Kaunas jau vienuoliktus metus tęsia miesto istorinių pastatų fasadų ir dekoro elementų atnaujinimo rėmimo programą. Pranešama, kad prioritetu čia žada išlikti UNESCO ir Europos paveldo ženklu įvertinti tarpukario modernizmo pastatai, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos, medinė architektūra.
Kauno technologijos universiteto (KTU) komanda imasi kurti lietuviškojo architektūros paveldo Čikagoje skaitmeninius dvynius, siekiant aktualizuoti ir išsaugoti bent skaitmeniniu formatu ne Lietuvos teritorijoje esantį, tačiau Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą. Šių metų lapkričio mėnesį projekto komanda pradeda įgyvendinti
Trakuose rengiama tarptautinę konferencija „Miestas ir žmonės: tvaraus, kultūros paveldu grįsto Trakų senamiesčio atgaivinimo link“. Konferencija siekiama atskleisti kultūros paveldo pamatinį vaidmenį ir potencialą gaivinant istorinius miestus. Spalio 10 ir 11 dienomis vyks tarptautinė konferencija „Miestas ir
Jau rytoj Lietuvoje prasidės didžiausias kultūros paveldo pažinimui skirtas renginys, vykstantis visoje Europoje – Europos paveldo dienos. Jis dar kartą atkreips visuomenės dėmesį į gausius šalies kultūros klodus. Visoje Lietuvoje gausus kultūrinių įvykių renginys šiemet vėl užsuks
Neringa oficialiai įstojo į Pasaulio paveldo miestų organizaciją (Organization of World Heritage Cities (OWHC)). Tokiam žingsniui dar gegužės mėnesį pritarė Neringos savivaldybės taryba. VIENIJA PER 200 PASAULIO MIESTŲ Ši tarptautinė organizacija vienija daugiau nei 200 pasaulio miestų,
Siauras Kauno senamiesčio gatveles kelionėms trumpinti besirenkantys vairuotojai raginami susimąstyti ir šio įpročio atsisakyti. Priešingu atveju už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) teks susimokėti taršos mokestį. Papildomai kainuos ne įvažiavimas, bet pravažiavimas tranzitu. Atvykstantieji asmeniniais reikalais
Balandžio 18-ąją pasaulyje minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos savo profesinę šventės dieną šventė neseniai baigtuose restauruoti ir visuomenei atvertuose Sapiegų rūmuose Vilniuje. Ta proga apdovanoti Lietuvos kultūros
Rygos miestas neseniai paskelbė istorinių kapinių išsaugojimo tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Rengėjai tikisi projektinių idėjų, kaip pagarbiai išsaugoti ateities kartoms Didžiųjų kapinių palaidojimus, jų kultūrines-istorines ir gamtines vertybes. Konkurso prizinis fondas – 30.000 eurų. Rygos memorialą „Didžiosios kapinės“ sudaro
Lietuvos kultūros paminklai bus pažymėti „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu. Tai UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, kuri dar žinoma kaip Hagos konvencija, įvardintas skiriamasis simbolis. SUNAIKINIMAS PRILYGINAMAS KARO NUSIKALTIMUI Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė, Kultūros
Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą. Nuo šiol į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet ir kituose rajonuose esančių istorinių pastatų savininkai. GALIMA RINKTIS IŠ 5 TVARKYBOS
Atokų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone labiausiai išgarsino Tėvas Stanislovas pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonijos ir svirno tvarkybos darbų projektą, buvo vėl prisiminti iškilusis kunigas, vienas
Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro sodybos, Staškūniškio dvaro sodybos ir Panevėžiuko dvaro sodybos paskelbimo valstybės saugomais. IR
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo. Remiantis ikonografine, istorine medžiaga parodoje „SUNAIKINTAS. Unitų architektūros paveldas Vilniuje“ pristatomi unitams Vilniuje ir LDK priklausiusių cerkvių vaizdai, jų kaita, o
Pirmą kartą rengiamuose Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimuose „Paveldo DNR“ įvertinti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos bei darbai. Taip pat išdalintos padėkos paveldo bendruomenės atstovams iš visos Lietuvos. ATSAKOMYBĖ
Rugsėjo 27-osios ryte Mažeikiuose, pėsčiųjų tilte per geležinkelį skambės muzika, kvepės kava, sklandys gera nuotaika. Neįprastu laiku, kai miesto gyventojai eina į darbus, vyks Pasaulinei turizmo dienai skirtos fotografijų parodos „Miestas ir paveldas“ atidarymas. Rugsėjo 27 dieną
Pradedamas rengti Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Parengtas, šis dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo, be kita ko, bus numatoma, kokie statybos, rekonstrukcijos, remonto, želdynų tvarkymo darbai gali būti vykdomi konkrečiose
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu Radviliškio rajone baigta tvarkyti klasicizmo ir romantizmo architektūra garsėjančio Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš 19 šio didžiulio komplekso statinių, tarp kurių yra ir rūmai, arklidė, oranžerija, svirnas, tvartai, kluonai. Baisogalos
Turto bankas paskelbė neeilinį aukcioną uostamiestyje – už pradinę 2,21 mln. eurų kainą investuotojams siūloma įsigyti buvusį teismų ir kalėjimo kompleksą, kuriame nepriklausomybės laikotarpiu veikė policijos komisariatas. Dalis komplekso pastatų įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau
Gyvename laikotarpiu, kuomet materialios prigimties vartojimas, malonumai ir pagundos užgožia tikrosios prasmės ieškojimą. Žmogus dažnai siekia laimingo, o ne prasmingo gyvenimo. Juo labiau – mūsų visuomenės nebekelia sau tikslo siekti šventumo. Šventumas ir tikėjimas geriausiu atveju paliekami
Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, reaguojant į sistemines paveldo apsaugos problemas, buvo aptarti šiuo metu visuomenės susidomėjimo susilaukę ir prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose. Tai naujų paminklų iniciatyvos Oginskių dvaro parke Plungėje ir Jonušo Radvilos rūmų pastatų
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis 2017 metais Kauno rajone Nevėžio pakrantėje įsigijo Kačiūniškės dvarą, kuri iš karto ėmėsi tvarkyti ir puošti pagal save, nekreipdamas dėmesio į paveldosaugos reikalavimus ir įstatymus. Negalėdamas pro pirštus praleisti tokios ciniškos savivalės, Kultūros
Kauniečiai išrinko geriausius pastarųjų metų kultūros paveldo projektus mieste. Antrosios šalies savivaldybės surengtuose rinkimuose neabejotinu lyderiu tapo prieš metus vėl lankytojams atsivėręs atnaujintas tarpukarinis kino teatras „Romuva“. GERIAUSIUS OBJEKTUS RINKO IŠ DEŠIMTIES Kaip praneša Kauno miesto savivaldybė,
Valstybinė kultūros paveldo komisija pirmą kartą paskelbė Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimus. Laureatai renkami 3 kategorijose: gerųjų paveldo sutvarkymo pavyzdžių, veiklių žmonių ir pavyzdinių iniciatyvų. Kauniečiai kviečiami pirmiausia išrinkti miesto laureatus, kurių kandidatūros bus teikiamos nacionaliniam paveldo konkursui.
Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonija. Iš Šauklių gatvės geriausiai matomam pastatui sugrąžintos istorinės fasado spalvos bei puošybos elementai. BAŽNYČIA GALĖJO BŪTI PIRMOJI KAUNE Tarp Benediktinių, Šv. Gertrūdos, P. Eimučio ir Šauklių gatvių išsidėstęs Kauno
Kasmetinė Kauno paveldotvarkos programa pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Ypatingas dėmesys žadamas nykstantiems Kauno medinukams. Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali pavieniai asmenys, įmonės ar pastatų bendrasavininkai, tarpusavyje nusprendę sutvarkyti jiems priklausantį turtą.
Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S.Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. Atnaujintas vėlyvojo baroko laikų pastatas, pagal restauravimo programas sutvarkyti kryžiai ir fasadinės skulptūros, o bažnyčia apšviesta specialiais, meno
Zarasų rajone į pabaigą krypsta Kamariškių dvaro saldainių fabriko atstatymo darbai. Restauravimo darbus inicijavusio „Inovatorių slėnio“ atstovai atskleidžia ypatingą šio saldainių fabriko istoriją – būtent čia nuo 1901 metų buvo gaminami visiems gerai atpažįstami saldainiai „Karvutė“. Šis
Vilniuje duris atveriančioje naujoje erdvėje „InTheCloset: Vilnius“ daroma menininko Alfredo Marasigano paroda Nelaisvės paveldas“. Parodoje pristatomas tęstinis Taalo jūros gyvatės projektas, skirtas duhol matapang (lot. Hydrophis semperi) – vienai iš dviejų nuodingų gėlavandenių jūros gyvatės rūšių pasaulyje,
Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po kelerių metų. Šio tilto konstrukcijos buvo išsaugotos tik pilietiškos visuomenės iniciatyva. Tiltas
8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių namų fasadų atkūrimo bei tvarkybos darbų projektų parengimo. Tam miestas skyrė 1,9
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001