Patvarumu garsėjanti „Kebony“ mediena – daugiau nei du dešimtmečius Norvegijos mokslininkų vykdyto tyrimo rezultatas. Sukurtos technologijos dėka minkštųjų rūšių mediena tampa atspari, nepūvanti ir „nevaikštančiojanti“ it egzotiškasis tikas ar braziliškas riešutas ipe. Tokios „Kebony“ medienos savybės vis dažniau įtikina ir konservatyviuosius lietuvius.
Kebonizacija – medžio ląstelių sienelių išstorinimas į jas „užrakinant“ ekologiško furfurilo alkoholio polimerus. Impregnavus mediena kaitinama daugiau kaip 100° C temperatūroje, todėl polimerai „užrakinami“ ląstelėse, o išstorėjusių ląstelių mediena – pakeičia tankį. Taip ekologiškai „patobulintą“, pavyzdžiui, klevo ar pušies medieną galima drąsiai naudoti pastatų fasadams, stogo konstrukcijoms, terasoms, laivų deniams, tvoroms ir kitur. Dėl kebonizacijos medienos standumas padidėja iki 20 proc., o mechaninis atsparumas – net iki 50 proc. Beje, laivams skirta tokia mediena yra net 50 proc. atsparesnė už geriausią tiko rūšį. Tropines kietmedžių rūšis „Kebony“ mediena lenkia ir ekonomiškumo bei ekologijos aspektais.
Lyginant su termiškai apdorota mediena, „Kebony“ yra žymiai mechaniškai atsparesnė, elastingesnė. Jos pasiekiamas 1 atsparumo laipsnis nuo puvimo pagal EN 350 yra aukštesnis net už kompozicinių medžio hibridų. Beje, vykstant kebonizacijai, pasiekiamas 30 proc. didesnis medienos tankis, nors termo proceso metu medienos tankis sumažėja apie 20-30 proc.
Pasak bendrovės „Hota“ specialistų, „Kebony“ medienos privalumais pamažu pradeda įsitikinti ir lietuviai, vis dažniau ją pasirenkantys privačių namų ir komercinei architektūrai. PR
