post-trauminis sindromas, kurį pirmoji aprašė prof. Gailienė savo knygoje „Ką jie su mumis padarė“. Nereikia pykti ant tokių žmonių, nors jie ir „krimtę Sibiro duoną“, bet yra labai giliai traumuoti ir sugniuždyti to „monstro“, kuris buvo Sausio 13 nugalėtas, kaip ir daugelį kartų anksčiau… Ačiū Dievui, kad žmogus sugrįžo iš tos tremties į Lietuvą, nes taip pat ne vieną pažįstu ten „monstro“ pilve pasilikusį, su kuriais ar jų vaikais jau tenka bendrauti kirilica.

  7. labai nutolta nuo esmės ( nuo paties straipsnio ).
    kalbama, būtent, apie šio straipsnio recenziją, o ne apie Tautą ar dar kažką. Interpretaciją plėtoti galėtume iki begalybės, pakiltume ir į dausas. Esmė – straipsnis. Straipsnis- prastas.

  8. Emocijos ir asmeniškas požiūris papuošia straipsnį, parodo, kad ir rūstiems Architektūros kritikams nesvetimos šios žmogiškos savybės. Ypač šiandien, kai kalbama apie pačią Esmę.
    Esme vadinu tai, kad prieš 20 metų mūsų Maža Tauta parodė Didelę Širdį. Ji nepamatuojama nei tūrio vnt., nei voltais, bet gerai matėsi visiems: ir tiems, kurie žiūrėjo per tanko vamzdį, ir tiems už Atlanto, kurie žiūrėjo per tv ir kramtė popcornus.
    Manau, kad Tauta, turinti tokią Širdį, gali lygiuotis su bet kuo.
    To ir linkiu.

  9. atstovui

    Nesuprantu kur problema – tai imkite ir paruoškite „kompetetingą“ straipsnį, o mes paskaitysime.

  10. deja taip, tik krimtau ne vadovėlius, o Sibiro duoną. Sukilimas, pasipriešinimo judėjimas, rezistencija- ne kovos mūšio laukai , bent tiesiogine žodžio prasme, ką straipsnyje įvardyjo autorius.
    Pasirodo, čečenai jau nebe rusų priešai ?! arba visai nedideli ? Didybės manija- sugretinant lietuvius su kinais, amerikiečiais. Labai norėčiau, kad mes bent dalinai būtume jiems lygūs.
    Ši diskusi parodo ir įrodo , kaip nekompetetingai paruoštas staripsnis.

  11. Atstovas, kaip matyti, uoliai krimto tarybinius vadovelius. Jo supratimu visas pasaulis sukosi apie Maskvos asi nuo amziu amzinuju. Juk su Rusija iki 1795 kariauta aibe karu su permaininga sekme. XIXa 2 dideli sukilimai kariauti. Po to 1918-21, po to 1944-53. Rusai su niekuo tiek daug nekariavo. Kazkur skaiciau, kad ir dabartines apklausos rodo, jog rusai didziausiais savo priesais laiko amerikiecius, lietuvius ir kinus.

  12. Sąjūdžio laiku retkarčiais prie centrinės būstinės Vilniuje ir per mitingus pardavinėdavau nevalstybinius ir “mašinėle“ spausdintus laikraščius – aš pats kažką prasmingesnio tik tiek ir benuveikiau.

    Gatvėse tuo metu tarp okupantų – krikščionių fundamentalistų buvo madingas lozungas: “Lietuva – Marijos žemė !“, kuris man keldavo juoką. Tačiau vėliau, kai pamačiau, kad tie judaistai nejuokauja – man irgi pasidarė nebejuokinga.

  13. Labai emocianalus, patetiškas straipsnis. Kiekvienai „poezijai“ būdinga nukrypimai nuo realybės. Šiuo atveju: Lietuva, mūšio laukuose kovėsi tik viduramžiais, o šiaip jai yra būdingas partizaninis karas. Išsireiškimas- „istorinė“ konkurentė- visiškai neatitinka fakto, Rusai niekada nelaikė mūsų konkuruojančia valstybe ( pažiūrėkite į mastelį). Mes jiems visą laiką buvome kaip placdarmas į vakarus ir prieiga prie Baltijos jūros.
    Šiaip, tokia proga, ypač šių metų sukakties metinių proga, galima buvo paruošti rimtesnį, kad ir su sarkastiniu prieskoniu, staripsnį. Labai daug abejotinų išsireškimų.
    Sutinku ir pritariu, kad šią dieną visai netinka Tautinę vėliavą perrišti juodu kaspinu.

  14. Taip, didi Pergalė. Nestovėjau „priekiniame fronte“, bet ir ne „šone“. Tik praėjus tam tikram laikui pradedame supranti, kas galėjo atsitikti, jei nebūtume „atstovėję“.
    Didžiuojuosi Mūsų buvusiu vieningumu ir tikiu kad taip bus visada.

  15. sutinku

  16. Turime džiaugtis šia didžia Pergalės diena… 🙂

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Pasvalio krašto malūnai

GYVOSIOS ISTORIJOS: Seniesiems vandens malūnams skirtas renginys Pasvalyje

2019 lapkričio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Pasvalyje renkasi senųjų vandens malūnų tyrinėtojai. Šį penktadienį Pasvalio krašto muziejuje įvyks šiems statiniams skirti renginiai: konferencija, diskusija ir paroda. Lapkričio 15 dieną (penktadienį) 12

Vilniaus rotušė

MENAS ARCHITEKTŪROJE: Paskaitų, susitikimų ir diskusijų ciklas Vilniaus rotušėje

2019 spalio 251 KomentarasPILOTAS.LT

VšĮ „Vilniaus rotušė“ rengia paskaitų, susitikimų ir diskusijų ciklą, skirtą Vilniaus meno istorijai architektūroje. Pirmas, istorinei fotografijai skirtas, šio ciklo renginys – jau spalio 30-ąją.

radvi_01_xxx

DIDIEJI RADVILOS: Kunigaikščių istorijos ir paveldo paroda Valdovų rūmuose

2019 spalio 112 KomentaraiPILOTAS.LT

Valdovų rūmuose, Vilniuje ką tik atidaryta paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Parodoje rodoma daugiau nei 350 eksponatų, surinktų iš bemaž 40 atminties institucijų, bažnyčių,

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“

TARP PRAEITIES IR ATEITIES: Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasitinka atsinaujinęs

2019 spalio 21 KomentarasPILOTAS.LT

Su Tauragės krašto istorija supažindinantis muziejus „Santaka“ lankytojus pasitinka atsinaujinęs. Čia atnaujinti „Amžių“ išmanusis bokštas, eksponatų fondai bei gamtos, istorijos ir etnografijos ekspozicijos. Pasitinkant Tauragės

Lapas

5 INTERPRETACIJOS ŠIANDIENAI: Leidyklos „Lapas“ aktualių autorinių paskaitų ciklas

2019 rugpjūčio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Leidykla „Lapas“ yra išleidusi įdomių istorikų knygų, kurios įvairiais pjūviais apžvelgia XX amžių ir siūlo interpretacijas šiandienai. Leidykla nutarė šį rudenį praplėsti knygos pristatymo žanrą

Giedrius Kazimierėnas

ISTORIJA PAVEIKSLUOSE: Milžiniški G.Kazimierėno paveikslai Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2019 balandžio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda. 6 įspūdingo dydžio paveiksluose G.Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius

Naugarduko pilis

U-PAVELDAS: Lietuviški istoriniai pėdsakai užsienyje

2019 vasario 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo

Laisvės paminklas Šiauliuose

TAUTOS LAISVĖ IR REIKŠMĖ: Diskusija apie paminklo Šiauliuose idėją

2019 vasario 11Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė pagaliau pradėjo įgyvendinti ilgai puoselėjamą paminklo Tautos laisvei idėją. Šia proga rytoj Saulės mieste rengiamas susitikimas-diskusija su dr. Dainiumi Razausku ir menotyrininku

Alytaus tiltas

PAVELDAS VIRTUALIAI: Entuaziastai atkūrė 2 istorinius Alytaus objektus

2018 gruodžio 141 KomentarasPILOTAS.LT

Istorijos ir aktyvios gyvensenos entuziastų asociacija „Olita-Orany“ ką tik virtualiai atkūrė 2 neišlikusius, tačiau Alytaus istorijai svarbius objektus. Medinis laikinasis geležinkelio tiltas buvo išardytas 1926-aisiais,

teodo_uk_181000_e01_xxx

EUROPOS KULTŪROS KELIAI: Ukrainoje atidaryta Teodoro Karijotaičio ekspozicija

2018 spalio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Mukačėvės (Palanoko) pilyje, Ukrainoje ką tik atidarytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys. Ekspozicija įamžina bendrą Lietuvos ir Ukrainos istorinį paveldą.

Kęstutis ir Birutė

KĘSTUČIO IR BIRUTĖS LAIKŲ KULTŪRA: Konferencija Palangos Gintaro muziejuje

2018 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Palangos Gintaro muziejuje įvyks Baltų vienybės dienos paminėjimui skirta konferencija „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Kęstučio ir Birutės laikų kultūra“. Konferencijoje Lietuvos mokslininkai pateiks savo tyrimų temas,

Lietuvos dvarai I

NYKSTANTYS IR ATGIMSTANTYS DVARAI: A.Šalkausko fotografijų paroda Klaipėdoje

2017 gruodžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos salėje atidaroma Alvydo Šalkausko fotografijos paroda „Lietuva. Nykstantys ir atgimstantys dvarai“. Tai 40 nuotraukų su dvarais, dvarų pastatų fragmentais,

Vakarykščio pasaulio atgarsiai

VAKARYKŠČIO PASAULIO ATGARSIAI: Konferencija valstybės atkūrimo 100-mečiui

2017 gruodžio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Lietuvos dailės muziejus Palangoje bei Vilniuje rengia mokslinę konferenciją „Vakarykščio pasaulio atgarsiai“. Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms. Gruodžio

karia_sk_171000_e02_xxx

UŽPILDOMA ISTORIJOS SPRAGA: Lietuvos karių skulptūrėlių pristatymas Kaune

2017 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Pasakojimams apie Lietuvos karų istoriją iki šiol trūko vienos svarbios detalės – aiškaus supratimo kaip atrodė lietuvių kariai. Šią spragą turėtų užpildyti atlikta kruopšti įvairių

Vasario 16

ISTORIKŲ IV SUVAŽIAVIMAS: Lietuvos valstybės pirmtakai ir paveldėtojai

2017 rugsėjo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune pradėjo darbą maštabiškas tarptautinis istorikų suvažiavimas, nagrinėjantis Lietuvos valstybingumo kaitą ir apystovas amžių tėkmėje. Ketvirtąjį Lietuvos istorikų suvažiavimą, skirtą 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms

konfe_uk_170700_e01_xxx

PRISTATYS PRIEŠISTORĘ: Prie Ukmergės planuojama atkurti neolito gyvenvietę

2017 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Ukmergės rajono Samantonių kaime planuojama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę, kuri būtų atvira visuomenei ir supažindintų su mūsų krašto priešistorę. Šios gyvenvietės atstatymo galimybės ką tik

aleks_fo_160000_e01_xxx

PRASKLEIDUS DEBESŲ APKLOTĄ: A.Aleksandravičiaus fotografijų paroda

2017 sausio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje, „Prospekto“ fotografijos galerijoje atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“. Parodoje eksponuojamos išraiškingos Lietuvos

spekt_kn_170100_e01_xxx

MŪSŲ DEMOKRATIJOS PAVYZDYS: Dokumentinio spektaklio apie Kazį Grinių pristatymas

2017 sausio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Praėjus 2016-iems, Kaziui Griniui skirtiems metams, bei ruošiantis Lietuvos šimtmečio renginiams, siekiama atsigręžti į vieną demokratiškiausių Lietuvos prezidentų, priminti visuomenei apie didelį jo įnašą Lietuvos

pilys_pl_170100_e01_xxx

LDK PILYS 3D FORMATU: Istorinių paveikslų paroda Alytuje

2017 sausio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Alytaus kraštotyros muziejuje atidaroma istorinių paveikslų paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“. Parodoje pateikiama 20 erdvinių paveikslų įvairiomis istorinėmis temomis. Kiekviename paveiksle vaizduojamai situacijai yra

palan_istor_161200_e01_xxx

RASTI ĮRODYMAI PO ŽEME: XVI a. Palanga nebuvo vien žvejų kaimelis

Prieš dvejus metus, statant Koncertų salę, gauti pirmi rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo vien žvejų kaimelis. Ką tik archeologai greta rekonstruojamos Grafų Tiškevičių

apgultis

KAUNO PILIES APGULTIS: Naujausi tyrimai – šiuolaikiškai

Vakariniame Kauno senamiesčio pakraštyje, Nemuno ir Neries upių santakoje stūksanti pilis yra vienas ryškiausių Kauno miestą reprezentuojančių objektų. Tai seniausia mūrinė Lietuvos pilis. Kauno miesto

images_straipsniu_foto_4755_siesi_pi_150600_e01_bra

DVARŲ KULTŪROS ATODANGOS://NEŽINOMI EPIZODAI, DIENORAŠTIS, IKONOGRAFIJA

Šiandien Panevėžio kraštotyros muziejuje vyksta 18-oji istorinė konferencija „Iš Panevėžio praeities: dvarų kultūros atodangos“. Konferencijoje, skirtoje Europos paveldo dienoms paminėti, bus perskaityti 8 pranešimai, kurie

images_pulsas_foto_4081_cecha_pl_151000_e01_xxx

ISTORINIAI VILNIAUS VAIZDAI://JUOZAPO ČECHAVIČIAUS FOTOGRAFIJŲ PARODA

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Vilnius Juozapo Čechavičiaus fotografijose“. J.Čechavičiaus kūryboje Vilnius buvo vienas mėgstamiausių ir daugiausia fotografuotas miestas. Jo vaizdų nuotraukos yra gausiausia ir

images_phocagallery_4058_istor_sena_1510_4058_tit-2_graviur kaunas

VDU ISTORIKŲ NAUJIENOS://KAUNO SENAMIESČIO TYRIMAI IR INTERPRETACIJOS

Keturi Vytauto Didžiojo universiteto istorikai, remdamiesi istorinių, architektūros ir archeologijos tyrimų duomenimis sumanė atskleisti Kauno senamiesčio kultūrinę ir istorinę savastį tarpdisciplininėje perspektyvoje.

images_straipsniu_foto_4019_tit-3_lygiadienis

UGNIES SĄŠAUKA:// RUGSĖJO 22 BALTAI VISAME PASAULYJE PATVIRTINS VIENYBĘ

Šiandieną, rugsėjo 22-ąją, minėdami Baltų vienybės dieną, vienų seniausių genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kitose pasaulio šalyse susijungs į simbolinę ugnies sąšauką –