Ką tik pasibaigusį Japonijos naujojo nacionalinio stadiono architektūros idėjų konkursą laimėjo garsi dekonstruktyvizmo architektė, Pritzkerio architektūros premijos laureatė Zaha Hadid. Tokijuje planuojamas šis 80.000 vietų stadionas žada būti vienu svarbiausių Japonijos sostinės kozirių kovoje dėl 2020 metų Olimpinių žaidynių šeimininko statuso, dėl kurio dar varžosi Madridas ir Stambulas. Japonijos naujojo nacionalinio stadiono sąmata siekia 130 milijardų jenų (apie 4,37 mld. Lt), o stovėti Tokijo centre jis privalo jau po 7 metų.
ŽIURI VADOVAVO PATS TADAO ANDO
Naują nacionalinį stadioną japonai statyti planuoja vietoje senojo Tokijo stadiono, kuriame vyko 1964 metų vasaros olimpiada. Pastarasis statinys buvo svarbus pokarinio Japonijos atsigavimo ženklas, kurį nugriauti japonai suplanavę po 3 metų – 2015-aisiais.
Svarbiausio Japonijos stadiono architektūros idėjų konkurso dalyviams teko gana sudėtinga užduotis 80.000 žiūrovų stadiono tūrį įkomponuoti siaurame Japonijos sostinės sklype. Stadionas taip pat turi būti pritaikytas įvairiems renginiams – sportui, koncertams ir kt. Nepaisant riboto laiko, konkurso organizatorius pasiekė 46 projektai iš viso pasaulio. Į antrąjį jo etapą iš jų buvo atrinkta 11.
Konkurso vertinimo komisijai vadovavo vienas žymiausių šiuolaikinių japonų architektų Tadao Ando, o finaliniame etape joje taip pat dirbo dar 2 žymūs šiuolaikiniai architektai – Normanas Fosteris bei Richardas Rogersas.
LAIMĖJO IKONIŠKOS FORMOS IR „TAKUMAS“
Iš Irako kilusios architektės Z.Hadid Didžiojoje Britanijoje įsikūręs kolektyvas „Zaha Hadid Architects“, kaip jam įprasta, pasiūlė išraiškingą futuristinės architektūros statinį. Ikoniškos bei „takios“ stadiono formos čia išreiškia sportui būdingą dinamiką, o techniška stilistika reprezentuoja Japonijos technologinę pažangą.
Skelbiama, kad vertinimo komisijos narių nuomonės dėl pirmųjų 3 vietų išsiskyrė, todėl dėl galutinės laimėtojų sekos jiems teko nemažai padiskutuoti. Konkursą laimėjusiam architektės Z.Hadid kolektyvui atiteko ne vien šio reikšmingo statinio projekto užsakymas, bet ir 20 mln. jenų piniginė premija (apie 670.000 Lt).
Beje, prieš kelerius metus su panašios stilistikos projektu ji laimėjo Vilniaus Guggenheimo-Ermitažo muziejaus kviestinį architektūros idėjų konkursą, tačiau šis pasiūlymas kol kas dūla giliuose sostinės valdininkų stalčiuose.
UŽ NUGAROS PALIKO AUSTRALUS IR SANAA
Japonijos nacionalinio stadiono konkurse 2-ąją vietą užėmė architektas A. R.Richardsonas su Australijos firma „Cox Architecture Pty. Ltd.“, o 3-iąją – žinoma japonų architektė Kazuyo Sejima iš firmos SANAA, kartu su projektuotojų kompanija „Nikken Sekkei Ltd.“. Vertinimo komisija pažymėjo elegantišką 2-osios vietos laimėtojų architektūrą, o 3-čiosios vietos laureatus gyrė už raiškias stogo bei tribūnų bangas, kurios architektūriškai atsiliepią į vietos gamtinę aplinką.
Kadangi įspūdingos apimties Japonijos nacionalinio stadiono projektavimo bei statybos grafikas itin įtemptas, architektei Z.Hadid realizuoti konkursines idėjas padės į pagalbą paskirtas japonų projektuotojų kolektyvas. Tuo labiau, kad stadionas turi būti pastatytas ne specialiai 2020-ųjų olimpiadai, bet metais anksčiau – 2019-aisiais, mat jame numatytos Pasaulio regbio taurės varžybos. Labai abejoti šio sudėtingo objekto realizacija, ko gero, neverta – ko jau ko, o grafikų laikytis japonai tikrai moka.
Parengta pagal Japonijos sporto tarybos informaciją.
Vilmantas Rutkauskas
( 2012-11-19 )
Šis pilnas klaikiai nelietuviškų žodžių straipsniokas man priminė, kad pas mane šventam kaimuky – nefu turistinis stogas.
taip
( 2012-11-19 )
Lietuvos maštabais, tai- neįtikėtina ir terminai, ir apimtys, o ką jau kalbėti apie įdėjos sudėtingumą, technologijas.
Bravo, Moteriai- architektei.
Pinigai+galimybės= Progresas
mnmn
( 2012-11-16 )
sanaa demonstruoja verta demesio rezultata japonija – brazilija