Šiemet Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties šimtmetį gausiais renginiais, leidiniais ir dedikacijomis mini ne vien Lietuva. 2011-uosius UNESCO paskelbus Čiurlionio metais, išskirtinis dėmesys jo kūrybai buvo juntamas ir toliausiuose pasaulio kampeliuose. Tai liudija neseniai Japonijoje pasirodęs pirmasis M.K.Čiurlionio kūrinių fortepijonui rinkinys, kuriame spausdinami vien originalūs, redaktorių neinterpretuoti kompozitoriaus muzikos tekstai.
IŠLEIDO VIENOS STAMBIAUSIŲ JAPONŲ KORPORACIJŲ PADALINYS
Kaip praneša Kultūros ministerija, ką tik Japonijoje išleistą M.K.Čiurlionio fortepijono muzikos natų rinkinį sudarė muzikologas Darius Kučinskas, bendradarbiaudamas su japonų muzikologe Yumiko Nunokawa. Rinkinį išleido vienos stambiausių japonų korporacijų leidybinis padalinys „Yamaha Music Media Corporation“, bendradarbiaudamas su Muzikos informacijos ir leidybos centru. Leidybą parėmė Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.
Leidinio bendraredaktorė, muzikologė Y.Nunokawa pastaraisiais metais nuosekliai studijuoja M. K. Čiurlionio kūrybą, tyrinėja čiurlionianą Japonijoje, bendradarbiauja pristatant gastrolių į Japoniją atvykstančius lietuvių kompozitorius ir atlikėjus. Muzikologė bendradarbiavo su leidykla „Young Tree Press“, rengiant spaudai Vytauto Landsbergio knygą „Čiurlionis. Laikas ir turinys“, talkino Lietuvos ambasadai organizuojant muzikinius renginius – Z. ir R. Ibelhauptų fortepijoninio dueto koncertinį turą, V.Landsbergio paskaitą-koncertą, skirtą knygos apie Čiurlionį pristatymui, pianisto Petro Geniušo rečitalį ir kitus. 2010 ir 2011 metais Y.Nunokawa dalyvavo M.K.Čiurlionio studijų savaitės tarptautinėje konferencijoje Druskininkuose bei 2-oje tarptautinėje muzikos interpretacijos konferencijoje „Čiurlionis mūsų laikmenose“, surengtoje 2011 metais lapkritį Kaune, kur skaitė pranešimus apie Čiurlionio pristatymo Japonijoje istoriją ir recepciją. Jos straipsnis apie Čiurlionio recepciją Japonijoje skelbiamas ir naujojo natų leidinio įžangoje.
DIDŽIAUSIAS DĖMESYS – AUTENTIŠKUMUI
Kaip savo komentaruose rašo leidinio sudarytojas, iš visų mūsų klasikinės muzikos kompozitorių M.K.Čiurlionio muzika, ko gero, buvo daugiausia tyrinėjama muzikologų ir sulaukė daugiausiai natų leidinių per praėjusį šimtmetį. Iki šiol išleista nemažai leidinių, kuriuose skirtingai pateikiamas Čiurlionio natų tekstas, paliekant nuspręsti pačiam atlikėjui, kuris gi leidinys jam ar jai yra pats „teisingiausias“ arba aiškiausiai išreiškiantis kompozitoriaus idėjas. Kiekvieno iš ankstesnių leidinių redaktorius siekė pateikti savąsias Čiurlionio natų rankraščių redakcijas kaip „suprantamiausias“ ar „labiausiai pritaikytas atlikimui“, su daugybe pastabų bei pasiūlymų atlikėjams.
Pastarasis M.K.Čiurlionio fortepijono muzikos natų leidinys yra unikalus tuo, jog jame pateikti tie kompozitoriaus kūriniai, kur jo užrašytos natos yra nėra taisytos vėlesnių redaktorių ir pateikiamos autentišku (Urtext) pavidalu. Į rinkinį buvo įtraukti kūriniai, kurių tekstus buvo nesudėtinga iššifruoti, atkuriant akivaizdžiai praleistus ar „pamirštus“ alteracijos ženklus ar skirtingu šriftu išskiriant nedidelius nepabaigtų kompozicijų fragmentus. Taip pat tie kūriniai, kurie nuo 1970 metų, kai Čiurlionio vardas buvo pirmąkart išgirstas Japonijoje, skambėjo šioje šalyje. Prie kiekvieno kūrinio yra informacija apie jo leidimo ir redagavimo istoriją. Taip pat leidinyje pateikti D.Kučinsko ir Y.Nunokawos įžanginiai tekstai, M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijos.
Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.
