Pastaraisiais metais tarp jaunų Lietuvos žmonių sparčiai populiarėjantys amatai aukština rankų darbą, kaip vertybę, o amatų profesijas, kaip prestižines. Dar visai neseniai mezginiai ir siuviniai tebuvo močiučių užsiėmimas, o štai dabar – priešingai.
Pagal architektūrinės firmos „Nikken Space Design“ projektą viename Japonijos viešbutyje pastatyta tuoktuvių koplyčia architektūrą originaliai sujungia su japonų kimono dizainu. Mat jos interjere panaudotas rankomis iš medžio išskaptuotas ažūras atkartoja pastarojo tradicinio drabužio raštus.
Klaipėdos architektų klubas 2015-aisiais susitikimo tempo neketina mažinti. Jau sausio 9 dieną jis žada supažindinti su Japonų istoriniais sodais. Gausią surinktą medžiagą susirinkusiems pristatys Klaipėdos universiteto profesorius, tolimųjų Rytų kraštovaizdžio architektūros žinovas Petras Grecevičius.
Anykščių menų centras kviečia į renginį apie Japonijos kultūrą, tradicijas, estetiką ir ryšius su Lietuva. Jame bus pristatyta Azijos studijų centro vadovo dr. Aurelijaus Zyko knyga „Japonijos spalvos ir skoniai“. Renginyje dalyvaus Japonijos ambasados atstovė Keiko Nakata.
Kaune, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje atidaroma paroda „Pokarinės Japonijos metamorfozės: 1945-1964“. Japonijos fondas pristato šią parodą įvairiose pasaulio galerijose, taip supažindindamas pasaulio žmones su 11 menininkų, kurie fotografijose įamžino pokario Japoniją.
Katsuhisa Kida – garsus Japonijos fotografas, puoselėjantis didžią aistrą architektūrai. Jo užfiksuota įvairių miestų architektūra sulaukia didelio populiarumo tiek įprastinėse, tiek virtualiose fotoparodose. 1993-aisiais menininkas įkūrė firmą „Katsuhisa Kida photography“ ir turi aibę gerbėjų visame pasaulyje. Taigi,
2011 metų kovo 11 dieną Japonijai smogęs Didysis Rytų Japonijos žemės drebėjimas nuniokojo Tohoku regioną. Žmonių atmintyje dar gyvi jaudinantys fotografuoti ir filmuoti vaizdai, kuriuos žaibiškai visame pasaulyje išplatino žiniasklaida. Lietuvos dailės muziejus ir Japonijos ambasada
Pirmą kartą Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje bendras Japonijos ir Lietuvos menininkų projektas – didžiulis koncertinis draminio siužeto kūrinys chorui, solistams ir orkestrui. Oratorija „Sakurų prisiminimai“ skirta Japonijos diplomatui, 1939-1940 metais rezidavusiam Kaune, Čijunei Sugiharai. Jo ranka
Šiandien Kauno architektūros festivalyje „KAFe 2013“ išskirtinė diena. Pagal vieną programų – „Rytai – Rytai 4“ – jame dalyvauja žymios šiuolaikinės japonų architektūros firmos SANAA architektas Ryue Nishizawa. Šis architektas kartu su kolege Kazuyo Sejima yra apdovanotas
Kaune prasideda Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013“ projekto „Rytai – Rytai 4“ savaitė. Šio renginio pagrindinis tikslas – tęsti prieš daugiau nei dešimtmetį pradėtą Japonijos-Lietuvos architektūros projektą bei, įgyvendinant tarpkultūrinius kūrybinius architektūros projektus, prisidėti prie tarptautinės architektūrinės
Tokijuje neseniai pastatytas Asakusos kultūros turizmo informacijos centras pasižymi gana neįprastu architektūros charakteriu. Žinomas japonų architektas Kengo Kuma šio įvairioms funkcijoms skirto statinio tūrį tarsi sukrovė iš vietovei būdingų namukų šlaitiniais stogais bei jame išplėtojo medinės architektūros
Japonų kompanija „Skintex“ yra sukūrusi pažangų „antrąja oda“ vadinamą itin elastingą ir patvarų audinį, kuris vienija visus jos gaminius. Vienas naujausių tokių gaminių – estetiška ir universali dviejų dalių kėdė „Hammock Chair“ (diz. S.Katsuya).
Sostinės savivaldybė paskelbė, jog ketina neužstatytoje dykroje greta Geležinio Vilko gatvės transporto mazgo užveisti tikrą japonišką sodą, pagal garsaus Japonijos kraštovaizdžio architekto Shiro Nakane projektą ir tokiu būdu humanizuoti atgrąsų Saltoniškių užkampį.
Fondas „Hyatt“ kasmet skiria bei įteikia Pritzkerio premiją, kuri laikoma prestižiškiausiausia šiuolaikinės architektūros srityje. Neseniai paskelbta, kad šiemet šios premijos nusipelnė žinomas japonų architektas Toyo Ito. Tai jau 6-asis japonų architektas, nusipelnęs garbingojo architektūros apdovanojimo.
Ką tik pasibaigusį Japonijos naujojo nacionalinio stadiono architektūros idėjų konkursą laimėjo garsi dekonstruktyvizmo architektė, Pritzkerio architektūros premijos laureatė Zaha Hadid. Tokijuje planuojamas šis 80.000 vietų stadionas žada būti vienu svarbiausių Japonijos sostinės kozirių kovoje dėl 2020 metų
Studentiškų konkursų organizacija „ArchMedium“ paskelbė dar vieną įdomų tarptautinį architektūros turnyrą. Šio turnyro užduotis – naujas grynai japoniškas laisvalaikio centras pačioje Tokijo širdyje. Turnyro nugalėtojas gaus 3.000 eurų premiją, galimybę išgarsėti bei kitų vertingų prizų.
Prieš metus Japonijos šiaurinę pakrantę nusiaubęs cunamis, šios šalies bei viso pasaulio istorijoje paliko gilią tragišką žymę. Daugybė įvairių šalių projektuotojų bei organizacijų dabar prisideda prie to, kad milžiniškos bangos nusiaubtos teritorijos būtų atstatytos ir vėl apgyvendintos.
Nacionalinė dailės galerija tęsia dokumentinių menininkų portretų pristatymo programą ir, bendradarbiaudama su Japonijos ambasada Lietuvoje ir Japonijos fondu, galerijos auditorijoje pristato penkis XX ir XXI a. Japonijos menininkus.
Japonijos Hokaido saloje, Saporo mieste kasmet vyksta sniego festivalis. Viename populiariausių tokio tipo renginių pasaulyje, kuriame pernai buvo pastatyta net 250 ledo ir sniego skulptūrų, šiemet dalyvauti ruošiasi Kauno kūrėjų Kęstučio Lanausko, Artūro Burneikos ir Tomo Petreikio
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Japonijos ambasada, asociacija „Lietuvos bonsai“ ir keliais privačiais investuotojais ketina Vilniuje įrengti japonišką sodą. Jis turėtų atsirasti sklype prie Geležinio vilko – Žalgirio gatvių sankryžos.
Japonų architektas Takeshni Hosaka demonstruoja, kad dar ne visos architektūrinės galimybės privačių namų sektoriuje išsemtos ir šioje bene plačiausiai išplėtotoje architektūros srityje nenustoja stebinti originaliais sprendiniais. Neįprastas ir pagal jo projektą Japonijoje neseniai pastatytas namas „Išorė viduje“.
Šiemet Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties šimtmetį gausiais renginiais, leidiniais ir dedikacijomis mini ne vien Lietuva. 2011-uosius UNESCO paskelbus Čiurlionio metais, išskirtinis dėmesys jo kūrybai buvo juntamas ir toliausiuose pasaulio kampeliuose. Tai liudija neseniai Japonijoje pasirodęs pirmasis M.K.Čiurlionio
Lapkričio 16 dieną Lietuvos kultūros ministerijoje vyks šiuolaikinei architektūrai skirtas seminaras. Renginyje bus pristatomas nuo 2002 metų vystomas projektas „Rytai – Rytai“, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Japonijos architektai bei architektūros studentai, aptariamos šiemet Tokijuje vykusio Tarptautinės architektų
Didžiosios pasaulio šalys paprastai yra didžios ne vien dydžiu ar finansais, bet ir savo pagarba šalies ar net viso pasaulio kultūrai, jos kūrėjams. Japonijos meno asociacija, atiduodama duoklę šiuolaikiniam pasaulio menui, kasmet skiria Imperatoriškąją premiją menininkams iš
Į „Litexpo“ parodų rūmus Vilniuje atkeliauja Tekančios Saulės šalies menai. Čia vyksiančioje 6-ojoje tarptautinėje parodoje „Bonsai ir suiseki“ bei 2-ajame Japonijos menų festivalyje bus pademonstruota net 20 Japonijos meno šakų, kurias pristatys žinomi šios šalies menininkai.
Kartais žmonės su gyvūnais taip suartėja, kad jų draugystė net priverčia permąstyti būsto idėją. Japonų architektas Takeshi Hosaka neseniai Tokijuje suprojektavo individualų gyvenamąjį namą, kuris žmogų priartina prie gamtos ir yra labai tinkamas gyventi katėms. Kaip rašo
Jaunai japonų porai priemiestyje reikėjo namo iš dviejų autonomiškų dalių – sau ir mamai. Be didokos priemiesčio sodybinio užstatymo sklypui jo programos bei funkcinio atskirumo poreikio, situaciją dar komplikavo ir jaunosios poros noras išgirsti mamos šauksmą, jei
Neįtikėtinai tankiai bei susispaudę gyvenantys japonai gerai žino savo kasdieninio privatumo kainą, todėl jį brangina tiek būdami mieste, tiek ir ilsėdamiesi užmiestyje. Ši aplinkybė smarkiai įtakoja ir vietos privačių namų architektūrą, kuri, skirtingai nei Vakaruose, supančiai aplinkai
Maži nestandartiniai namukai Japonijoje dygsta kaip grybai po lietaus. Kai kurios privačios japonų architektūrinės firmos nesibodėdamos kuria bemaž vien šiuos vakariečiams gana neįprastus miesto namukus. Iš šalies tai gali pasirodyti it kokia specifinė nacionalinė japonų architektūros rungtis.
Maži, bet patogūs japoniški namukai vis mažiau stebina ne tik pačius japonus, bet ir užsieniečius. Susidaro įspūdis, kad tūlas japonas sugebėtų patogiai įsikurti net ir didesnio šaldytuvo dėžėje. Tačiau japonų architektai išradingi ne vien besigrumdami su ankštomis
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001