images_phocagallery_Sausio_13_AK_e

PLIKOMIS RANKOMIS//IŠSIGELBĖTI GALIMA TIK KARTU. PO VIENĄ – IŠSIVAIKŠČIOTI

Diena, kai atstovėjome, buvo mūsų vyriškėjimo diena. Paaugliškai paviršutiniškas,  išsibarstęs, kompleksuotas, sunkiai besiorientuojantis tautos kūnas tvirtėjo akyse ir kaip niekad buvo vieningas ir pasiryžęs. Mūsų buvo daug ir mes buvome kieti. Tautos kūno kalba bylojo absoliutų pasitikėjimą savimi ir varė priešą į neviltį. Dar niekada Rusiškas Ginklas nebuvo toks pasimetęs,  menkas ir beprasmis.

Turbūt pirmą kartą istorijoje karas dėl Lietuvos laisvės vyko miestų gatvėse ir žmonių galvose, o ne mūšio lauke. Galbūt Plikos Rankos, kuriomis tuomet buvo ginkluota fliuksiška Lietuvos kariuomenė, kada nors taps karo strategų ir istorikų tyrinėjimo objektu, kadangi 1991-ųjų sausį būtent jos privertė draugą Kalašnikovą snarglėtis ir isteriškai barstyti savo išcentrines kulkas į Dievo langus.

Imperija negalėjo susitaikyti su faktu, kad iš jos aptvaro slysta tauta, su kuria varžytasi dėl šiaurrytinės Europos beveik 700 metų. Patologiška Maskvos meilė ir neapykanta Lietuvai, kaip amžinai konkurentei ir istorinei kaimynei, vertė ją elgtis ūmiai ir beatodairiškai. Kraujas buvo būtinas. Kad nupraustų įžeistą Maskvos puikybę. Kad patvirtintų mūsų apsisprendimą, taip pat. Ačiūdie, kad tam kraujo pakako tiek nedaug…

Laimėtas 1991-ųjų karas su Maskva, turbūt, yra nemažiau reikšminga pergalė nei Žalgiris, Durbė ar Salaspilis. Būtent 1991-aisiais, po ilgos pertraukos, tautakonsolidavosi ir pademonstravo savo brandą ir apsisprendimą susigrąžinti valstybę. Būtent tuomet supratome, kad esant būtinybei, galime ir sugebame veikti greitai, rezultatyviai ir išvien. Pajutome savyje laimėtojų kraują. Išoriniai priešo parametrai nebedarė įspūdžio, o vidinis karštis tapo šarvu, į kurį lūžo propagandinės priešo strėlės. Priešas tapo juokingas…

Anekdotiniai burokevičių ir kuolelių paistalai per TV tapo savotiška pramoga, laikinai pakeitusia nebematomų iš Lietuvos Muppet Show. Priešui sunkiai sekėsi rasti į žmones panašių išdavikų ir jis desperatiškai rankiojo į savo marionečių teatrą bet ką ir iš bet kur. (Dalį jų, atsitraukdamas iš Lietuvos, jis užkasė negiliai į smėlį „iki pareikalavimo“, tad kiekvienas lietuvis dabar gali save pasitikrinti propagandinių treniruoklių salėse: Komunizmas arba Frontas ). 1991-aisiais atsparumas melui Lietuvoje buvo nemažesnis nei atsparumas jėgai. Ir ši, viena esminių tautos savybių, lėmė pergalę prieš žymiai didesnę, bet mažiau atsparią jėgą.

Todėl šiandien, sausio 13-ąją, nuriškime juodus kaspinus nuo vėliavų, nes tai yra pergalės pradžios diena. Tai yra pasitikėjimo savimi diena. Savo kilme, savo krauju ir savo valstybe.

Komentarai

  1. Straipsnis geras, puikiai padabintas raiskiomis emocijomis. Visgi vienpusis – Šventos Tėvynei datos dvasia pagerbta ir sužadinta, tačiau neįvadrinta kur josios energija kreiptina Šiandien. Manau sausio 13 dieną greta didėjančio supratimo ir pagarbos šiai datai, kasmet dera ir net privalu atsižvegti į šiandieną (skaičiuojant nuo Sausio13), įvardinant ką išskirtinai svarbaus darome, turėtume daryt ar nedaryt tų pačių aukštųjų siekių vardan. Niūru girdėt apie Tėynės dvasią ir Ši svarbų šventimą tik retrospektyviai, kai Šiandieniam pilietiškumui palaikyti reikia mūsų kritiško, ryžtingo ir drąsaus supratingo mąstymo ir poelgio.

  2. Mieli mano treneriai, esu jums be galo dėkingas už jūsų mintis ir komentarus. Aš nenorėjau ir neketinau jūsų mokinti ir jums aiškinti Įvykio svarbos ir svorio. Tiesiog pasidalinau savo įžvalga. Nebūtinai ji visiems turi tikti, juolab, kad tai tik „poezija“, anot atstovo. Tačiau, man, užaugusiam ant poezijos dirvos, tai nėra tuščias reikalas – tikiu, kad poetai ir filosofai yra labiau tautos formuotojai, nei politikai. Kitavertus, man, tremtinių sūnui, skaudu yra justi „atstovo“ įsižeidimą šiame kontekste. Atsiprašau už tai. Nenorėjau nieko įžeisti. Norėjau tik nušluostyti beprasmes silpnumo ašaras artimiems savo…

  3. siūlau kaip pavyzdį Juozo Dapšausko strapsnį lrytas.lt -e 2011-01-14 “ Dramatiška sausio 13-osios prasmė ir viltis po jos“

  4. Smagu! Straipsnio tema buvo labai aiški ir konkreti.
    Emocianalus straipsnis ir neadekvatūs komentarai. Viskas – gerai, jei auditorija būtų ne ta, į kurią šis skaitalas buvo oriantuotas. Tiems, kurie neplojo “ bravo! “ tam, kuris drįso tokia proga parašyti tokį , atsiprašant “ šūdiną “ straipsnelį, buvo pasakyta:-“ tipiška tremtinio diagnozė“.
    Aš galėjau į tokį skaitalą nesureaguoti, bet norėjau pamatyti tai, ką turime, kad galima būtų įvertinti tuos, kurie kalba apie TAUTĄ, NACIONALINĘ KONKURENCIJĄ, MŪŠIO LAUKUS, KIRILICĄ- raktiniai žodžiai.
    Pasirodo, tremtinys, tai – tas, “ ant kurio ir gydytojai nepyksta „. Tokiais ir panašiais komentarais Jūs gerbiamieji, kolegos, VISKĄ pasakėte. Nesuprasti ir ignoruoti tuos, kurie praradę viską, buvo išgrųsti iš savo TĖVYNĖS prie Laptevo jūros, kurie mirė badu, nors jų protėviai gyveno TAUTOS labui yra ŠVENTVAGFIŠKA.
    Gerbiamieji, jei jus domina Tremtinio statusas, galėtumėte šiuo klausymu pasidomėti. Tremtinys gali būti vos ne autoriaus bendraamžis. Tai- turėtų kai kam daug ką pasakyti.Tie, kurie grįžo į Tėvynę, labai jautriai reaguoja į įvairius „vaikėziškus“, nepasvertus svaičiojimus.
    Dar kartą, gerbiamieji kolegos, itelektualai, prašau, įsiklausyti į problemos ESMĘ: kalba buvo apie proginį straipsnį ir dar ne bet kokia praga, o būtent, – Sausio 13-osios Metinės ! , čia ne kokia ble-ble. Tad, būkite malonūs, ateity, jauskite atsakomybę, rinkdamiesi temą ir jei autorius, save gerbia, turėtų objektyviai įvertinti savo galimybes ir kompetenciją, rašant viena ar kita proga. Taip mane mokė mano gerbiami protėviai.
    Su pagarba.
    p.s. Dar,- siūlyčiau temą:-“ Architektas ir patriotizmas“. Manyčiau, tai – labai lanksti tema.

  5. Viskas trumpai, drutai ir aiskiai. Nemanau, kad kiekvienas tekstas turi buti prikimstas skaiciu, citatu ir liudininku parodymu. Cia ne teismo suvestine. Modernus zmogus daug geriau supranta aiskiai motyvuota „poezija“, anot atstovo, negu ilgus ir perkrautus faktais isvedziojimus. Galu gale ju niekas iki galo ir neperskaito. Respect!

  6. „atstovo“ – tai gan tipiška tremtyje gimusių ar užaugusių lietuvių diagnozė. Ne vieną tokį pažįstų, netgi architektų tarpe.. Tai post-trauminis sindromas, kurį pirmoji aprašė prof. Gailienė savo knygoje „Ką jie su mumis padarė“. Nereikia pykti ant tokių žmonių, nors jie ir „krimtę Sibiro duoną“, bet yra labai giliai traumuoti ir sugniuždyti to „monstro“, kuris buvo Sausio 13 nugalėtas, kaip ir daugelį kartų anksčiau… Ačiū Dievui, kad žmogus sugrįžo iš tos tremties į Lietuvą, nes taip pat ne vieną pažįstu ten „monstro“ pilve pasilikusį, su kuriais ar jų vaikais jau tenka bendrauti kirilica.

  7. labai nutolta nuo esmės ( nuo paties straipsnio ).
    kalbama, būtent, apie šio straipsnio recenziją, o ne apie Tautą ar dar kažką. Interpretaciją plėtoti galėtume iki begalybės, pakiltume ir į dausas. Esmė – straipsnis. Straipsnis- prastas.

  8. Emocijos ir asmeniškas požiūris papuošia straipsnį, parodo, kad ir rūstiems Architektūros kritikams nesvetimos šios žmogiškos savybės. Ypač šiandien, kai kalbama apie pačią Esmę.
    Esme vadinu tai, kad prieš 20 metų mūsų Maža Tauta parodė Didelę Širdį. Ji nepamatuojama nei tūrio vnt., nei voltais, bet gerai matėsi visiems: ir tiems, kurie žiūrėjo per tanko vamzdį, ir tiems už Atlanto, kurie žiūrėjo per tv ir kramtė popcornus.
    Manau, kad Tauta, turinti tokią Širdį, gali lygiuotis su bet kuo.
    To ir linkiu.

  9. atstovui

    Nesuprantu kur problema – tai imkite ir paruoškite „kompetetingą“ straipsnį, o mes paskaitysime.

  10. deja taip, tik krimtau ne vadovėlius, o Sibiro duoną. Sukilimas, pasipriešinimo judėjimas, rezistencija- ne kovos mūšio laukai , bent tiesiogine žodžio prasme, ką straipsnyje įvardyjo autorius.
    Pasirodo, čečenai jau nebe rusų priešai ?! arba visai nedideli ? Didybės manija- sugretinant lietuvius su kinais, amerikiečiais. Labai norėčiau, kad mes bent dalinai būtume jiems lygūs.
    Ši diskusi parodo ir įrodo , kaip nekompetetingai paruoštas staripsnis.

  11. Atstovas, kaip matyti, uoliai krimto tarybinius vadovelius. Jo supratimu visas pasaulis sukosi apie Maskvos asi nuo amziu amzinuju. Juk su Rusija iki 1795 kariauta aibe karu su permaininga sekme. XIXa 2 dideli sukilimai kariauti. Po to 1918-21, po to 1944-53. Rusai su niekuo tiek daug nekariavo. Kazkur skaiciau, kad ir dabartines apklausos rodo, jog rusai didziausiais savo priesais laiko amerikiecius, lietuvius ir kinus.

  12. Sąjūdžio laiku retkarčiais prie centrinės būstinės Vilniuje ir per mitingus pardavinėdavau nevalstybinius ir “mašinėle“ spausdintus laikraščius – aš pats kažką prasmingesnio tik tiek ir benuveikiau.

    Gatvėse tuo metu tarp okupantų – krikščionių fundamentalistų buvo madingas lozungas: “Lietuva – Marijos žemė !“, kuris man keldavo juoką. Tačiau vėliau, kai pamačiau, kad tie judaistai nejuokauja – man irgi pasidarė nebejuokinga.

  13. Labai emocianalus, patetiškas straipsnis. Kiekvienai „poezijai“ būdinga nukrypimai nuo realybės. Šiuo atveju: Lietuva, mūšio laukuose kovėsi tik viduramžiais, o šiaip jai yra būdingas partizaninis karas. Išsireiškimas- „istorinė“ konkurentė- visiškai neatitinka fakto, Rusai niekada nelaikė mūsų konkuruojančia valstybe ( pažiūrėkite į mastelį). Mes jiems visą laiką buvome kaip placdarmas į vakarus ir prieiga prie Baltijos jūros.
    Šiaip, tokia proga, ypač šių metų sukakties metinių proga, galima buvo paruošti rimtesnį, kad ir su sarkastiniu prieskoniu, staripsnį. Labai daug abejotinų išsireškimų.
    Sutinku ir pritariu, kad šią dieną visai netinka Tautinę vėliavą perrišti juodu kaspinu.

  14. Taip, didi Pergalė. Nestovėjau „priekiniame fronte“, bet ir ne „šone“. Tik praėjus tam tikram laikui pradedame supranti, kas galėjo atsitikti, jei nebūtume „atstovėję“.
    Didžiuojuosi Mūsų buvusiu vieningumu ir tikiu kad taip bus visada.

  15. sutinku

  16. Turime džiaugtis šia didžia Pergalės diena… 🙂

Susije straipsniai

rotus_kn_210200_e02_xxx

APIE ISTORIJĄ – ŠIUOLAIKIŠKAI: Kauno rotušėje baigiamas kurti miesto muziejus

2024 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į pabaigą. Šiuo metu rengiama šiuolaikinė

VU 4-asis paskaitų ciklas

NEAKIVAIZDINĖS ISTORIJOS STUDIJOS: 12 pasakojimų apie žmogų ir aplinką

2023 spalio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto

Intelektualus ralis 2023

INTELEKTUALUSIS RALIS 2023: Maršrutas parengtas kartu su istorikais ir ekspertais

2023 rugpjūčio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Rugpjūčio 19 dieną Lietuvoje startuoja tradicinis intelektualus ralis „Ryterna modul Mototourism Rally“, kuris truks vieną dieną ir sujungs ypač svarbias Lietuvai temas. Iškilmingas renginio finišas

Dubysos slėnis

KRAŠTOVAIZDIS KAIP PASIDIDŽIAVIMAS: Išleido panoraminių nuotraukų albumą

2023 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba išleido naują leidinį – panoraminių nuotraukų albumą „Saugomas kraštovaizdis – šalies pasididžiavimas“. Leidinyje pristatomi unikalūs ir mozaikiški nacionalinių, regioninių parkų bei

Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones

APIE KAUNĄ IR JO ŽMONES: 33 istorijų knygos pristatymas „Pienocentro“ rūmuose

2022 gruodžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

700 metų ir 33 istorijos. Kaip atrodė kauniečio pasaulis skirtingais laikotarpiais? Kuo jis gyveno, ką valgė, kuo tikėjo, ką dirbo, kas buvo svarbu ir ką

Helmutas Šabasevičius

AKTUALIOJI DAILĖTYRA: Istorija ir fikcija Lietuvos operų scenovaizdžiuose

2022 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos teatro, dailės, scenografijos, choreografijos istorijos tyrinėtojas Helmutas Šabasevičius šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje apžvelgs Lietuvos istorijos tematiką operos scenoje. Renginys – viešų paskaitų ciklo „Aktualioji

Maltos parlamentas

ARCHITEKTŪRINĖ OPERACIJA MALTOJE: Pirštų galiukais UNESCO paveldo kūne

2022 rugpjūčio 10Be komentarųRasytojas

Projektavimas istoriniuose miestuose neretai panašus į sudėtingą chirurginę operaciją, kai reikia moderniu architektūriniu implantu pakeisti sergantį urbanistinį organą, istorijos eigoje nutrupėjusią miesto struktūros dalį ar

Valdovų rūmai

UKRAINIETIŠKAS PAVASARIS: Lietuvos muziejuose labiausiai domino bendra istorija

2022 birželio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios nuo jo bėgantiems šios šalies gyventojams mūsų kultūros įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos – atvėrė duris ir kvietė

Žydų gatvė

VILNIUS ATKURS ŽYDŲ GATVĘ: Architektai rengia viešąją konsultaciją

2022 gegužės 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje norima rekonstruoti istorinę XVI amžių menančią Žydų gatvę ir architektūriniais akcentais pažymėti Vilniaus Didžiosios sinagogos buvusią teritoriją. Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovės „Vilniaus plano“

Paviljonas

VILNIUS EKSPONUOS ISTORIJĄ: Laukiama paviljono architektūrinių idėjų

2022 balandžio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Vilnius ruošiasi 700 metų jubiliejui – architektai pakviesti sukurti paviljoną Gedimino kalno papėdėje. Būsimos paviljono ekspozicijos šerdis – pagal unikalią ir anksčiau nepublikuotą archyvinę medžiagą

Antanas Gelgaudas

ANTANO GELGAUDO METAI: Respublikinis mokinių piešinių konkursas

2021 gegužės 18Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademija (VDA) rengia respublikinį vyresniųjų klasių mokinių piešinių konkursą-parodą. Konkurso-parodos tikslas – skatinant mokinių kūrybiškumą, puoselėti 1830-1831 metų sukilimo bei jo vado Lietuvoje

Joan Fontcuberta

ISTORIJOS KRIZĖ: J.Fontcuberta alternatyvi fotografijos istorija

2021 gegužės 10Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno fotografijos galerijoje pradeda veikti menininko Joan Fontcuberta paroda „Istorijos krizė“. Parodą atidarys virtualus turas po parodą ir diskusiją su parodos bei jos katalogo autoriais:

kariau_ka_210200_e01_xxx

KARIAUTI PRATUSI TAUTA: Parodos katalogo virtualus pristatymas

2021 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Metų pradžioje virtualiai atidaryta Tarptautinė paroda „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“. Vasario 24 dieną rengiamas jos katalogo pristatymas. 2021 m. vasario 24

Lietuvos nacionalinis muziejus

ISTORIJOS MIESTUI IR PASAULIUI: Prasidėjo pavasarinis Vilniaus istorijos ciklas

2021 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Po trumpų žiemos atostogų Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas pakvietė sugrįžti į virtualias auditorijas ir pratęsti neakivaizdines Vilniaus miesto istorijos studijas.

LDK karinis elitas

KARIAUTI PRATUSI TAUTA: Parodos apie XIII–XIV a. lietuvių karinį elitą virtualus atidarymas

2021 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinė paroda „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ buvo įrengta ir paruošta atverti lankytojams dar 2020 m. lapkričio 10 d., tačiau dėl sudėtingos

VU biblioteka

VILNIAUS UNIVERSITETAS: Pačios vertingiausios kolekcijos atsiveria virtualiai

2020 balandžio 6Be komentarųPILOTAS.LT

450 metų sukaktį mininti Vilniaus universiteto (VU) biblioteka atvėrė naujas galimybes pažinti virtualiai – pristatė atnaujintą skaitmeninių kolekcijų platformą internete. Tūkstančiais naujų dokumentų papildyta svetainė

Istorinis Vilnius

PASKATINS ISTORIJOS TYRĖJUS: Sostinės savivaldybė rengia stipendijų konkursą

2020 vasario 24Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinės savivaldybė jau trečius metus skiria stipendijas tyrinėjantiems Vilniaus istoriją. Šiemet šioms paskyrė 20.000 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė ragina prisidėti prie sostinės istorinio pažinimo ir

Audrys Karalius

REDAKTORIAUS STULPELIS: Diena, kai buvome didelė tauta

2020 sausio 13Be komentarųAudrys Karalius

Tą sausio naktį, tiksliau paryčiais, Eurika Masytė dainavo Laisvę gal penkioliką kartų Kauno savivaldybės didžiojoje salėje, spengiant viltingai tylai. Įrašas sukosi it begalinė mantra, o žinių

Pasvalio krašto malūnai

GYVOSIOS ISTORIJOS: Seniesiems vandens malūnams skirtas renginys Pasvalyje

2019 lapkričio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Pasvalyje renkasi senųjų vandens malūnų tyrinėtojai. Šį penktadienį Pasvalio krašto muziejuje įvyks šiems statiniams skirti renginiai: konferencija, diskusija ir paroda. Lapkričio 15 dieną (penktadienį) 12

Vilniaus rotušė ©PILOTAS.LT

MENAS ARCHITEKTŪROJE: Paskaitų, susitikimų ir diskusijų ciklas Vilniaus rotušėje

2019 spalio 251 KomentarasPILOTAS.LT

VšĮ „Vilniaus rotušė“ rengia paskaitų, susitikimų ir diskusijų ciklą, skirtą Vilniaus meno istorijai architektūroje. Pirmas, istorinei fotografijai skirtas, šio ciklo renginys – jau spalio 30-ąją.

radvi_01_xxx

DIDIEJI RADVILOS: Kunigaikščių istorijos ir paveldo paroda Valdovų rūmuose

2019 spalio 112 KomentaraiPILOTAS.LT

Valdovų rūmuose, Vilniuje ką tik atidaryta paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Parodoje rodoma daugiau nei 350 eksponatų, surinktų iš bemaž 40 atminties institucijų, bažnyčių,

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“

TARP PRAEITIES IR ATEITIES: Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasitinka atsinaujinęs

2019 spalio 21 KomentarasPILOTAS.LT

Su Tauragės krašto istorija supažindinantis muziejus „Santaka“ lankytojus pasitinka atsinaujinęs. Čia atnaujinti „Amžių“ išmanusis bokštas, eksponatų fondai bei gamtos, istorijos ir etnografijos ekspozicijos. Pasitinkant Tauragės

Lapas

5 INTERPRETACIJOS ŠIANDIENAI: Leidyklos „Lapas“ aktualių autorinių paskaitų ciklas

2019 rugpjūčio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Leidykla „Lapas“ yra išleidusi įdomių istorikų knygų, kurios įvairiais pjūviais apžvelgia XX amžių ir siūlo interpretacijas šiandienai. Leidykla nutarė šį rudenį praplėsti knygos pristatymo žanrą

Giedrius Kazimierėnas

ISTORIJA PAVEIKSLUOSE: Milžiniški G.Kazimierėno paveikslai Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2019 balandžio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda. 6 įspūdingo dydžio paveiksluose G.Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius

Naugarduko pilis

U-PAVELDAS: Lietuviški istoriniai pėdsakai užsienyje

2019 vasario 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo