Basanavičynės kaštonas, laimėjęs Lietuvos 2023 metų medžio titulą, pradeda kelionę link Europos 2024 metų medžio titulo. Nuo šiandien galima balsuoti šiame ir palaikyti savo favoritus. VARŽOSI 15 EUROPOS MEDŽIŲ Šiemet konkurse be Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus
Šiemet Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendiją nuspręsta skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už jos bakalauro darbą – kūrybinį projektą „Tarpukario modernizmo ir medžio santykis“. Šiuo metu M.Gineikaitės „Miestovaizdžio balsai“ yra eksponuojami
Baigiantis metams Lietuvoje jau tapo įprasta rinkti įspūdingiausią Kalėdų eglę. Tačiau šis nuo seno lietuvių gerbiamas medis gali žavėti ir nepapuoštas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos neseniai pasiūlė išrikti įspūdingiausią eglę – saugomą gamtos paveldo
Lietuvos 2018 metų medžio konkursą laimėjo Raudonės pilies liepa, kuri kartu su 14 kitų šalių medžiais dabar pretenduoja į Europos metų medžio titulą. Ši didinga septynkamienė liepa balsus vilioja ne tik grožiu, bet ir baudžiavos laikų legenda.
Europos Parlamente Briuselyje ką tik paskelbtas 2018-ųjų metų Europos medžio konkurso laureatas. Juo tapo Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos. Lietuvą šiame konkurse atstovavo Rambyno regioninio parko direkcijos pasiūlytas medis – gamtos paminklas Raganų eglė, laimėjęs 2017 metų
PILOTAS.LT vasarą rašė, jog šiemet pirmą kartą bus renkamas Lietuvos metų medis. Šalies gyventojai, balsuodami elektroninėje erdvėje, jau gali dalyvauti Lietuvos metų medžio rinkimuose. Balsuojant už 12 anksčiau komisijos atrinktų kandidatų, 2016-ųjų Lietuvos metų medis bus išrinktas
Šiemet pirmą kartą renkamas Lietuvos metų medis. Iš atrankos konkursui pateiktų 53 paraiškų Vertinimo komisija ką tik atrinko 12 medžių, kurie rudenį varžysis antrajame etape. Galutinį žodį, balsuodama internetu, konkurse tars visuomenė.
Kaip praneša LR Aplinkos ministerija, šiemet pirmą kartą bus rengiamas Lietuvos metų medžio konkursas. Pastarojo pagrindinis tikslas – išrinkti Metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse. Juo taip pat siekiama pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius,
Medinio kultūros paveldo savininkams ir specialistams Lietuvos liaudies buities muziejuje rengiami 3 dienų mokymai „Medinio architektūros paveldo tyrimai ir priežiūra“. Norintieji dalyvauti, turi užsiregistruoti iki balandžio 22 dienos. Mokymus ves Lietuvos liaudies buities muziejaus ir Norvegijos ekspertai.
©pilotas.lt Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta keliaujanti paroda „Medis Lietuvos architektūroje“ iš Kėdainių suka į Kauną. Nagrinėjanti būdingiausius bei išskirtinius medinės architektūros pavyzdžius ekspozicija bus pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto menu galerijoje „101“.
Kėdainiuose atidaroma Lietuvos architektų sąjungos parengta paroda „Medis Lietuvos architektūroje“. Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtinius medinės architektūros pavyzdžius.
Lietuvos architektų sąjungoje atidaroma paroda „Medis Lietuvos architektūroje“. Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtiniausius medinės architektūros pavyzdžius. Paroda šia vasarą buvo pristatyta Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, Londono architektūros
Kol diskutuojame ar didžiausi mūsų pastatai bent sąlygiškai gali vadintis dangoraižiais, austrai pasiryžę perrašyti pastarųjų istoriją. Mat jie suplanavę jau kitais metais turėti aukščiausią pasaulio dangoraižį iš medžio. Vienos urbanistiškai plėtojamoje dalyje numatyto dangoraižio „HoHo“ aukštis žada
Patvarumu garsėjanti „Kebony“ mediena – daugiau nei du dešimtmečius Norvegijos mokslininkų vykdyto tyrimo rezultatas. Sukurtos technologijos dėka minkštųjų rūšių mediena tampa atspari, nepūvanti ir „nevaikštančiojanti“ it egzotiškasis tikas ar braziliškas riešutas ipe. Tokios „Kebony“ medienos savybės vis
„Elektrinis Paryžius“ – nauja kultūros platforma, veikianti 1.000 m² ploto Paryžiaus penthauze. Šios platformos pagrindinis akcentas – milžiniško medžio pavidalo techniškas skliautas, kuris čia vykstančių renginių lankytojus aprūpina kokybišku garsu bei šviesa.
Medinė architektūra miestuose dažnai vis dar suvokiama kaip nepilnavertė ir laikina, ilgainiui turinti užleisti savo vietą „pastoviems“ statiniams. Manoma, kad Kaunas šiame kontekste galėtų būti ne tik įdomus savo vertingu palikimu, bet ir patrauklus turizmo požiūriu. Balandžio
Lietuvos architektūros mokslininkų gretas ką tik jas papildė dvi jaunos perspektyvios asmenybės. Architektai ir architektūros teoretikai Arnoldas Gabrėnas ir Linas Krūgelis Lietuvos architektūros tyrinėjimų lauką išplečiančias menotyros disertacijas apsigynė didžiausioje Lietuvos architektų kalvėje – Vilniaus Gedimino technikos
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Ekspozicijų salėse „Titanikas“ atidaroma medžio raižinio paroda „Ksilo 1“. Šioje parodoje siekiama pristatyti viduriniosios ir jaunosios kartos menininkus, šiuo metu kuriančius medžio raižinio technika bei atskleisti skirtingus medžio raižinio technikos pritaikymo būdus.
Turkų dizaino firma „Futuro Design“ neseniai sukūrė sukurto grakštų minimalistinių formų stalą „Graft“, kurio kojos viršuje originaliai išsišakoja ir stalviršį tarsi sugriebusios laiko savo medinėmis „šakomis“. Beje, pastarasis dizaino sprendimas baldui garantuoja tiek išskirtinumą, tiek ir tvirtumą.
Medinės architektūros tradicijas Austrija puoselėja nuo seno. Naujausi jos architektų pasiekimai šioje srityje neseniai pristatyti vilniečiams, o nuo gegužės 3 dienos su jais galima susipažinti ir Kaune, Kauno technologijos universiteto Statybos ir Architektūros fakultete.
Amatininkas kartais tampa labiau kūrėjas, nei architektas, globalėjančiame pasaulyje atrajojantis besismelkiančius į sąmonę tarptautinės architektūros įvaizdžius, laikmečio štampus ir estetines madas. Šį akibrokštą ištarti padrąsino jauno estų architekto Mihkel Tuur savadarbis vasarnamis Muhu Maja, realizuotas nedidelėje Muhu
Archajiškas medinis paveldas adekvačios pagarbos, supratimo ir dėmesio Lietuvoje, deja, dar nėra sulaukęs. Jo stinga ne tik iš valstybinių institucijų, bet ir iš paprastų gyventojų, kurie yra jo šeiminkai. Kai statinys apleidžiamas arba netenka patikimo stogo jį
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001