Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama paroda „Didžioji pramonė“ sugrąžina mažąsias istorijas, pražuvusias sugriuvusių fabrikų ir sistemų nuolaužose. Šį kartą – gyva atmintis ir jausmai aptikti legendinės Kauno „Drobės“ griuvėsiuose. PARODĄ PAPILDĖ BUVĘ DARBUOTOJAI Vasario 3 dieną (šeštadienį) 13
Viloje „Anapilis“ veikiantis Palangos kurorto muziejus tęsia prieš metus pradėtą tradiciją ilguosius žiemos vakarus skirti mokslo populiarinimo ciklui „Jūros istorijos“. Šis ciklas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba bei Klaipėdos universitetu. Palangos kurorto muziejuje nuo pernai rengiamuose
Ne paslaptis, jog sniegas ne tik apsunkina gyvenimą, bet ir teikia žiemos pramogų bei aplinkos grožio. Jis nubalina rudenį papilkėjusią gamtą, sukuria sąlygas žiemos sportui, įkvepia kūrybai. Tai byloja ne vien įvairūs sniego seniai kiemuose, bet ir
Neringiškiai įgyvendina mikroistorijomis grįstą alternatyvaus muziejaus projektą. Jau antrąjį kartą čia duris atvers paroda, kurios eksponatai – neringiškių bei Kuršių nerijai neabejingų žmonių sunešti įvairūs asmeninio ar šeimos gyvenimo istorijas liudijantys daiktai – šį kartą įvairiais pjūviais
Kauno savivaldybei Centre, Panemunėje ir kituose rajonuose iškirtus šimtus medžių, mieste kilo protestų ir piketų banga, kurioje dalyvavo žinomi žmonės, menininkai ir eiliniai miestiečiai. Rugpjūčio 21-osios ryte prieš paskutinių 5 kaštonų nupjovimą A.Smetonos alėjoje protestavę menininkai Auksė
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune rengiamoje parodoje bus pristatytas daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs vienas vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. Garsiųjų Vienos „Geyling“ vitražo dirbtuvių kūrinys iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų…
Kaunas sovietmečiu tvirtai ir nuosekliai saugojo savo „smetoninę“ tapatybę. Tarybų valdžia kontroliavo tik miesto oficialųjį gyvenimą, bet ne sąmonę. Ypač svarbi miestiečių savivertei buvo kavinių ir restoranų kultūra. Kauno restoranų trestą 1986-aisiais valdė Valerija Urmonienė. Geležinė moteris.
Imamas gaivinti užmirštas Kėdainių rajono kultūros paveldo objektas – Kalnaberžės dvaro sodyba. Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nutartimi apleisti ir neprižiūrimi šio dvaro sodybos pastatai prieš kelerius metus nuosavybės teise buvo perduoti Lietuvos
Daugeliui atrodo neteisinga, kai dėl valdininkų kaltės atsiradusi žala padengiama iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) į Klaipėdos apygardos teismą ką tik kreipėsi dėl tokios žalos atlyginimo iš pačių valdininkų, kadaise
Vilnius kartu su Vidaus reikalų ministerija pagaliau imasi kompleksiškai atnaujinti istorines Rasų kapines, kurios dabar yra smarkiai apleistos ir tvarkomos daugiausia už privačias lėšas. Pirmajame šio projekto įgyvendinimo etape bus sutvarkyta 341 kapavietė, 6 koplyčios, kapinių šlaitai,
Ukmergės rajono Samantonių kaime planuojama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę, kuri būtų atvira visuomenei ir supažindintų su mūsų krašto priešistorę. Šios gyvenvietės atstatymo galimybės ką tik aptartos konferencijoje, surengtoje VšĮ „Baltų Atlantida“. Priešistorinė gyvenvietė (vėlyvojo neolito ir ankstyvąjį
Vilniaus meras Remigijus Šimašius, reaguodamas į „Grenfell“ bokšto gaisro Londone padarinius, kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. Šiame rašte reikalaujama, kad kuo greičiau būtų peržiūrėti reikalavimai statybai ir renovacijai dėl degių medžiagų naudojimo. Vis dėlto tragiška Londono
Pakruojyje ką tik atidaryta seniausia medinė sinagoga – restauruotas pastatas, atkurta tapyba ir interjeras, parengta Pakruojo krašto žydų istorijos ekspozicija. Pastato tvarkymo ir pritaikymo kultūros ir viešosioms reikmėms projektą įgyvendino Pakruojo rajono savivaldybės administracija, finansavo – Islandija,
Šiandien Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Klaipėdoje rengiamas projekto „Atminties sodas – Wittės vynuogynas“ pristatymas-diskusija. Neformaliame susitikime dalyvauja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, KU prof. biologinės medicinos dr. Algimantas
Neseniai paaiškėjo, jog žinoma Norvegijos architektūros firma „Snohetta“ Švedijoje projektuoja vėlai pripažintos menininkės ir mistikės Hilmos af Klint (1862-1944) muziejų. Vis dėlto apie 7 mln. eurų muziejaus projektas, kilus ginčams tarp menininkės palikuonių bei jos muziejaus statytojų,
Šiandieną iš Berlyno grįžta VDU profesorius Liudas Mažylis, per vieną dieną pelnytai tapęs nacionaliniu Lietuvos didvyriu. Kuklus Sąjūdžio eilinis, ilgus dešimtmečius tyliai, nuosekliai ir be patoso dirbęs Tėvynės labui, įvykdė reikšmingą misiją, kuri daugeliui istorikų atrodė neįmanoma
Kauno centrinio pašto rūmai – vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio šalies reprezentacinių statinių. Juose įsikūrusi pašto, telefono ir telegrafo paslaugas teikianti įstaiga veikia iki šiol, nors pastaruoju metu ir išgyvena panaudojimo krizę. Su šio Laikinosios Lietuvos sostinės laikotarpio
Vasario 16 dieną Lietuva minės Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje šia proga pristato tarptautinę parodą „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“, kuri atkreipia dėmesį ne vien į legendine
Legendinėje Palangos viloje „Anapilis“ neseniai įsikūrusiame Palangos kurorto muziejuje rengiamuose susitikimuose pasakojamos jūrų istorijos. Šį ketvirtadienį čia bus galima sužinoti Kuršių marių laivų – kurėnų – istoriją bei visas jų atkūrimo peripetijas. Vasario 9 dieną (ketvirtadienį) 17
Besižavėdami senosiomis Europos pilimis, dažnai pamirštame savo gynybinį paveldą. O didžiuotis čia galime tikrai ne vien reprezentacine tapusia Trakų pilimi. Štai autoritetingas britų dienraštis „The Independent“ į geriausių Europos pilių-viešbučių sąrašą neseniai priėmė mūsiškę Panemunės pilį. Dienraštis
Netekome Architektūros riterio, architektūros teoretiko prof. dr. Rimanto Buivydo. Velionio mokslinė-švietėjiška veikla architektūroje apėmė mokslinius tyrimus, architektūros kritiką, architektų ugdymą, administracinę veiklą Vilniaus dailės akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete, jaunų architektūros mokslininkų rengimą, profesinio žurnalo „Archiforma“
Kauno senamiestyje įsikūręs Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius atidaro atnaujintą lietuvių tradicinės muzikos ekspoziciją. Gotikiniame XVI amžiaus pastate veikiantis skyrius nuo šiol lankytojus domins ne vien pačiais unikaliais eksponatais, bet ir pasitelkęs šiuolaikines technologijas, žaidimus bei įvairią
Remontuojama, restauruojama ir konservuojama Kauno Šv. apašt. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika pamažu susigrąžina savo istorinį pavidalą bei prarastus senuosius elementus. Vienas pastarųjų – naujos centrinio įėjimo arkinės durys. Jau daugiau nei 10 metų tvarkomoje Kauno šv.
Vos prasidėjus 2017-iesiems, pradedama ruoštis bene didžiausiam kasmetiniam kultūros paveldo renginiui šalyje – Europos paveldo dienoms. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos šiemet patvirtinta Europos paveldo dienų tema – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“. Bus
Žymios Vilniaus visuomenininkės, Užupio Respublikos kanclerės ir teisingumo ministrės, Rėdos Brandišauskienės paskyrimas Aplinkos viceministre – vienas įspūdingesnių žingsnių nacionalinėje politikoje pastaruoju metu. Gali būti, kad trečiadienį Lietuvai pasiųstas aiškus signalas – jog plėtristinė arogancija ir nihilizmas nuo
Kunigaikščių Oginskių giminė apie 400 metų įtakojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos valstybių visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Kaip praneša Kultūros ministerija, ką tik pabaigti 1876 metais pagal inžinieriaus architekto I.Levickio projektą pradėto statyti Oginskių koplyčios-mauzoliejaus ir jos prieigos
Plačiai visuomenėje nuskambėjęs architektų K.Pempės ir G.Ramunio Kelių policijos pastato (1985 m.) Giraitės g., Vilniuje, atvejis, atrodo, pagaliau išjudino paveldosaugininkus. Pastato ginti stojusios architektūros bendruomenės stumtelėta Valstybinė kultūros paveldo komisija neseniai surengė pasitarimą dėl šiuolaikinės architektūros išsaugojimo
Praeitų metų pabaigoje pasklidus žiniai apie J.Masiulio vardu nuo seno vadinamo Kauno Laisvės alėjos knygyno uždarymą, mieste pasklido apmaudo kupinos kalbos. Kauniečiai buvo sunerimę, jog knygų mylėtojams nuo seno žinomame name Laisvės al. 29, kur pastaruoju metu
Prie Alytaus-Simno kelio, Kurnėnų kaime pagal Amerikos lietuvio inžinieriaus Lauryno Radziukyno projektą bei jo lėšomis 1936 metais buvo pastatyta gana neįprastos architektūros mokykla. Tuo metu tai buvo viena moderniausių mokyklų Lietuvoje – su elektros tiekimo vėjo jėgaine,
1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio – mėnraščio “Arkitektas”. Kauno Architektų namuose pirmąjį “Arkitekto” numerį pasitiko tuometinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis, Kauno architektų pirmininkas Algimantas Kančas ir gausus būrys architektų iš
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001