Ką tik paaiškėjo rezultatai architektūros idėjų konkurso, kurio dalyviai parengė naujo daugiabučio Šnipiškėse architektūrinės-urbanistinės koncepcijos siūlymus. Nurungusi 3 kitus architektūros kolektyvus, uždarame užsakomajame konkurse nugalėjo studijos projektuotojų grupė „Arches“ su savo projektu „Žalio kalno kiemas“.
Pastaruoju metu kelią į gyvenimą skinasi daugybė skirtingų alternatyvios energijos technologijų. Energija gaunama ne vien iš vėjo, saulės ar vandens, bet ir šiukšlių ar net fotosintezės proceso. Kompanija „Biophotovoltaics“ neseniai pristatė stalą, kuris cheminę energiją paverčia elektros
LR Kultūros ministerija paskelbė meno kūrėjų konkursą edukacinėms valstybės stipendijoms gauti. Paraiškas šių metų 2-ojo pusmečio stipendijoms būtina pateikti iki birželio 1 dienos. Remiamos sritys: muzika, baletas ir šiuolaikinis šokis, teatras, literatūra, bibliotekos, muziejai.
Vilniuje startavo tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis" renginių maratonas. Nacionaliniame dramos teatre parodytas norvegų šiuolaikinio šokio žvaigždės choreografės I.Bjørnsgaard spektaklis „Omega ir elnias“, Menų spaustuvėje – danų choreografo P.Granhøj spektaklis „Aline ne viena“, o vėlų
„Architektūros [pokalbių] fondo“ pavasarinį ciklą „Modernieji paveldai“ užbaigs architektūros istorikė iš Maskvos Anna Bronovitskaya. Pokalbio tema – „Šiandienos atspindžiai Rusijos avangardo architektų vizijose“.
Medinės architektūros tradicijas Austrija puoselėja nuo seno. Naujausi jos architektų pasiekimai šioje srityje neseniai pristatyti vilniečiams, o nuo gegužės 3 dienos su jais galima susipažinti ir Kaune, Kauno technologijos universiteto Statybos ir Architektūros fakultete.
Apyvartoje ką tik pasirodė 2 pašto ženklai iš tęstinės serijos „Europa“. Viename iš šių naujųjų ženklų vaizduojamas Lietuvos gamtinis kraštovaizdis, o kitame – įvairių stilių architektūra su Vilniaus Neries dešiniojo kranto urbanistinės kalvos šiuolaikiškais aukštybiniais objektais.
Paveldosaugos bei architektūros praktikų santykiai, atrodo, pasiekė kritinę ribą. Tai patvirtina neseniai Kaune po Kultūros vertybių departamento Kauno teritorinio padalinio langais įvykusi architektų protesto akcija. Išeities iš susiklosčiusios konfliktinės situacijos taikesniu būdu bus pabandoma gegužę Lietuvos architektų
Jauna Lietuvos dizainerė Inesa Malafej su itin praktiško rašomojo stalo projektu „My Writing Desk“ (liet. „Mano rašomasis stalas“) pelnė dizaino apdovanojimą „iF“ („iF Design Awards“). Tai vienas prestižiškiausių dizaino apdovanojimų pasaulyje, kurio lietuvių dizaineriai iki šiol dar
Barselonos šiuolaikinės kultūros centras (CCCB) nuo 2000 metų rengia Europos viešosios erdvės apdovanojimo konkursą. Šiemet architekto Šarūno Kiaunės kolektyvas su Zaraso ežero apžvalgos ratu pateko į šio konkurso finalinį etapą, o jo pagrindinis apdovanojimas padalintas slovėnų bei
Lietuviškos drabužių kolekcijos „Baltai“ tautinė estetika įvertinta svetur. Ką tik vykusiame Baltijos valstybių 11-ojo mados konkurso „Baltic Fashion Award“ finale šiai kūrybinio susivienijimo „Studija LT“ kolekcijai paskirta antroji vietą. Tai buvo pirmasis po ilgos pertraukos J.Rimkutės ir
Akmenės rajono savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbė Naujosios Akmenės aikštės su prieigomis kompleksiško sutvarkymo idėjinį atvirą konkursą. Konkurso prizinis fondas – 25.000 litų.
Paryžius Lietuvos menininkus traukia kaip kadaise. Čia neseniai įvyko Lietuvos kultūros ir meno festivalio „Kelionė į Lietuvą“ („Voyage en Lituanie“) atidarymas, savo darbus rodė menininkas Žilvinas Kempinas, parodą „Restricted sensation“ eksponavo medijų kūrėjas Deimantas Narkevičius ir t.t.
Po į teismų sales persikėlusio skandalingojo Kauno „stiklainio“ atvejo, Kultūros paveldo departamento Kaunо teritorinio padalinio veikla tapo paralyžiuota. Pusantrų metų tokią padėtį kentę antrojo šalies miesto architektai galiausiai neištvėrė – išėjo į gatvę pareikšti savo pozicijos. Architektų
Sparčiai ekonomiškai besivystantis Singapūras – vienas iš „karštųjų“ pasaulio šiuolaikinės architektūros taškų. Nors didumą pasaulio kausto globali ekonominė krizė, čia kyla dangoraižiai, prabangūs apartamentai ir kiti įspūdingi objektai. Tai patvirtina ir Singapūre numatytas svarbus architektūrinis renginys –
Naudojantis Europos sąjungos fondų parama, toliau kuriami Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų centrai bei jų šiuolaikiškos ekspozicijos. Šiemet jos jau įrengtos bei kuriamos daugiau kaip dešimtyje šalies kampelių. Naujos ekspozicijos neseniai atidarytos Aukštaitijoje – Anykščiuose ir Dusetose.
Jaunieji architektūros kuratoriai turi puikią progą išbandyti jėgas tarptautinėje erdvėje. Kanados architektūros centras (CCA), įsikūręs Monrealyje, paskelbė tarptautinę stipendijų programą jauniesiems architektams, žurnalistams, dizaineriams, kritikams ir architektūrologams. Programa siekiama plėtoti diskursą šiuolaikinės architektūros, urbanistikos ir landšafto aktualijomis.
Jaunajai fotografų kartai priklausančio Ramūnas Danisevičiaus kūryba sunkiai įspraudžiama į temos rėmus. Tuo galima įsitikinti ir balandžio 25 dieną Kaune atidaromoje jo fotografijų parodoje „Būti laiku“.
Architektai, neketindami taikstytis su Kultūros paveldo departamento (KPD) politika Kaune, rengia protestą. Jo akcija įvyks balandžio 26 dieną Rotušės aikštėje prie Kultūros paveldo departamento Kaunо teritorinio padalinio.
©pilotas.lt Ką tik pradėti Šventosios uosto valymo darbai. Kaip praneša LR Susisiekimo ministerija, antrasis šalies jūrų uostas turi būti išvalytas iki sezono pradžios – birželio 1 dienos. Birželio 7–10 dienomis čia numatyta antroji jachtų regata Šventosios uosto
Balandžio 26 dieną Lietuvoje atidaromas laivybos upėmis sezonas. Atidarymo šventė vyks didžiausių šalies upių santakoje įsikūrusiame Kaune, kuris dar 1361 metais metraštininkų vadintas svarbiausiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės uostu. Renginyje numatyta laivų rikiuotė, gros orkestras, bus pristatomi miesto
Prancūzas Fredericas Chaubinas (Frédéric Chaubin) jau senokai domisi neįprastais, simbolizmo bei utopijos dvasia persmelktais „kosminės architektūros“ kūriniais. Vienas iš šio gana neįprasto pomėgio rezultatų – prieš dvejus metus išleistas įspūdingas albumas CCCP (Cosmic Communist Constructions Photographed), kuriame
Nors į moteris statybose kartais vis dar žiūrima su nepasitikėjimu, architektūros srityje per pastaruosius dešimtmečius situacija pastebimai pasikeitė. Vis daugiau moterų imasi ambicingų architektūros projektų bei imasi vadovauti didžiuliams architektų kolektyvams. Moterų profesinį statusą turėtų padėti stiprinti
Vilniuje pradedamas vaizduojamosios dailės festivalio „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ naujas parodų ciklas. Pirmojoje jo parodoje Lietuvos Teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatoma italų menininkės Danielos Caciagli tapyba.
Europos regioninės plėtros projektu B-TEAM siekiama sukurti geriausių Europos ekspertų ir praktikų tinklą, teikiantį profesionalią pagalbą miestams – projekto partneriams, planuojantiems ar vykdantiems pramoninių teritorijų konversiją. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga (LAS), pagal šio projekto programą Vilniaus
Vieną gražią 2008-ųjų pavasario dieną keliasdešimt tūkstančių entuziastų Estijoje ir Lietuvoje savanoriškai švarino kiemus, parkus, miškus, upių ir upelių pakrantes. Pabaltijyje tuomet gimusi ekologinė iniciatyva per 5 metus įtikino ir įkvėpė visą pasaulį – pilietinio sąmoningumo akcija
Kauno fotografijos galerija tęsia susitikimų ciklą su fotomenininkais bei šios meno šakos kritikais, tyrėjais. Balandžio 23 dieną joje svečiuosis žinoma lietuvių fotografijos tyrinėtoja Agnė Narušytė, kuri pristatys monografiją „Lietuvos fotografija: 1990–2010“.
Pernai Naujojoje Zelandijoje įvykęs žemės drebėjimas suniokojo Kraistčerčio miestą ir sugriovė jo XIX amžiaus katedrą. Neseniai paaiškėjo, kad istorinę bažnyčią pakeis nauja, suprojektuota savo ekologiška architektūra žinomo japonų architekto Shigeru Bano (Shigeru Ban). Įdomu, kad naujasis Kraistčerčio
Vyriausybė pritarė Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos steigimui. Lietuvos kino centro veiklos tikslas yra skatinti ilgalaikį Lietuvos kino srities vystymąsi ir konkurencingumą bei dalyvauti formuojant veiksmingą valstybės kino politiką. Įgyvendinti Lietuvos kino centro savininko teises ir
Vilnius nuo seno puoselėja viltis sukurti pažangią viešojo transporto sistemą, kuri padėtų mūsų sostinei lygiuotis į moderniausius Europos miestus. Jau kelerius metus čia nerimsta ir ginčai kas geriau – metropolitenas ar greitasis tramvajus. Apsispręsti gali padėti ir
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001