Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus paveikslų galerijoje atidaroma tapytojo Eimučio Markūno paroda „Didžiojo chaoso mažoji versija“. Šioji paroda yra autoriaus sukurtos ir šešerius metus gvildentos grafito technikos darbų savotiška reziumė.
Kaune jau 17-tą kartą pagerbti menininkai – geriausių 2015 metų kūrinių autoriai. Tradicinės parodos-konkurso laureatai, kaip įprasta, Kauno paveikslų galerijoje iškilmingai paskelbti ir apdovanoti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją.
Vasario 16-ąją Atgimimo aikštėje Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtame renginyje įteiktas garbingas Klaipėdos miesto apdovanojimas – Klaipėdos miesto vėliava. Už reikšmingiausią praėjusių metų darbą jos nusipelnė pernai baigtas rekonstruoti Lietuvos jūrų muziejus.
Kauno architektūros gido kolektyvą neseniai pasiekė gana netikėta, tačiau maloni žinia. Leidyklos „Lapas“ pernai išleistos knygos „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ autoriams „už gyvą urbanistinę istoriją“ paskirta Lietuvos respublikos Krašto apsaugos ministerijos „Patriotų premija 2016“. Laureatai bus iškilmingai
Gedimino pilies kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais nuolat atsiranda nuošliaužos, plyšiai, įgriuvos ir įslūgos. Ką tik pasitvirtino ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) prieš pusantros savaitės atliktų tyrimų išvada, kad šio kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies
Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti įvairūs renginiai organizuojami ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas tokių – Lietuvos kultūros centre prie LR Ambasados Varšuvoje atidaroma paroda „Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje“.
Nuo projekto „Misija Sibiras“ vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire apsilankė 14 jaunimo ekspedicijų, kurios, įprasmino Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių atminimą. Lietuvos nacionaliniame muziejuje k1 tik atidaryta fotografijų paroda „10 metų gyvos istorijos“ leidžia
Kaune, laisvojo meno buveinėje „Raudonas namas“ rengiamas kūrybinis eksperimentinis vyksmas „Poezijos katilas“. Iš kūryba kunkuliuojančio katilo dalyviai trauks ir skaitys vieni kitų eiles, mėgausis menu, bendravimu ir karšta arbata. Įėjimas į renginį laisvas.
Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Šiandien rengiama menotyrininkės Jūratės Markevičienės paskaita apie Radviloms kadaise priklausiusio Vilniaus rajono – Žvėryno – istorinę raidą. Į sostinės sudėtį patekęs Žvėrynas savo architektūra buvo panašus į Europoje
Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyrius organizuoja atviras Architektų Kalnų Slidinėjimo (AKS) varžybas. Visi architektai tam bus sukviesti į Druskininkus, kur galės dalyvauti bei išbandyti savo jėgas Didžiojo Slalomo rungtyje. Norintys dalyvauti šiame renginyje turi registruotis.
Kovo 31-ąją prasidės didžiausias Lietuvoje kino festivalis „Kino pavasaris“. Jo programose „Nauja Europa – nauji vardai“, „Baltijos žvilgsnis“ ir „Trumpas konkursas“ varžysis 47 stipriausi nauji filmai iš Vidurio-Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono. Tarp pretendentų – ir
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakultete neseniai visuomenei pristatytas naujai įrengtas Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras. Tyrimų centre jau dirba 4 žmonių komanda – du tyrėjai ir du restauratoriai. Oficialus tyrimų centro atidarymas numatytas balandžio
Kaune, POST galerijoje pristatomi jauni, tačiau jau gerai žinomi menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Jų parodą „Autoportretai – homonimai“ sudaro nauji, dar niekur nerodyti, specialiai šiai parodai sukurti menininkų kūriniai.
Panevėžyje, G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos II aukšto ekspozicijų erdvėse neseniai atidaryta jubiliejinė kauniečio architekto Algimanto Kančo architektūrinių objektų fotografijų paroda. Būtent šiame mieste ilgus metus tęsėsi architekto A.Kančo senelio Juozo Grušo bei režisieriaus Juozo Miltinio kūrybinė draugystė.
Vasario 3 dieną netekome iškilaus Lietuvos menininko, muzikos aristokrato, dirigento, orkestrų vadovo profesoriaus Sauliaus Sondeckio. Pagerbiant šviesų prof. S.Sondeckio atminimą, Lietuvos kamerinio orkestras skiria koncertą, kurio svečias – Londone gyvenantis žinomas kompozitorius, dirigentas, pianistas Ezio Bosso.
Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje atidaroma dailininko Vytauto Kasiulio paroda „Skandinaviški etiudai“. Paroda, kurią sudaro išimtinai skandinaviškos tematikos V.Kasiulio kūriniai, siekiama pristatyti nedidelius tapybos ciklus, kuriais dailininkas perteikia jį užbūrusius, spalvingus ir kartu pasakiškus Skandinavijos motyvus.
Lietuvos statybų rinkoje suklostė paradoksali situacija, kai nėra teisinių priemonių užkirsti kelią individualių ar dvibučių namų kvartaluose netikėtai išdygstantiems daugiabučiams namams. Aplinkos ministerija šią problemą, atrodo, pagaliau pradeda spręsti. Speciali ministerijos darbo grupė jau numatė papildomų priemonių,
Kaip jau rašė PILOTAS.LT, 2017-aisiais minėsime lietuvių tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus mirties 90-metį, o dar po metų – Lietuvos valstybingumo, kuris be Jono Basanavičiaus yra neįsivaizduojamas, šimtmetį. Tačiau Vilnius iki šiol nenusprendė kur patriarcho paminklas turėtų
Sostinės rotušėje architektui Algimantui Nasvyčiui meras Remigijus Šimašius vakar iškilmingai įteikė Vilniaus miesto garbės piliečio regalijas. Garsus architektas ir visuomenės veikėjas pagerbtas už kūrybinę veiklą, architektūros plėtotę, Vilniaus miesto vardo garsinimą bei ilgametį darbą, kuriant gražesnę sostinę.
Londone ką tik sustabdyti planai statyti kontraversišką 72 aukštų dangoraižį „London’s Paddington“. Vestminsterio tarybos planavimo komitetas šį žinomo italų architekto Renzo Piano projektuojamą statinį turėjo svarstyti kovą, tačiau dėl kilusios protestų bangos buvo nuspręsta projekto derinimą sustabdyti.
Šiuolaikinio meno centras, bendradarbiaudamas su „Kleopo draugija“, pristato 14 metų kūrybinę veiklą nutraukusio menininko Juozo Laivio solo parodą „Beaistrio matymo taktika besaikio stebėjimo erdvėje arba kaip turėtų būti taisomi dantys“. Parodoje jos autorius apmąsto šiuolaikiškumo, kultūrinės vertės
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, kasmet rengia konkursą geriausioms Lietuvos leidyklų išleistoms knygoms išrinkti. Šiemet 53 leidyklos pateikė 118 knygų, kurias Knygos meno ekspertų komisija įvertino pagal meninio apipavidalinimo ir leidybinio-poligrafinio
Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje pristatomas projektas „Outside / Inside“, paremtas dviejų urbanistinio meno krypčių – eksperimentinės muzikos ir meno viešosiose erdvėse – sinteze. Eksperimentinę muziką ir viešųjų erdvių meną rengėjai perkelia į galerinę erdvę, taip iškeldami šių krypčių
Dėka išmaniųjų šiuolaikinių technologijų Kauno modernizmo šedevrai prieinami kaip niekada. Tarpukario modernizmo architektūrą, pernai įvertintą Europos paveldo ženklu, nuo šiol pristato speciali programėlė „1919–1940-ųjų Kaunas“, kurią galima atsisiųsti tiesiai į savo mobilųjį telefoną ar „planšetę“. Programėlė veikia
Londono galerijoje „Pace“ atidaroma paroda „The Calder Prize 2005–2015“. Ekspozicijoje bus 6 prestižinio apdovanojimo „Calder prize“ laureatų bei legendinio skulptoriaus Alexanderio Calderio darbai. Tarp parodos dalyvių – vienas garsiausių šiuolaikinių lietuvių menininkų Žilvinas Kempinas, premiją pelnęs 2007-aisiais.
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS) pakvietė į buvusios projektų erdvės „Malonioji 6“ katalogo „Malonioji 6: projektų erdvė / project space“ pristatymą. Šiame drobe apvilktame ir gausiai iliustruotame dvikalbiame albume pristatomos LTMKS 2014–2015 metais kuruotos parodos, atviros
Žinomo Vilniaus architekto Gintaro Kuginio vieno kūrinio paroda “Architektūra be architektūros” galerijoje “Nulinis laipsnis” – trečiasis projekto “Idealizmas 3x3x3” renginys.
Prancūzų filmų festivalis „Žiemos ekranai“ atkeliauja į Kauno kino centrą „Romuva“. Visi šių metų Žiemos ekranų filmai yra skirti šeimai ir jos narių tarpusavio santykiams. Atidarymo filmas – „Kaip aš išsinuomojau šeimą“.
M.Žilinsko dailės galerijoje, Kaune atidaroma Cornelios Gurlitt grafikos darbų paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m.“. 22 originalių C.Gurlitt darbų parodą papildo amžininkų mintys apie Vilnių ir autentiški generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno
Klaipėda taip ir neatsigavo po II Pasaulinio karo, kad ją išdrįstume vėl vadinti gyvu, gražiu ir jaukiu gyventi miestu. Praradęs beveik visus miestelėnus ir penkmetiniais mostais skubomis užkeltas ant sovietinės industrijos bėgių, miestas prarado sąvastį ir urbanistinę
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001