Vokietijoje įsikūręs dizaino muziejus „Vitra“ ką tik pristatė naują savo korpusą – „Schaudepot“. Žinomų šveicarų architektų „Herzog & de Meuron“ suprojektuotas architektūros objektas yra gana neįprasto „dizaino šventovei“ architektūrinio charakterio – paprastos pramoninio pastato formos su dvišlaičiu
"Panele G, bus nuostabu pasibūti su tavimi, Hansu Peteriu ir Vilenu. Ar nevertėtų mums įkurti konstruktyvaus raganavimo mokyklos Lietuvoje? Dirbtuvės būtų gera pradžia." Gavusi šį laišką, supratau, jog kelio atgal nebebus – mano svajonės pildosi…
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome ką tik iškilmingai kareiviams perduotas Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo postas. Aerodromo saulėje spindintis naujas metalinis „kūnas“ nė iš tolo neprimena beviltiškos architektūros „pastatų-dėžių“, pastaraisiais metais beatodairiškai griozdinančių šalies
Gegužės 27 dieną Venecijoje atidaromas Baltijos paviljonas. Venecijos bienalės „La Bienalle di Venezia“ 15-oje tarptautinėje architektūros parodoje jame pristatoma Estija, Latvija ir Lietuva. Venecijos architektūros bienalė – vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių visame pasaulyje, kuriame Lietuva dalyvauja
Statybose skendintis Londonas vis labiau dūsta beveidės architektūros gniaužtuose. Vis dėlto šią vasarą jis gaus bent vieną gurkšnį architektūrinės gaivos – birželį numatytas modernaus meno muziejaus „Tate Modern“ išplėtimo atidarymas. Žinomo šveicarų architektų dueto „Herzog & de
Kauno mieste neregėtas architektūrinis įvykis – rengti Kauno mokslo salos konkursą pakviesta gerai žinoma tarptautinių konkursų organizatorių kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Į Kauno architektūrinius reikalus pritraukti plačias tarptautines architektų pajėgas bus bandoma bene pirmą kartą nuo tarpukario
Svarbiausia Kauno Senamiesčio gatvė 9-ajame dešimtmetyje atgijo – atgavo svarbioms istorinėms miestų erdvėms būdingą atmosferą. Architektų Rimvydo Palio ir Rymantės Gudienės architektūriniai sprendiniai bei individuali mažoji architektūra organiškai įsiliejo į seniausios miesto dalies architektūrinį kontekstą, o Vilniaus
Jungtinėse Amerikos valstijose, Majamio ligoninėje staiga užgeso garsios architektės, kūrybingos ir jautrios asmenybės Zaha‘os Hadid gyvybė. Savo dekonstruktyvistine architektūra visame pasaulyje žymią kūrėją klastingai pakirto širdies smūgis. Anapilin išėjusios Architektūros ikonos gedi visa pasaulio architektūros bendruomenė ir,
Žmonės nuo seno mėgsta puošti ir gražinti savo teritoriją, tačiau šiandieniniuose Lietuvos miestuose privačių meninių akcentų akivaizdžiai mažai. Greičiausia dėl to kalčiausias sovietmetis, su šaknimis brutaliai rovęs visus asmeninės individualybės pasireiškimus. Gal todėl kalbos apie grasinimus nukelti
Lietuvoje turime esminį įvykį: Saulėtekio slėnyje Vilniaus studentų miestelyje vakar atidaryti du nauji mokslo centrai. Ekspertai tvirtina – Jungtinio gyvybės mokslų centro ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro atidarymu prasidėjo naujas etapas Lietuvos mokslo istorijoje. Vilniaus
Lietuvos nacionaliniame muziejuje tryliktą kartą rengiami prof. Marijai Gimbutienei dedikuoti skaitymai. Šiandienos renginyje bus galima susipažinti su neseniai surastais paslaptingais Kazachstano stepių klajoklių ženklais iš žemės ir akmenų, o taip pat – su baltų priešistorinių laidojimo paminklų
Šiais globalaus keliavimo laikais save gerbiantis miestas neįsivaizduojamas be šiuolaikiško architektūros gido. „Architektūros fondo“ ir leidyklos „Lapas“ dėka Vilnius gali pasigirti jau trečiuoju tokio gido leidimu lietuvių kalba. Spaustuvės dažais dar kvepiantis šviežiausias sostinės architektūros gido leidimas
Ilgai laukta Kauno autobusų stoties rekonstrukcija jau pusmetį vyksta pilnu tempu. Vienas svarbiausių Laikinosios sostinės viešojo transporto infrastruktūros objektų po rekonstrukcijos turėtų gerokai išaugti bei dar šiemet įgauti pavidalą, kuris būtų patogus keleiviams, o ir miesto svečiams
Dažnas architektas, ko gero, prisipažintų, kad yra ne sykį apleistame garaže ar priemiesčio šiukšlynėlyje radęs išmestą daiktą, kurį perdizainavo ir sugrąžino į gyvenimą. Bent jau aš asmeniškai esu ne vieno nekomercinio šviestuvo, turėklo, tvorelės ir keliolikos rėmelių
Šcecino miestas neseniai pasistatė įspūdingą filharmoniją, kuri jos autoriams (arch. F.Barozzi ir A.Veiga) pelnė prestižinę Mies van der Rohe (Europos architektūros) premiją ir miestą padėjo paversti muzikinės traukos centru Lenkijoje. Vis dėlto Šcecino gyventojai „kultūrinių statybų“ srityje
Dizaineriai I.Malafej ir A.Sukarevičius, foto: etc. etc. Lietuvos dizaineriai nebėra kukliai dirbančios pilkos pelės, vienos su kitomis konkuruojančios vien „savo kieme“. Juos vis dažniau galime pastebėti skrodžiančius tarptautinį dizaino vandenyną – ne tik dalyvaujančius, bet ir laiminčius
Šv. Kalėdų išvakarėse Kaune parduodamas vienas gražiausių tarpukario modernizmo namų, be kurio pastarojo laikotarpio Laikinosios sostinės architektūra bemaž neįsivaizduojama. Šis gyvenamas namas 1933 metais pastatytas pagal žinomo to laikotarpio Kauno architekto Aleksandro Funko projektą ir yra tapęs
Prieš porą savaičių atsisveikinome su didžiu žmogumi, akademiku Algimantu Miškiniu. Tai be galo didelė netektis mūsų architektūrai. Laidotuvės buvo itin kuklios, palydinčiųjų į Karmėlavos kapines buvo visai nedaug. Nors, atrodytų, turėjo būti minios: architektų, urbanistų, paminklosaugininkų, menotyrininkų,
Architektų biuras „G.Natkevičius ir partneriai“ parengė projektinius pasiūlymus Kauno jėzuitų gimnazijai skirto šiuolaikiško mokslo ir sporto centro, numatyto T.Daugirdo gatvėje. Projektą neseniai apsvarsčiusi Kauno architektūrinė urbanistinė taryba (KAUET) architektų sumanymui pritarė kone unisonu. Planuojamas ypatingas statybų istorinėje
Kaune ką tik pasibaigė Dainų slėnio renovacijos idėjų konkursas. Paaiškėjo, jog pirmoji vieta jame paskirta projektui „Spindulys“, kuris nurungė… vienintelį konkurentą. Konkursas formaliai lyg ir įvyko, tačiau tuo pačiu jis ir atskleidė, jog Kauno miesto architektūrinė politika
Ne visiems vykusios architektūros pastatams lemta stovėti šimtmečiais ar bent dešimtmečiais. Dalis jų neišlaiko laiko išbandymų, pasikeitusių aplinkybių ar tiesiog nugriaunami, perstatomi jų architektūros nevertinančių šeimininkų. Pagal architektūros firmos „Oto Arquitectos“ projektą Žaliojo Kyšulio respublikos Fogo saloje
Kauno senamiestis architektūriniais atradimais gali nustebinti net ir rūsyje. Būtent čia įsikūręs Keramikos muziejus, supažindinantis su dviem gana netikėtomis parodomis – italės Sandros Baruzzi „Užkerėti miestai“ ir lietuvės Ingos Likšaitės „Nauji pasakojimai, parašyti medžiu ant vandens“. Keramikos
Kol Kaunas nuo upių paniškai slepiasi už milžiniškų betono dambų, o Vilnius vis dar trypčioja prie Neries, latvių Liepoja drąsiai imasi prieigų prie vandens. Vos pasistačiusi „Didžiojo gintaro“ (lat. Lielais Dzintars) koncertų salę, ji greta numatė šiuolaikišką
Su teatru susijusias specialybes vienijanti organizacija OISTAT surengė Plaukiojančio teatro architektūros idėjų turnyrą, kuriame dalyvauti galėjo architektūros studentai bei inžinieriai. Tarptautinį turnyrą laimėjo Kanados architektūrinė komanda, o jame taip pat puikiai pasirodęs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto
Liepos 1-ąją Lietuvos architektai tradiciškai buriasi pažymėti savo profesinę šventę. Šiemet ją drauge minėjo šalies didžiųjų miestų architektai – vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai, panevėžiečiai, šiauliečiai. Liepos 1-osios pažymėjimo šalyje 20-metis taip pat suteikė progą architektams pažvelgti atgal ir
Lietuvoje senamiesčiai yra savotiški istorinės architektūros rezervatai, kuriuose yra įprasta vaikščioti atsargiai ir ant pirštų galiukų. Kiekvieną vos laisvesnį architektų kvėptelėjimą čia seka budrios paminklosaugininkų akys. Vis dėlto ir šios paveldosauginių apribojimų įšalo kaustomos miesto dalys kartais
Helsinkio Guggenheimo muziejaus konkursą laimėjo tarptautiniu mastu nežinoma architektūros firma „Moreau Kusunoki Architektes“ iš Prancūzijos. Vos prieš kelerius metus savo projektinę veiklą pradėję prestižinio konkurso nugalėtojai nurungė daugiau nei 1.700 architektūrinių kolektyvų iš viso pasaulio. Muziejui jie
Tiek fotografams, tiek ir tapytojams vaizdas yra neišvengiama kūrybos dalis, taip pat ir šviesa yra tapybos ir fotografijos bendras vardiklis. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma tapytojų fotografijų paroda „Daugiau šviesos“ bei pristatomas katalogas.
Šiemet Kaunas žadėjo du architektūros idėjų konkursus – istorinio Dainų slėnio pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams bei Aukštosios Fredos teritorijos prie Lakūnų plento architektūrinės-urbanistinės koncepcijos. Tačiau greičiausia iš dviejų beliks vienas – Kauno architektūrinė urbanistinė taryba ką tik nepritarė
Pernai metų pabaigoje po sunkios ligos mirė mokslininkė, architektūrologijos profesorė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Nijolė Lukšionytė. Bene pirmieji paminėti profesorės šviesųjį atminimą sukruto jos studentai. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto studentai mylimai dėstytojai atminti rengia mokslinių tyrimų
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001